Savaitės kalendorius: vieno žymiausių fotomenininkų netektis, Namibijos nepriklausomybė ir kiti svarbūs įvykiai

Savaitės kalendorius: vieno žymiausių fotomenininkų netektis, Namibijos nepriklausomybė ir kiti svarbūs įvykiai


GIMĖ AKIRA KUROSAVA


1910 m. kovo 23 d. Tokijuje gimė japonų kino režisierius Akira Kurosava. Buvo jauniausias aštuonių vaikų šeimoje. Nuo mažumės labai mėgo piešti. Įgijęs meninį išsilavinimą, nuo 1936 m. dirbo dailininku-apipavidalintoju kino studijoje. Netrukus išbandė jėgas kaip kino režisierius. Iš pradžių kūrė trumpametražius filmus. 1950 m. pasirodė pirmasis šedevru pripažintas A. Kurosavos filmas „Rasiomonasׅ“. Iš viso per 57 karjeros metus režisierius sukūrė 30 vaidybinių filmų, daugeliui jų scenarijus rašė pats. Laimėjo daug prestižinių apdovanojimų. XX a. aštuntojo dešimtmečio pradžioje nugrimzdo į didžiulę kūrybinę krizę ir, kaip pats vėliau prisipažino, galvojo apie savižudybę, bet pajėgė atsitiesti. A. Kurosava laikomas vienu įtakingiausių visų laikų režisierių. Mirė 1998 m. rugsėjo 6 d. Tokijuje.


Savaitės kalendorius: vieno žymiausių fotomenininkų netektis, Namibijos nepriklausomybė ir kiti svarbūs įvykiai


Prieš 30 metų


PASKELBTA NAMIBIJOS NEPRIKLAUSOMYBĖ


1990 m. kovo 21 d. paskelbta pietvakarinėje Afrikos dalyje esančios Namibijos nepriklausomybė nuo Pietų Afrikos Respublikos (PAR). Ši šalis, esanti Atlanto vandenyno pakrantėje, sausumoje ribojasi su Angola, Zambija, Botsvana ir PAR. 825 tūkst. kv. km ploto šalyje gyvena apie 2,6 mln. žmonių (apie 6 proc. – baltieji), apie pusę jų yra ovambų tautybės. Sostinėje Vindhuke – apie 350 tūkst. gyventojų. Seniausi šalies teritorijos gyventojai buvo bušmėnai, vėliau čia atėjo kitos afrikiečių gentys, o XIX a. pradėjo kurtis baltieji kolonizatoriai.


1890 m. beveik visa Namibija atiteko Vokietijai ir tapo jos kolonija – Pietvakarių Afrika. Čiabuvių maištus vokiečiai žiauriai nuslopino. Pirmojo pasaulinio karo metais Didžiajai Britanijai pavaldžios Pietų Afrikos Sąjungos (nuo 1961 m. – PAR) pajėgos užėmė Namibiją. Pietų Afrika kontroliavo šalį iki pat 1990-ųjų. Namibija – vaizdingos gamtos ir didelio turizmo potencialo šalis, čia daug nacionalinių parkų. Šalis turi daug naudingųjų iškasenų (aukso, deimantų, urano, gamtinių dujų), didelius žvejybos išteklius, bet Namibija vis dar yra neturtinga agrarinė valstybė.


Savaitės kalendorius: vieno žymiausių fotomenininkų netektis, Namibijos nepriklausomybė ir kiti svarbūs įvykiai


Prieš 80 metų


GIMĖ ANTANAS ŠURNA


1940 m. kovo 27 d. Kaune gimė aktorius Antanas Šurna. 1958–1962 m. studijavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija), vėliau joje dėstė. Dirbo aktoriumi Kauno, Šiaulių dramos teatruose. Nuo 1965 m. – Jaunimo dramos teatro aktorius, 1992–1997 m. – šio teatro vadovas. Kine debiutavo 1963 m. režisieriaus Vytauto Žalakevičiaus filme „Vienos dienos kronika“.


