Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija

Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 90 metų


ATRASTAS PIRMASIS ANTIBIOTIKAS


1928 m. rugsėjo 30 d. škotų mikrobiologas Aleksandras Flemingas paskelbė kolegoms atradęs peniciliną – pirmąjį pasaulyje antibiotiką. Penicilinas išgelbėjo šimtus milijonų gyvybių. A. Flemingas antibiotiką atrado atsitiktinai. Mokslininkas atlikdavo daugybę eksperimentų vienu metu, todėl laboratorijoje tvyrojo netvarka. Kartais kolbos, mėgintuvėliai būdavo neplaunami kelias savaites. Vieną kartą prisivertęs pagaliau susitvarkyti, A. Flemingas pastebėjo viename indelyje tarp bakterijų kolonijos įsikūrusią pelėsinių grybelių Penicillium notatum koloniją. Aplink šiuos grybelius bakterijos buvo žuvusios. A. Flemingui pavyko iš grybelių sporų išskirti preparatą, naikinantį bakterijas, – peniciliną. Tačiau tada mokslininkas dar tinkamai neįvertino savo atradimo. Jis abejojo, ar pavyks peniciliną pradėti gaminti pramoniniu būdu. Laimei, A. Flemingas aprašė savo atradimą viename moksliniame žurnale. Remdamiesi škoto atradimu, eksperimentus tęsė kiti mokslininkai. Antrojo pasaulinio karo metais penicilinas imtas gaminti ir naudoti masiškai. Už daugybę gyvybių leidžiantį išsaugoti atradimą A. Flemingui ir jo sekėjams Ernstui Borisui Čeinui ir Hovardui Volteriui Floriui 1945 m. įteikta Nobelio premija. A. Flemingas mirė Londone nuo infarkto 1955-aisiais. Jam buvo 74-eri.

REKLAMA


Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 50 metų


LĖKTUVO „TU-154“ DEBIUTAS


1968 m. spalio 3 d. pirmą kartą į orą pakilo keleivinis reaktyvinis lėktuvas „Tu-154“, vėliau tapęs masiškiausiai gamintu tokio tipo laineriu Sovietų Sąjungoje. Lėktuvą suprojektavo Tupolevo konstruktorių biuras. Tai turėjo būti sovietų atsakas į amerikiečių sukurtą lainerį „Boeing 727“, debiutavusį 1963 m. Lėktuvai „Tu-154“ buvo gaminami iki 2013-ųjų aviacijos gamykloje Kuibyševe (dab. Samaroje, Rusijoje). Įvairių modifikacijų „Tu-154“ tilpdavo nuo 152 iki 180 keleivių, gamintos ir karinės versijos. Iš viso buvo pagaminti 1 026 vnt. „Tu-154“ („Boeing 727“ JAV pagaminta 1 832 vnt.). Jie naudoti daugiausia Sovietų Sąjungoje ir jos įtakos zonoje buvusiose šalyse. Šiuo metu lėktuvai „Tu-154“ naudojami tik Rusijoje (23 vnt.), Kinijoje (12 vnt.), Kazachstane, Kirgizijoje ir Šiaurės Korėjoje (po 1 vnt.). Operatoriai – karinės oro pajėgos ir aviacijos kompanijos. Garsiausia iš keliasdešimties rimtų, žmonių žūtimis pasibaigusių šio modelio lėktuvų avarijų įvyko šalia Smolensko 2010 m. Tuomet žuvo Lenkijos prezidentas Lechas Kačynskis ir gausi jo palyda (iš viso 96 žmonės). Didžiausia pagal aukų skaičių avarija nutiko šalia Učkuduko (Uzbekistane) 1985-aisiais. Tąsyk žuvo 200 žmonių.


Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 60 metų


PASKELBTA GVINĖJOS NEPRIKLAUSOMYBĖ


1958 m. spalio 2 d. vakarinėje Afrikos dalyje, prie Atlanto vandenyno esanti Gvinėja paskelbė nepriklausomybę nuo Prancūzijos. Šios šalies (plotas – 245,8 tūkst. kv. km, gyventojų skaičius – 13 mln.) teritorijoje nuo seno gyvavo įvairios afrikiečių valstybės. XIX a. pradžioje čia įsitvirtino prancūzai. Šalis kurį laiką buvo vadinama Pipirų Krantu. 1958 m. tapusi nepriklausoma, Gvinėja iš pradžių orientavosi į Sovietų Sąjungą, o nuo 1984-ųjų laikosi provakarietiško kurso. Šalyje neretai vyksta kariniai perversmai (pastarasis – 2009 m.). Pagrindinės tautinės grupės – fulbiai (40 proc.) ir mandinkai (30 proc.). Net 85 proc. tikinčiųjų – musulmonai. Šalies sostinėje Konakryje gyvena 1,8 mln. žmonių. Gvinėja labai turtinga išteklių. Čia išžvalgyta apie pusę aliuminio gavybai naudojamo boksito pasaulio atsargų, yra geležies rūdos, aukso, urano, deimantų. Taip pat eksportuojama kava, žuvys, vaisiai ir daržovės.

REKLAMA


Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 70 metų


MIRĖ VASILIJUS KAČIALOVAS


1948 m. rugsėjo 30 d. Maskvoje mirė aktorius Vasilijus Kačialovas. Jis gimė 1875 m. vasario 11 d. Vilniuje stačiatikių šventiko šeimoje. Turėjo baltarusiškų, lietuviškų ir, kaip kartais teigiama, žydiškų šaknų. Tikroji aktoriaus pavardė buvo Šverubovičius. Kačialovo pseudonimą, vėliau tapusį pavarde, jis naudojo nuo 1896 m. Būsimasis aktorius mokėsi Vilniaus 1-ojoje berniukų gimnazijoje. Čia pagarsėjo vaidybiniais gebėjimais, buvo puikus skaitovas. 1893 m. įstojo į Sankt Peterburgo universiteto Teisės fakultetą, vaidino studentų teatre. Vėliau dirbo su įvairių teatrų trupėmis, nuo 1900-ųjų vaidino Maskvos dailės teatre, buvo Konstantino Stanislavskio mokinys. Pelnė šlovę kaip puikus aktorius, buvo vertinamas režisierių, kolegų ir žiūrovų. Daug gastroliavo užsienyje, 1932 ir 1935 m. lankėsi ir Lietuvoje. Mirė nuo plaučių vėžio, sulaukęs 73-ejų. Vilniuje veikia Vasilijaus Kačialovo vardu pavadinta gimnazija.


Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 80 metų


MIRĖ ŠV. FAUSTINA


1938 m. spalio 5 d. mirė vienuolė Faustina (tikr. Helena Kovalska), vėliau paskelbta katalikų šventąja. Ji gimė 1905 m. rugpjūčio 25 d. Glogovece (netoli Lodzės, Lenkijoje) gausioje ūkininkų šeimoje. Helena buvo trečioji iš dešimties vaikų. Baigė vos kelias mokyklos klases, nuo paauglystės sunkiai dirbo. Kai mergina pareiškė norinti tapti vienuole, tėvai iš pradžių priešinosi, tačiau galiausiai palaimino dukterį. 1925 m. ji prisijungė prie Gailestingosios Švč. Mergelės Marijos seserų ir tapo vienuole seserimi Marija Faustina. Gyveno vienuolynuose Varšuvoje, Krokuvoje, nuo 1933-iųjų kurį laiką buvo įsikūrusi Vilniuje. Sesuo Faustina patyrė kelis Jėzaus Kristaus apsireiškimus. Paraginta dvasios tėvo, Vilniaus kunigo Mykolo Sopočkos, savo dvasinius potyrius aprašė dienoraščiuose (jie išleisti kaip atskira knyga įvairiomis kalbomis). Pagal sesers Faustinos pasakojimus dailininkas Eugeniušas Kazimirovskis 1934 m. nutapė garsųjį Gailestingojo Jėzaus paveikslą, dabar saugomą Vilniaus Dievo Gailestingumo šventovėje. Susirgusi tuberkulioze, sesuo Faustina mirė vos 33-ejų. 2000 m. balandžio 30 d. popiežius Jonas Paulius II ją kanonizavo. Šv. Faustinos palaikai ilsisi Krokuvoje, Lagevnikų vienuolyno koplyčios altoriuje.