Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija

Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 770 metų


KELNO KATEDROS STATYBOS PRADŽIA


1248 m. rugpjūčio 14 d. Kelne (Vokietijoje) pradėta vieno įstabiausių gotikinės architektūros šedevrų – Kelno katedros – statyba, vykusi dviem etapais su labai ilga pertrauka: 1248–1437 ir 1842–1880 m. Pirmasis architektas buvo Gerhardas fon Rilė, o kertinį akmenį padėjo Kelno arkivyskupas Konradas fon Hochštadenas.


Tačiau net kelis šimtus metų katedra nebuvo baigta, ir prie didelio masto statybos darbų grįžta XIX a. Prūsijos karaliaus Frydricho Vilhelmo IV nurodymu. Taigi iš viso (su pertrauka) katedra buvo statoma net 632 metus! Katedros ilgis – 144,5 m, plotis – 86,2 m, bokštų aukštis – 157,1 m.


1880-aisiais katedra ketveriems metams buvo tapusi aukščiausiu pastatu pasaulyje. Šiuo metu tai trečia pagal aukštį pasaulyje krikščionių bažnyčia (po 1377–1890 m. statytos Ulmo katedros Vokietijoje (161,5 m) ir 1989-aisiais iškilusios Jamuskuro katedros Dramblio Kaulo Krante (158 m)).


Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 110 metų


PRADĖTA MASINĖ „FORD MODEL T“ GAMYBA


1908 m. rugpjūčio 12 d. „Ford Motor Company“ gamykloje Detroite (Jungtinėse Amerikos Valstijose) pagamino pirmąjį „Ford Model T“ serijos automobilį, tapusį automobilių revoliucijos simboliu. Iki to laiko automobiliai buvo gaminami santykinai nedidelėmis serijomis, o jų kaina buvo įkandama tik turtingiausiems pirkėjams.


Koncernas „Ford“ įdiegė konvejerinės gamybos principą, o automobilių konstrukciją pasistengė padaryti kuo paprastesnę ir patikimesnę. Tai leido gaminti automobilius, įkandamus ne tik turtuoliams, bet ir vidurinės klasės atstovams. 1908 m. automobilis salone kainavo 825 dolerius, o jau 1912-aisiais jo kaina sumažėjo iki 375 dolerių.


„Ford Model T“ automobiliai, aprūpinti 2 898 kub. cm, 17,3 kW galios varikliais ir pasiekdavę maksimalų 63 km/h greitį, buvo gaminami iki 1927 m., o varikliai ir įvairios atsarginės dalys masiškai gaminti iki 1941-ųjų. Iš viso nuo konvejerių nuriedėjo daugiau nei 15 mln. „Ford Model T“ automobilių.

REKLAMA


Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 1 240 metų


ŽUVO ROLANDAS


778 m. rugpjūčio 15 d. Ronsevalio slėnyje (Pirėnų kalnuose, dab. Prancūzijos ir Ispanijos pasienyje) kovoje su baskais žuvo Karolio Didžiojo bendražygis markgrafas Rolandas – bene garsiausio viduramžių epo „Rolando giesmė“ herojus.


Tikrais istoriniais faktais pagrįsta „Rolando giesmė“ yra vienas svarbiausių senovės Prancūzijos ir visos viduramžių Europos epų. Jos autorystė priskiriama poetui Turoldui. Epe pasakojama apie vieno frankų kariuomenės būrio žūtį grįžtant iš žygio prieš Ispaniją valdžiusius maurus į Prancūziją.


Mirtinai sužeistas Rolandas esą dar pūtė ragą, taip kvietė bendražygius ir išgirdo juos atskubančius. Epe nurodoma, kad frankus sumuša saracėnai (maurai, arabai), nors iš tiesų juos sutriuškino baskų kariai. Ši istorinė neatitiktis aiškinama siekiu pabrėžti frankų riterių kovą su krikščionybės priešais.


Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija

Prieš 170 metų


MIRĖ DŽORDŽAS STIVENSONAS


1848 m. rugpjūčio 12 d. Česterfilde (Anglijoje), sulaukęs 67-erių, mirė išradėjas, mechanikos inžinierius Džordžas Stivensonas, laikomas vienu iš geležinkelių tėvų. Jis gimė neraštingo angliakasio šeimoje Vilame (Šiaurės Anglijoje) 1781 m. birželio 9 d. Nuo aštuonerių pats dirbo anglių sandėlyje, o 17-os tapo šachtos vandens siurblio prižiūrėtoju.


