Paskutinis D.Grybauskaitės metinis pranešimas: „Su Valstybe viskas yra gerai“

Paskutinis D.Grybauskaitės metinis pranešimas: „Su Valstybe viskas yra gerai“


Apžvelgdama gana dramatišką dešimtmetį, drįstu pareikšti, kad iš esmės su Valstybe viskas gerai, teigia prezidentė Dalia Grybauskaitė, antradienį Seimo posėdyje skaitydama paskutinįjį metinį pranešimą.


„Mes sparčiai mokomės gyventi Laisvėje“, - akcentuoja šalies vadovė.


D.Grybauskaitė teigia, kad Lietuvos žemė kartu su partizano Adolfo Ramanausko-Vanago palaikais grąžino valstybei nepalaužiamą kovos ir pasipriešinimo dvasią.


„Lietuva kaip veidrodis atspindi mus pačius. Jame aš matau labai daug pasiaukojimo ir žmonių, kuriems rūpi“, - sako D.Grybauskaitė, pabrėždama, kad Lietuvos brandą rodo įgytas tarptautinis pripažinimas.


„Lietuvos vardas šiandien tariamas su pagarba ir pasitikėjimu“, - metiniame pranešime akcentuoja D.Grybauskaitė, pabrėždama, kad šalies balsas ne tik girdimas ES ir NATO, tačiau prisideda ir prie taikesnio pasaulio kūrimo.


„Mūsų balsas turi svorį Europos Sąjungoje ir NATO, lietuviškos idėjos prisideda prie taikesnio ir modernesnio pasaulio kūrimo. Kad į išsilaisvinusią savarankišką valstybę taip žiūrėtų pasaulis, kaip žiūri dabar į mus, – reikšmingas pasiekimas“, - teigia D.Grybauskaitė.


D.Grybauskaitė teigė, kad dėl dalies valdančiųjų keliamų apokaliptinių scenarijų krito investuotojų pasitikėjimas Lietuvos ekonomika.


„Naujausi tyrimai atskleidė neraminančią tiesą – per pastaruosius dvejus metus smarkiai krito investuotojų pasitikėjimas mūsų šalies ekonomika. Neigiamai jų nuotaikai didžiausią įtaką turėjo kontraversiški valdžios sprendimai ir pareiškimai“, – savo pranešime kalbėjo D.Grybauskaitė.
Pasak šalies vadovės, draudimai ir apokaliptiniai scenarijai, kurpiami dalies valdančiųjų, kelia nerimą ne tik užsienio investuotojams.

REKLAMA


„Tai pasmerkia šalį nesibaigiančiam eksperimentavimui vaučeriais, pensijų pakopomis, švietimo modeliais, ligoninių mutacijomis ir veidrodinėmis ministerijomis. Žmonės laukia aiškumo ir stabilumo. Reforma negali tęstis ketvirtį amžiaus – būtent tiek laiko reformuojama švietimo sistema. Eksperimentuodami savo vaikais rizikuojame šalies ateitimi“, – sakė D.Grybauskaitė.
Prezidentė taip pat mano, kad dėl dalies valdančiųjų keliamų apokaliptinių scenarijų krito investuotojų pasitikėjimas Lietuvos ekonomika.


„Naujausi tyrimai atskleidė neraminančią tiesą – per pastaruosius dvejus metus smarkiai krito investuotojų pasitikėjimas mūsų šalies ekonomika. