Studijos užsienyje domina vis daugiau lietuvių

Studijos užsienyje domina vis daugiau lietuvių

Labiausiai lietuvaičius vilioja Didžiosios Britanijos universitetai, tačiau domimasi ir Danijos, Švedijos, Olandijos aukštosiomis mokyklomis.


Populiarūs Europos universitetai kasmet siūlo vis daugiau studijų programų anglų kalba. „Baltic Council for International Education“ išsilavinimo konsultantė Daiva Siautilaitė teigia, kad tai ypač vilioja lietuvius, todėl galimybe studijuoti užsienyje domimasi vis labiau.


Jūratė BRATIKIENĖ


Populiariausi universitetai


„Lietuvių, norinčių studijuoti užsienyje, tikrai nemažėja, – sako D. Siautilaitė. – Daugiausia jaunų žmonių vyksta mokytis į Didžiosios Britanijos universitetus, nes išsilavinimas, įgytas šios šalies universitetuose, vertinamas visame pasaulyje. Be to, tautiečius vilioja ir didelė studijų programų įvairovė, palanki finansavimo programa. Visgi domimasi ir Danijos, Švedijos, Olandijos universitetais. Šios šalys pastaruoju metu pradėjo siūlyti daugiau studijų programų anglų kalba, kas lietuviams itin aktualu. Dėl šios priežasties ypač suaktyvėjo domėjimasis Olandijos universitetais. Įstoti į juos, palyginti su Didžiosios Britanijos universitetais, yra lengviau, tačiau mokytis – sunkiau, todėl po pirmojo kurso atkritusių studentų būna apie 20 proc. Ir tai – normalus rodiklis.“

REKLAMA


Specialistės teigimu, yra nemažai besidominčiųjų ir Amerikos universitetais, tačiau išvykstančiųjų į Jungtines Amerikos Valstijas – vienetai. Pagrindinės priežastys – per didelis atstumas nuo namų ir sunkiai įkandama mokslų kaina.


Reikėtų nedelsti


Svarstant galimybę studijuoti užsienyje abiturientams reikėtų ilgai nedvejoti – dabar kaip tik tinkamiausias laikas pateikti dokumentus. „Skirtingų šalių universitetuose dokumentų pateikimo tvarka – nevienoda. Ypač derėtų suskubti dokumentus pateikti į Jungtinės Karalystės universitetus, – pataria išsilavinimo konsultantė. – Pirmasis dokumentų pateikimo etapas baigiasi žiemą, antrasis – birželio 15 d. Antrajame etape būsimieji studentai taip pat turės galimybę rinktis universitetą, tačiau patekti į pačius geriausius, tokius kaip Mančesterio ar Liverpulio, jau bus per vėlu. Šiais metais ir Olandijos universitetai šiek tiek paankstino dokumentų pateikimo terminą. Jis prasidėjo nuo mėnesio ir truks iki gegužės 1-osios. Tačiau norint rinktis pačias populiariausias studijų programas ar tokias, kur vietų skaičius – ribotas (Olandijoje jos vadinamos numerus fixus), būtina užsiregistruoti bendroje Olandijos universitetų sistemoje iki sausio 15 d. Nespėjus to padaryti, galima rinktis kitas studijų programas. Jų įvairovė – taip pat nemaža.“

REKLAMA


Anksčiau itin populiarios buvo tarptautinio verslo, ekonomikos, logistikos, tarptautinės komunikacijos, diplomatijos studijos, o dabar domimasi ir molekulinės biologijos programomis, sparčiai populiarėja meno (filmų kūrimo, teatro ir kt.) studijos. Patys populiariausi vis dar išlieka informacinių technologijų, finansų mokslai. Anksčiau tik vienetai domėjosi tokiais rimtais mokslais kaip fizika, chemija, bioinžinerija. Dabar tokių – kur kas daugiau. Ketinant studijuoti pastaruosius mokslus, reikėtų ruoštis iš anksto. Šiais metais domimasi ir sporto programomis, ko anksčiau nebuvo. Sporto specialybių spektras gerokai išsiplėtė. Programos iš pirmo žvilgsnio atrodo panašios, tačiau derėtų labiau pasigilinti į kiekvieną iš jų, nes skirtumų esama nemažų. Didžiosios Britanijos universitetų sporto bazės – ypač geros.


