Savaitės kalendorius: aksominė revoliucija, V. Kudirkos mirtis ir kiti svarbūs įvykiai

Savaitės kalendorius: aksominė revoliucija, V. Kudirkos mirtis ir kiti svarbūs įvykiai


Prieš 30 metų


AKSOMINĖ REVOLIUCIJA ČEKOSLOVAKIJOJE


1989 m. lapkričio 16 d. Čekoslovakijoje prasidėjo masinės protesto akcijos, iki metų pabaigos nušalinusios prosovietinius komunistus nuo valdžios, ir sudariusios prielaidas po kelerių metų įvykusiam taikiam šalies padalijimui į nepriklausomas Čekijos ir Slovakijos valstybes (nuo 1993 m. sausio 1 d.). Pirmieji protestai kilo Bratislavoje – studentai reikalavo demokratinių reformų, paleisti politinius kalinius, buvo prisimenami Prahos pavasario įvykiai. Protestai tapo dar masiškesni, kai valdžia prieš demonstrantus panaudojo jėgą. Į opozicijos, vedamos Vaclavo Havelo, pusę oficialiai stojo katalikų dvasininkai, daug inteligentijos atstovų. Valdžia patenkino protestuotojų reikalavimą atšaukti vienpartinę sistemą, kur visa valdžia buvo sutelkta komunistų partijos funkcionierių rankose. Gruodžio 10 d. buvo sudaryta nacionalinės santarvės vyriausybė, joje komunistai ir opozicijos atstovai gavo po pusę vietų. Netrukus komunistai prarado šalyje valdžią, o gruodžio 29-ąją V. Havelas buvo išrinktas prezidentu. Revoliucija Čekoslovakijoje įvyko be kraujo praliejimo, todėl praminta Aksomine.


Savaitės kalendorius: aksominė revoliucija, V. Kudirkos mirtis ir kiti svarbūs įvykiai


Prieš 120 metų


MIRĖ VINCAS KUDIRKA


1899 m. lapkričio 16 d. Naumiestyje (oficialiai vadintame Vladislavovu, dab. Kudirkos Naumiestis, Šakių r.) mirė visuomenininkas, gydytojas, publicistas, rašytojas, muzikas, tautinio atgimimo žadintojas Vincas Kudirka. Gimė 1858 m. gruodžio 31 d. Paežerių kaime (Vilkaviškio r.). Mokėsi pradžios mokykloje tėviškėje, gimnazijoje Marijampolėje, kunigų seminarijoje Seinuose (jos nebaigė). Įstojo į Varšuvos universitetą, studijavo mediciną. Studijų metais įsitraukė į lietuvių tautinę veiklą. Spaudos draudimo metais rūpinosi lietuviškų leidinių (tarp jų – „Varpo“) leidyba ir platinimu, pats rašė daug straipsnių, apybraižų, eilėraščių, satyrų. 1890–1894 m. Šakiuose dirbo gydytoju. Uždirbtus pinigus leisdavo tautinei veiklai. Deja, džiova pakirto šviesuolio sveikatą, nepadėjo ir gydymasis Kryme bei Adrijos pajūryje. Būdamas vos keturiasdešimties, V. Kudirka iškeliavo anapilin, nuveikęs didžiulį tautos žadinimo darbą ir palikęs Lietuvos himnu vėliau tapusią „Tautišką giesmę“.

REKLAMA


Savaitės kalendorius: aksominė revoliucija, V. Kudirkos mirtis ir kiti svarbūs įvykiai