Džordžo vaikystė ir paauglystė prabėgo prie medinių bėgių, kuriais iš šachtų žmonių jėga stumiamais vagonėliais anglys buvo vežamos į sandėliavimo aikšteles, todėl nenuostabu, kad būtent bėginiai keliai tapo jo ypatingo domėjimosi objektu. Šeima gyveno skurdžiai, vaikino mokslams nebuvo pinigų, tačiau Džordžas atkakliai mokėsi savarankiškai. Jį visą laiką viliojo technika. Būdamas 31-erių suprojektavo garo mašiną, kuria vagonėliai su anglimis buvo ištraukiami iš šachtos. Tačiau didžiausias Dž. Stivensono išradimas buvo 1814 m. sėkmingai pademonstruotas garvežys, varomas garo variklio ir galintis tempti 30 tonų sveriantį sąstatą.


Išradėjas greitai sulaukė pripažinimo: per artimiausius penkerius metus jis sukonstravo dar 16 garvežių. 1820-aisiais suprojektavo 20 km ilgio geležinkelio liniją, kuria buvo vežiojamos anglys, o 1825 m. atidarė 15 km ilgio geležinkelio liniją, kuria buvo vežami ne tik kroviniai, bet ir keleiviai. Kaip rašė to meto laikraščiai, „traukinys skriejo beprotišku 24 mylių per valandą greičiu“ (39 km/h). Vėliau Dž. Stivensono sukonstruotas garvežys „Raketa“ pasiekė net 48 km/h greitį.

REKLAMA



1830 m. minios žmonių susirinko į geležinkelio linijos Liverpulis–Mančesteris atidarymą. Šventės metu vienas Britų parlamento narys užsižiopsojo ant bėgių ir tapo pirmąja istorijoje traukinio auka. Išradėjas 1836-aisiais atidarė savo biurą Londone, tapusį vienu svarbiausių geležinkelių projektavimo centrų. Dž. Stivensonas ne tik išrado garvežį, bet ir įdiegė Vakarų ir Vidurio Europoje iki šiol labiausiai paplitusią 1 435 mm pločio geležinkelio vėžę.


Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 130 metų


GIMĖ JURGIS GERULIS


1888 m. rugpjūčio 13 d. Jogauduose (Pagėgių sav., netoli Vilkyškių) gimė kalbininkas, baltistas, filologijos mokslų daktaras ir nacių Vokietijos žvalgybos karininkas Jurgis Gerulis. Šis itin įdomaus likimo žmogus pasaulį išvydo Klaipėdos krašte tuo metu, kai jis dar priklausė Vokietijai, buvo lietuvininkas, tyrinėjo baltų kalbas, tačiau žavėjosi nacių ideologija ir tapo Adolfo Hitlerio šalininku.


Studijavo Karaliaučiaus ir Berlyno universitetuose, labai jaunas (vos 24-erių) apgynė filologijos mokslų daktaro disertaciją. Dėstė Berlyno, Karaliaučiaus, Leipcigo, Vytauto Didžiojo universitetuose, buvo mėgstamas studentų. Pirmojo pasaulinio karo metais tarnavo Vokietijos kariuomenėje, kelis kartus buvo sužeistas. 1934–1937 m. buvo Karaliaučiaus universiteto rektorius.


Daug bendravo su lietuvių filologais, paliko reikšmingų mokslo darbų, pvz., „Senovės prūsų vietovardžiai“, „Lietuvių dialektologijos studijos“, „Lietuvių žvejų tarmė Prūsuose“. Skelbė Martyno Mažvydo raštus, parašė straipsnių apie Joną Bretkūną. 1939 m. buvo pašauktas į Vokietijos kariuomenę, tarnavo Abvere (karinėje žvalgyboje). Daugiausia rūpinosi ukrainiečių ir baltarusių verbavimu į Vokietijos kariuomenės diversinius dalinius. Kurį laiką vadovavo diversantų mokyklai, veikusiai Latvijos teritorijoje. Karo pabaigoje pateko į sovietų rankas, 1945 m. rugpjūčio 9 d. buvo sušaudytas Rygoje.



Panašios naujienos:


Pusjuodis Pasviręs tekstas Pabrauktas tekstas Užbrauktas tekstas | Lygiuoti pagal kairįjį kraštą Centre Lygiuoti pagal dešinįjį kraštą | Įterpti šypsenėlę Spalva | Paslėptas tekstas Įkelti citatą Spoileris