Prieš pasirenkant universitetą ir konkrečias studijas, reikia apsispręsti, koks svarbiausias mokymosi tikslas – baigti mokslus aukštais reitingais pasižyminčiame universitete, o gal studijuoti tokiame, kuriame galima įgyti geidžiamiausią specialybę ar studijuojant papildomai įgauti darbo patirties? Tai įvardijus lengviau rinktis mokymo įstaigą.


Studijos užsienyje domina vis daugiau lietuvių

D. Siautilaitė teigia, kad, nusprendus studijuoti užsienio universitete, svarbu ne tik atsakingai pasirinkti specialybę, bet ir susipažinti su studijų programa, dėstomais dalykais.

Konsultacijos – taupantiesiems laiką


Stojimo į užsienio universitetus ir dokumentų pateikimo tvarka galima domėtis individualiai, nesikreipiant pagalbos į specialistus. Tik dera žinoti, kad šis procesas – netrumpas, gali užtrukti ilgiau, nei tikimasi, nes informacijos internete yra labai daug, o surasta nebūtinai gali būti pati naujausia.


„Būtent informacijos gausa jaunus žmones dažnai įklampina, pasimetama dideliame jos sraute. Į išsilavinimo specialistus jaunimas su tėvais dažnai kreipiasi prašydami ne tik padėti surasti universitetą užsienyje, bet ir sutvarkyti reikiamus dokumentus. Mes moksleivius skatiname greičiau apsispręsti dėl konkrečios studijų programos, nuspręsti, kas jiems yra priimtina, o kas – ne. Savarankiškai ieškant universiteto užsienyje, kyla daugybė įvairiausių klausimų, – patirtimi dalijasi „Baltic Council for International Education“ specialistė. – Teikiant dokumentus į skirtingų šalių universitetus, svarbu žinoti, kur kokia priėmimo tvarka, nes, kaip minėjau, gali stipriai skirtis stojimo reikalavimai, dokumentų priėmimo procedūra. Dažnai pagalbos į mus kreipiasi tie, kurie nori sutaupyti laiko, susiduria su sunkumais rašydami motyvacinį laišką. Jis, taip pat vieno iš mokyklos mokytojų rekomendacija – irgi būtini bei svarbūs dokumentai stojant į užsienio universitetą.“



Ketinant studijuoti svetur, naudinga apsilankyti ir Lietuvoje vykstančiose parodose apie studijas užsienyje. Jos vyksta keletą kartų per metus. Į tokias parodas atvažiuoja užsienio universitetų atstovų, studentų. Jie taip pat gali atsakyti į rūpimus klausimus. Artimiausia tokia paroda apie studijų galimybes užsienyje vyks Vilniuje kovo 22 d. Renginys – nemokamas. Šiais metais parodoje dalyvaus ne tik populiarių Europos, bet ir Kinijos universitetų atstovų. Vyks seminarai, kuriuose bus pateikta naujausia informacija apie studijas užsienyje.


Konkurencija didėja


Nusprendus studijuoti užsienio universitete, svarbu ne tik atsakingai pasirinkti specialybę, bet ir susipažinti su studijų programa, dėstomais dalykais. D. Siautilaitė teigia, kad kuo labiau pasirengiama būsimosioms studijoms, tuo mažiau netikėtumų laukia nuvykus studijuoti į svetimą šalį.