Prieš 130 metų


GIMĖ EDVINAS PAUELIS HABLIS


1889 m. lapkričio 20 d. Maršfilde (Jungtinių Amerikos Valstijų Misūrio valstijoje) draudimo bendrovės savininko šeimoje gimė astronomas Edvinas Pauelis Hablis. Aštuntojo gimtadienio proga iš senelio gavo dovanų teleskopą ir visa galva pasinėrė į astronomiją. Baigęs mokyklą, pasirinko fizikos ir astronomijos studijas Čikagos universitete. Rimtai sportavo, buvo laikomas perspektyviu boksininku. Gavęs stipendiją studijuoti Oksforde (Anglijoje), netikėtai pasirinko ne fizikos, o tarptautinės teisės studijas. Grįžęs į tėvynę, dirbo fizikos, matematikos ir ispanų kalbos mokytoju, treniravo berniukų rankinio komandą. Galiausiai grįžo prie astronomijos ir įsidarbino Čikagos universiteto observatorijoje. 1917 m. apgynė daktaro disertaciją. Tapo vienu garsiausių astronomų, išgarsėjo kosminių ūkų ir galaktikų tyrimais. Suformulavo dėsnį, pagal kurį galima apskaičiuoti atstumą iki tolimųjų galaktikų. Mirė 1953 m. rugsėjo 28 d. San Marine (Kalifornijos valstijoje).


Savaitės kalendorius: aksominė revoliucija, V. Kudirkos mirtis ir kiti svarbūs įvykiai


Prieš 180 metų


GIMĖ EMILIS FON ŠKODA


1839 m. lapkričio 18 d. Pilzeno mieste (Čekijoje) gydytojo šeimoje gimė inžinierius, pramonininkas, koncerno „Škoda“ įkūrėjas Emilis fon Škoda. Baigęs mokyklą, įstojo į Čekijos technikos universitetą Prahoje, vėliau studijavo Karlsrūhės technologijos institute Vokietijoje. Stažavosi Anglijoje, Prancūzijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose. Dirbo inžinieriumi įvairiose Prūsijos ir Austrijos-Vengrijos įmonėse. 1869 m. gimtajame Pilzene nusipirko nedidelę metalų liejimo įmonę ir pavertė ją didelių mašinų gamybos fabriku. Iš pradžių gamino įrangą alaus darykloms, kasykloms, geležinkeliams, vėliau ėmėsi ir ginklų gamybos, o labiausiai koncernas išgarsėjo kaip automobilių gamintojas. Tačiau tai įvyko jau po įkūrėjo mirties. Sulaukęs 60-ies, E. Škoda 1900 m. rugpjūčio 8 d. mirė traukinyje, vykdamas namo iš kurorto Austrijoje.


Savaitės kalendorius: aksominė revoliucija, V. Kudirkos mirtis ir kiti svarbūs įvykiai


Prieš 100 metų


GIMĖ BRONIUS KRIVICKAS


1919 m. lapkričio 17 d. Pervalkų kaime (greta Pasvalio) gimė partizanas, poetas, dramaturgas, vertėjas, literatūros kritikas Bronius Krivickas. Baigęs Suosto pradžios mokyklą ir Biržų gimnaziją, Vytauto Didžiojo ir Vilniaus universitetuose studijavo literatūrą. Bendradarbiavo su įvairių leidinių redakcijomis. Rašė pjeses, eilėraščius, noveles. Nuo 1944 m. mokytojavo Biržuose, o jau 1945-ųjų pavasarį įstojo į partizanų gretas. Jose jau buvo du jo broliai (brolis Juozas žuvo 1945 m., sovietai sudegino tėvų sodybą, o brolis Jonas žuvo 1953-iaisiais). 1948 m. B. Krivickas vedė mokytoją Marytę Ziemelytę. Būtvydžio, Klaidatikio, Rivaišo, Vilniaus, Gintaro slapyvardžiais rengė pogrindinius laikraščius „Laisvės kova“ ir „Aukštaičių kova“. Kurį laiką buvo partizanų būrio vado pavaduotoju, nuo 1951 m. tapo Rytų Lietuvos srities štabo Visuomeninės dalies viršininku. Partizanaudamas ne tik pats kūrė, bet ir bunkeryje vertė Johano Volfgango Gėtės eilėraščius. Kovojo ir slapstėsi daugiausia Biržų, Panevėžio apylinkių miškuose, taip pat Latvijoje. Kartu su partizanu Mykolu Blinkevičiumi-Nemunu žuvo 1952 m. rugsėjo 21 d. Raguvos miške (jiedu nepasidavė priešams, kai šie surado partizanų bunkerį). B. Krivickas buvo vienas ryškiausių literatų, įstojusių į partizanų gretas ir ne tik ginklu, bet ir įtaigiu žodžiu, spausdintu partizanų laikraščiuose, gynusių Lietuvą.