Vaidino daugelyje Arūno Žebriūno, Almanto Grikevičiaus, Marijono Giedrio, Raimondo Vabalo, Algimanto Puipos, Henriko Šablevičiaus, Gyčio Lukšo, Sauliaus Vosyliaus ir kitų kino bei televizijos režisierių filmų, daugeliui žiūrovų ypač įsiminė labai įtaigūs Herkaus Manto (filme „Herkus Mantas“), Tėvo (filme „Moteris ir keturi jos vyrai“), Kaminsko (filme „Riešutų duona“), Benjamino Kordušo (filme „Benjaminas Kordušas“), Antano Šepučio (televizijos seriale „Giminės“) vaidmenys. A. Šurna 1973–2012 m. pelnė aukštų apdovanojimų. Mirė 2014 m. gegužės 19 d. Vilniuje, palaidotas Antakalnio kapinių Menininkų kalnelyje. Nuotraukoje – A. Šurna filme „Herkus Mantas“.

REKLAMA


Savaitės kalendorius: vieno žymiausių fotomenininkų netektis, Namibijos nepriklausomybė ir kiti svarbūs įvykiai


Prieš 110 metų


MIRĖ NADARAS


1910 m. kovo 21 d. Paryžiuje mirė vienas žymiausių visų laikų fotomenininkų, taip pat oreivis, žurnalistas, rašytojas, karikatūristas Nadaras (tikr. Gasparas Feliksas Turnašonas). Gimė Paryžiuje 1820 m. balandžio 6 d. Studijavo mediciną Lione, bet galiausiai pasirinko darbą žiniasklaidoje, rašė straipsnius, piešė karikatūras, taip pat dirbo teatre. 1854 m. kartu su broliu atidarė fotografijos saloną, daugiausia fotografavo žymius literatūros, meno atstovus, politikus, verslininkus, visuomenės veikėjus.


Vengė to meto portretinei fotografijai būdingo saldumo, perdėto pozavimo, prašmatnių dekoracijų, retušavimo. Siekė kuo didesnio natūralumo, bandė atskleisti fotografuojamo asmens charakterį. Taip pat nukreipdavo objektyvą į architektūros objektus, sumontavo fotoaparatą oro baliono gondoloje ir vienas pirmųjų darė aerofotografijas. Buvo aistringas oreivis. Paliko unikalią seriją Paryžiaus peizažų ir katakombų nuotraukų. Mirė likus dviem savaitėms iki 90-ojo jubiliejaus.
Prieš 110 metų


Savaitės kalendorius: vieno žymiausių fotomenininkų netektis, Namibijos nepriklausomybė ir kiti svarbūs įvykiai


Prieš 60 metų


ŽUDYNĖS ŠARPVILYJE


1960 m. kovo 21 d. Šarpvilio miestelyje, esančiame tarp Pietų Afrikos Respublikos Fanderbeilparko ir Ferenigingo miestų, Gautengo provincijoje (tuo metu tai buvo Transvalio provincijos teritorija), įvyko kruvinas policijos pareigūnų susirėmimas su juodaodžiais. Tądien nuo 5 iki 7 tūkst. žmonių išėjo į Šarpvilio gatves, protestuodami prieš apskaitos knygelių juodaodžiams įvedimą. Šias apartheido politiką vykdžiusios valdžios įvestas knygeles turėjo turėti visi juodaodžiai, dirbantys ar ieškantys darbo miestuose.


Knygelėse buvo nurodomi asmens duomenys, socialinis statusas, privalėjo būti darbdavių arba darbo biržos darbuotojų parašai. Baltiesiems šalies gyventojams panašios knygelės nebuvo įvestos, todėl juodaodžiai jautėsi diskriminuojami. Žmonės pradėjo svaidyti į policijos pareigūnus akmenis, o policininkai šaudė į orą, sulaikė kelis protestuotojus. Galiausiai minia išsivaikščiojo, bet netrukus gyvenvietėje pasklido gandas, esą policijos viršininkas netrukus turi paskelbti specialų pareiškimą.


Minia vėl susirinko prie policijos būstinės. Valdžia pabandė protestuotojus įbauginti – virš jų galvų praskrido karo lėktuvų eskadrilė. Juodaodžiai vėl ėmė svaidyti akmenis, o policininkai šį kartą pradėjo šaudyti į minią. Nuo kulkų žuvo 69 žmonės (tarp jų – 8 moterys ir 10 vaikų), daugiau kaip 180 protestuotojų buvo sužeista. Žudynes Šarpvilyje pasmerkė Jungtinės Tautos. Po šio kruvino incidento baltųjų ir juodaodžių santykiai Pietų Afrikoje labai pablogėjo.










R.K. Frimen Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas © 2007-2020     UAB "Savaitė"   |   Visos teisės apsaugotos.