Pasak specialistės, lietuviai dairosi ir į pačius geriausius užsienio universitetus. Tačiau įstoti į juos – kasmet vis sunkiau. „Šiais metais ne vienas Europos universitetas padidino stojimo reikalavimus. Pavyzdžiui, įstoti į Glazgo universitetą studijuoti ekonomikos iki šiol lietuviams nebuvo pernelyg sudėtinga, tačiau nuo šių metų bus ypač sunku, nes patekti ten bus galima tik tuo atveju, jei 12 klasės visų dėstomų dalykų balų vidurkis bus 10. Visoje Lietuvoje dešimtukininkų tikriausiai nebus labai daug. Kaip matome, populiarėja tendencija į universitetus atrinkti pačius stipriausius mokinius“, – dėsto išsilavinimo konsultantė.


Nutarus mokytis ne Lietuvoje, parengti dokumentus reikėtų kuo anksčiau. Užsienio universitetai įprastai pageidauja 11 klasės metinių pažymių išrašo, taip pat reikėtų išlaikyti tarptautinį anglų kalbos egzaminą – IELTS. Papildomų balų stojant gali pridėti ir meno ar sporto mokyklos baigimo pažymėjimas. Be minėtų dokumentų, privaloma pateikti motyvacinį laišką ir vieno iš savo mokytojų rekomendaciją.

REKLAMA


Paskolos ir pašalpos


Į užsienį besidairantiems lietuviams ypač aktualus paskolų ir pašalpų klausimas. Studentai nevengia imti paskolų. Tiems, kurie planuoja studijuoti nuo 2018 m. rugsėjo Didžiosios Britanijos universitetuose, paskolų suteikimo tvarka liks ta pati. Ligšiolinė tvarka – ypač palanki lietuviams. Studijų paskola padengia visų mokslo metų kainą, tad studentui telieka pasirūpinti pragyvenimo išlaidomis. Nuo 2019-ųjų padėtis gali keistis. Nors paskolų išdavimo tvarka dar nėra galutinai patvirtina, galima spėti, kad nebus taip paprasta pasiimti paskolą.


Studentai, kurie išvyksta mokytis į Olandijos universitetus ir nėra pasirengę ten dirbti, gali gauti paskolą, padengiančią tik studijų kainą. Paskola yra procentinė, tačiau procentai nėra dideli – per metus suma padidėja vos 24 eurais. Be to, studijų kaina Olandijoje nėra labai gąsdinanti – 2 060 eurų per metus. Tie studentai, kurie pradeda dirbti, turi daugiau galimybių ir lengvatų – jiems suteikiama 40 proc. nuolaida naudotis viešuoju transportu.


Taip pat jie gali teikti dokumentus paskolai dėl pragyvenimo gauti. Galima gauti iki 800 eurų dydžio tokią paskolą kas mėnesį. Paskolos grąžinimo sąlygos – irgi ganėtinai lanksčios. Baigusieji studijas pinigus turėtų atiduoti per 15 metų. Jei nepavyksta, grąžinimo terminas pratęsiamas. Paskolos dokumentus reikėtų tvarkyti nuvykus į Olandiją. Šioje šalyje studentai gali teikti dokumentus ir pašalpai gauti. Ji teikiama remiantis tėvų gaunamomis pajamomis. Pašalpos, per mėnesį siekiančios apie 360 eurų, grąžinti nereikia. Prašantys pašalpos studentai nieko nepraranda, todėl bandyti tikrai verta.


2018 m. Didžiojoje Britanijoje studijos kainuoja 9 250 svarų sterlingų per metus, Danijoje ir Švedijoje Europos Sąjungos piliečiams už studijas mokėti nereikia. Į pastarųjų valstybių universitetus įstoti nėra labai paprasta, tačiau dera atkreipti dėmesį ir į tai, kad Danijos ir Švedijos universitetai nesiūlo tiek daug studijų programų anglų kalba, kaip Olandijos ar Didžiosios Britanijos mokymo įstaigos.

Užsienio universitetų pranašumai

REKLAMA


D. Siautilaitė pabrėžia, kad studijuodami užsienyje jauni žmonės įgyja tarptautinės patirties, savarankiškumo. Be to, lietuvius Europos universitetai vilioja galimybe rinktis dvigubas studijų programas, kokių mūsų šalies universitetuose yra labai nedaug ar iš viso nėra. Tokios studijų programos kaip komunikacija ir užsienio kalbos ar ekonomika ir filosofija patrauklios daugeliui.


