Kelionėse patiriame ne tik džiugių akimirkų, kartais visai netikėtai galime ir sunegaluoti. Todėl kraunant daiktus į kuprines ar lagaminus derėtų pagalvoti ir apie priemones, kurios padės įveikti užklupusius negalavimus.

Iš anksto suruošta vaistinėlė keliaujant padės išvengti nemažai rūpesčių. Tačiau kalno vaistų nuo visų bėdų juk nesiveši. Be to, netikslinga. Derėtų nepamiršti, kad daugumą vaistų rekomenduojama laikyti kambario – 16–25 laipsnių – temperatūroje. O vasarą tiek patalpoje, tiek lauke, tiek automobilyje temperatūra gali būti aukštesnė. Netinkamos laikymo sąlygos gali pakenkti vaistų kokybei. Daug naudingiau suformuoti natūralią vaistinėlę, kurioje dominuotų gydomųjų savybių turinčios arbatos. O tokių arbatų pasirinkimas – tikrai nemažas. Tik reikia žinoti, kokios kokiais atvejais ir nuo ko padeda.

Natūralios medicinos šalininkai atkreipia dėmesį, kad daugumą cheminių vaistų sudaro kokia nors viena gryna medžiaga ar kelių medžiagų derinys, o augaliniai preparatai yra įvairių medžiagų kompleksas. Pavyzdžiui, salotose ar petražolėse, svogūnų laiškuose ar bazilikų lapeliuose randama visa puokštė vitaminų, mineralų, fermentų ir kitų medžiagų, kurių nauda ir poveikis žmogaus organizmui – įvairiapusiai. Daugelį vaistažolių ir arbatų mes taip pat priskiriame maistui, bet prireikus galime jas vartoti kaip vaistus. Kelionėje jos ne tik malšina troškulį, bet ir padeda įveikti įvairius negalavimus, be to, nei saulė, nei karštis jų savybių nepakeičia.

Rooibos – nepakeičiama per karščius

Kelionėje pakinta daug kas: aplinka, dienos ritmas, maistas. Deja, daugelį tai veikia nepalankiai. Dažnas esame girdėję, kad ramunėlės ar pankoliai gali pagerinti virškinimą, nuraminti sudirgusį skrandį, melisos padeda lengviau užmigti ir nusiraminti, liepžiedžiai ar avietės mažina pakilusią kūno temperatūrą. Yra dar keletas arbatų, kurias daugelis vartojame, bet nė neįtariame, kad jos gali būti labai naudingos vaduojantis nuo tam tikrų negalavimų kelionėse.

Natūralioje kelionės vaistinėlėje praverstų raudonoji arba žalioji rooibos arbata. Ji padeda išvengti dehidratacijos, palaiko skysčių pusiausvyrą ir papildo mineralų atsargas. Kai kas gali pamanyti, kad esant didesniam fiziniam krūviui ar per karščius pakanka išgerti daugiau vandens, tačiau specialistai tikina kitaip. Prakaituojant didelis kiekis vandens, išgerto tuščiu skrandžiu, gali lemti prastą savijautą, be to, neužkirsti kelio dehidratacijai.

O rooibos arbatoje gausu pagrindinių organizmui reikalingų mineralų (kalio, magnio, mangano), kurie padeda išlaikyti rūgščių ir šarmų pusiausvyrą kūno ląstelėse. Ši arbata – puikus lengvai įsisavinamos geležies šaltinis. Per karščius žmonės vengia mėsos patiekalų, valgo mažiau, todėl negauna pakankamai geležies iš maisto. Geriant šią arbatą geležies trūkumą galima kompensuoti. Dėl šios priežasties rooibos naudinga ir vegetarams bei veganams.

Rooibos arbata, kaip limonadų pakaitalas, tinka ir vaikams, nes joje visiškai nėra kofeino, todėl kelionėje ją galės gerti visa šeima. Be to, ši arbata tinka ir gydant nudegimus nuo saulės, odos uždegimą, paūmėjusį dermatitą ar spuogus, tad kelionėje – tiesiog nepakeičiama.

Virškinimui pagerinti – puero ir juodoji arbata

Kelionių metu pasikeitusi mityba neretai sukelia virškinimo problemų. Virškinimui pagerinti pravers iš Kinijos atkeliavusi puero arbata, fermentuojama ypatingu būdu – jos fermentacija nėra pasibaigusi, todėl šioje arbatoje yra probiotikų, aktyvių fermentų, katechinų. Dėl šios priežasties puero arbata dažnai įvardijama kaip gyvas maisto produktas.

Puero arbatos yra kelių rūšių: žalioji, brandinta ir juodoji. Ji padės įveikti sunkumo pojūtį ir sočiau pavalgius, juk vasarą ne tik keliaujame, bet ir švenčiame įvairias šventes ar šiaip mėgstame su draugais išsikepti mėsos kepsninėse. Puero arbata gali būti ir vakarėlio užbaigimo gėrimas, nes ji suaktyvina kepenų fermentų veiklą ir alkoholio skaidymą pagreitina net kelis kartus. Tačiau kad pasiektume norimą poveikį, reikėtų jos išgerti bent 4 puodelius.

Kelionėje verta turėti ir juodosios arbatos. Joje esantys polifenoliai padeda išlaikyti sveiką žarnyno mikroflorą, nes skatina gerųjų ir slopina blogųjų bakterijų dauginimąsi. Be to, juodoji arbata turi antimikrobinių savybių, todėl naikina žarnyne kenksmingus mikroorganizmus, padeda atkurti virškinamojo trakto gleivinę. Juodosios arbatos taninai – labai veiksmingi apsinuodijus maistu, ne veltui ligoninėse juodoji arbata su cukrumi yra vadinamoji nulinė dieta, skiriama tuomet, kai pacientas negali kramtyti ar praryti kieto maisto.

Žalioji arbata padės išvengti virusų

Kelioninėje vaistinėlėje pravartu turėti ir japoniškos matcha ar kitos žaliosios arbatos. Matcha daugeliu savybių yra pranašesnė už kitas žaliąsias arbatas. Didelis kiekis chlorofilo ne tik suteikia šiai arbatai tamsiai žalią spalvą, bet ir lemia detoksikuojamąjį poveikį – apsinuodijus maistu ši arbata iš organizmo padės pašalinti toksinus.

Indijos universiteto mokslininkai, atlikę klinikinį tyrimą, neseniai publikavo straipsnį, kuriame pateikiama išvada, kad žalioji arbata apsaugo nuo didelio koronaviruso išplitimo organizme. Teigiama, kad išgėręs 5 puodelius žaliosios arbatos žmogus nėra apsaugotas nuo užsikrėtimo virusine infekcija, bet užsikrėtęs serga lengvai.

Matcha arbatoje gausu antioksidantų, mineralų ir vitaminų, nors, kaip žinome, joje yra ir kofeino.

Nepamirškite ir imbierų

Be visų minėtų arbatų, į kelionę rekomenduojama pasiimti ir arbatos su imbierais, o dar geriau – imbiero šaknies. Imbierai didina apetitą, kai karštą dieną nesinori valgyti, gerina virškinimą, važiuojant automobiliu ar plaukiant laivu padeda įveikti nemalonius supimo pojūčius. Pakramčius imbiero galima išvengti pykinimo kylant ar leidžiantis lėktuvu. Tik labai svarbu, kad tai būtų tikro imbiero šaknis, cukata ar sausainėlis su tikrais imbierais, o ne imbierų aromatu.