Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija

Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 70 metų
GIMĖ HILARI KLINTON


1947 m. spalio 26 d. Čikagoje gimė viena garsiausių Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) politikių, Demokratų partijos atstovė Hilari Klinton. Jos tėvas buvo verslininkas, dirbo tekstilės pramonės srityje, mama – namų šeimininkė. H. Klinton turi du jaunesnius brolius. Vaikystėje ji puikiai mokėsi, daug sportavo (ypač sekėsi plaukimas ir krepšinis), buvo skautė.


Svajojo tapti astronaute, netgi siuntė laiškus į NASA. 1969 m. Velslio koledže (Masačusetso valstijoje) baigė politologijos studijas, 1973-iaisiais Jeilio universitete (Konektikuto valstijoje) apgynė teisės mokslų daktaro disertaciją. 1975 m. ištekėjo už bendramokslio Bilo Klintono. Dėstė teisę Arkanzaso universitete, daug dirbo vaiko teisių, sveikatos apsaugos srityje. 1978 m. B. Klintonas tapo Arkanzaso valstijos gubernatoriumi, 1993-iaisiais – JAV prezidentu. Iki 2001 m. Hilari buvo pirmoji šalies ponia. Rimtu išbandymu porai tapo 1998-aisiais kilęs prezidento sekso skandalas su stažuotoja Monika Levinski. Tačiau Hilari nepaliko vyro.


2000 ir 2006 m. ji buvo išrinkta senatore (atstovavo Niujorko valstijai). 2008-aisiais Barakas Obama pasiūlė H. Klinton tapti JAV valstybės sekretore, šias pareigas ji ėjo iki 2013 m. Nusprendusi dalyvauti 2016 m. vykusiuose JAV prezidento rinkimuose, H. Klinton nurungė gausius konkurentus ir tapo Demokratų partijos kandidate, tačiau galiausiai pralaimėjo respublikonui Donaldui Trampui. H. Klinton turi dukrą Čelsę (g. 1980).


Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 920 metų
ANTIOCHIJOS APGULTIS


1097 m. spalio 21 d., vykstant pirmajam kryžiaus žygiui, prasidėjo vienas dramatiškiausių jo įvykių – Antiochijos apgultis. Antiochija (dab. Antakija) – senas miestas, esantis dabartinės Pietų Turkijos teritorijoje. Tuo metu ją kontroliavo tiurkai seldžiukai. Iš Prancūzijos, Italijos ir kitų Europos kraštų atvykę kryžininkai apgulė gerai įtvirtintą, galingas gynybines sienas turinčią Antiochiją. Tačiau žiemą svetimame krašte atsidūrę kryžininkai pradėjo badauti. Pavasarį atplaukė laivai su maistu ir apgulos mašinomis. Musulmonai kelis kartus rengė atakas prieš kryžininkų pajėgas. 1098 m. birželio 2 d. prasidėjo lemiamas miesto šturmas. Miestas buvo užimtas, daug gyventojų išžudyta. Birželio 28 d. kryžininkai prie Antiochijos sumušė į pagalbą bendratikiams skubėjusių musulmonų kariuomenę. Miestas tapo kryžininkų valstybės – Antiochijos kunigaikštystės, gyvavusios iki 1268 m., – sostine.

REKLAMA


Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 220 metų
ŠUOLIS SU PARAŠIUTU


Šuolius su primityviais įvairių konstrukcijų parašiutais pradėta atlikti prieš daug šimtmečių. Buvo šokinėjama nuo aukštų medžių, pastatų, skardžių. Tačiau tik 1797 m. spalio 22 d. atliktas pirmasis šuolis su parašiutu iš orlaivio – oro baliono. Andrė Žakas Garnerenas (1769–1823) Paryžiuje pakilo į daugiau nei kilometro aukštį, tada iššoko su parašiutu ir nusileido viename iš miesto parkų. Vėliau jis tapo Prancūzijos kariuomenės konsultantu, siūlė įvairius oro balionų naudojimo karo reikmėms būdus. A. Ž. Garnereno žmona Žana Ženevjeva Labros (1775–1847) taip pat buvo oreivė. 1798 m. ji tapo pirmąja pasaulyje moterimi, savarankiškai valdžiusia oro balioną, o po metų, 1799-aisiais, iššoko su parašiutu iš 900 m aukščio ir tapo pirmąja moterimi parašiutininke.


Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 30 metų
ŽUDYNĖS LIGONINĖJE


1987 m. spalio 21 ir 22 d. šiaurinėje Šri Lankos dalyje esančio Džafnos miesto ligoninėje vyko žudynės. Jų aukomis tapo apie 70 žmonių (tarp jų – keli vaikai), dar beveik šimtas buvo sužeisti. Šri Lanką krečiant pilietiniam karui ir vykstant sinhalų ir gyventojų mažumą sudarančių tamilų susirėmimams, į šalį buvo įvestos kaimyninės Indijos kariuomenės pajėgos. Džafnoje jos įžengė į ligoninės teritoriją ir surengė tamilų tautybės žmonių žudynes. Vėliau Indijos atstovai tikino, kad kariai pateko į tamilų tigrais vadinamų partizanų pasalą ir, prasidėjus kautynėms, civiliai medikai ir pacientai tapo atsitiktinėmis aukomis. Tačiau oponentai teigė, jog tai buvo nusikaltimas žmogiškumui – esą kariai sąmoningai žudė beginklius civilius. Dabar Šri Lankos vyriausybė laikosi pozicijos, kad tai, kas įvyko Džafnos ligoninėje, yra nusikaltimas žmogiškumui.


Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 60 metų
MIRĖ KRISTIANAS DIORAS


1957 m. spalio 23 d. Montekatini Termės kurorte (Italijoje) mirė prancūzų mados dizaineris, pasaulinio garso mados namų „Christian Dior“ įkūrėjas Kristianas Dioras. Jis gimė 1905 m. sausio 21 d. Granvilio uostamiestyje (Šiaurės Prancūzijoje). Tėvas buvo turtingas trąšų prekeivis. Kai Kristianui buvo šešeri, šeima persikėlė į Paryžių. Tėvai norėjo, kad sūnus taptų diplomatu. Jis baigė Laisvąją politikos mokslų mokyklą, tačiau Kristianą kur kas labiau traukė menai. 1928 m. jis kartu su bičiuliu atidarė dailės galeriją. 1931-aisiais K. Diorą ištiko virtinė nelaimių: mirė mama, bankrutavo tėvo įmonė, brolis susirgo sunkia psichikos liga, o jis pats – tuberkulioze. Padedamas draugų, Kristianas išvyko gydytis į Balearų salas Viduržemio jūroje.


Čia jis išmoko gaminti kilimus. Grįžęs į Paryžių, ilgai ieškojo darbo, galiausiai pradėjo dirbti Žano Ozeno mados salone, kur piešė drabužių eskizus. Jam ypač sekėsi kurti skrybėles. Vėliau K. Dioras dirbo kituose mados namuose. 1942 m. įkūrė savo parfumerijos laboratoriją, 1946-aisiais – mados namus. Jo mados namuose kuriamos kolekcijos atnešė į pokarinę Prancūzijos madą naują laisvės ir romantikos gūsį. K. Dioras kūrė ir teatro bei kino kostiumus, nuo 1955 m. užsiėmė papuošalų gamyba. Mirė 52-ejų nuo širdies smūgio.

Parengė Manvydas VITKŪNAS