„Be to, užsienio dėstytojų patirtis – labai solidi, įranga, techninės priemonės, kuriomis galima naudotis studijuojant, – itin aukšto lygio. Europos universitetuose besimokantys studentai pabrėžia, kad ir laboratorijos ten – labai šiuolaikiškos. Jauniems žmonėms įspūdį daro ir tai, kad užsienio universitetuose studentai gauna daug praktinių darbų“, – pasakoja specialistė.


Didžiojoje Britanijoje bakalauro studijos įprastai trunka trejus metus. Taip pat yra galimybė studijuoti ketverius metus – į šią studijų trukmę įtraukta ir praktika. Pasirinkus antrąjį variantą, visi treti metai skiriami apmokamai praktikai, o ketvirti – baigiamajam darbui rašyti. Tad po ketverių metų žmogus turi ne tik bakalauro diplomą, bet ir darbo patirties.


Olandijoje labai populiarios mainų programos su kitų šalių universitetais. Studentai gali pusmečiui išvykti studijuoti ar atlikti praktikos į kitus pasaulio universitetus. Tai – irgi naudinga patirtis.


Pasak išsilavinimo konsultantės, užsienyje studijuojantiems lietuviams taip pat imponuoja tai, kad su dėstytojais jie gali bendrauti neformaliai, tačiau pagarbiai, į kiekvieną studentą žvelgiama kaip į būsimąjį profesionalą, todėl juntamas psichologinis saugumas. Jau nuo pirmojo kurso studentai supranta, kad viskas yra jų rankose – už darbus reikia atsiskaityti, o jeigu nespėji, niekas, išskyrus tave patį, nėra kaltas.


Ne visi pritampa


Dauguma tų, kurie ryžtasi išvažiuoti svetur, mokslus sėkmingai baigia. „Žinoma, būna ir tokių, kurie po metų persigalvoja ir grįžta į Lietuvą. Dalis lietuvių grįžta namo supratę, kad pasirinko ne tą studijų programą, kitiems būna per sunku, treti prisipažįsta nesimokę tiek, kiek reikėjo, ir dėl šios priežasties turėję mokslus nutraukti, – pasakoja pašnekovė. – Vis dėlto daugelis lietuvių negaili gerų žodžių užsienio universitetams. Ten mokytis – nelengva, bet ganėtinai įdomu. Be to, studentus žavi galimybė dalyvauti papildomose universiteto veiklose, debatų, muzikos, kitų sričių klubuose. Jie nėra privalomi pagal specialybę, tačiau leidžia įsitraukti į mėgstamą veiklą, suteikia daugiau galimybių bendrauti.“


D. Siautilaitės teigimu, nėra tikslios statistikos, kiek baigusiųjų užsienio universitetus grįžta į Lietuvą, tačiau iš atsiliepimų yra žinoma, kad dalis jų visgi lieka dirbti ar toliau studijuoti užsienyje, kiti sugrįžta, įsidarbina tarptautinėse kompanijose ar sukuria savo verslą.


Daugiau svarbių, įdomių ir naudingų temų - žurnale SAVAITĖ




Komentarai

# 1 EUROPA FINANCIAL GROWTH 06-07-2018 19:08
Sveiki,
   Ar jums reikia skubios paskolos? susisiekite su "Europa" finansinės ekonomikos augimo kompanija ir paskolinsite nuo 1000 iki 100 milijonų JAV dolerių asmenims, įmonėms ir bendradarbiaujančioms organizacijoms, kuriems reikalinga finansinė parama mažesne pagrįsta palūkanų norma yra 2%. Prašome susisiekti su mumis, jei norėtumėte gauti greitą ir lengvą paskolą per





  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 13 (2024)

    Savaitė - Nr.: 13 (2024)





Daugiau >>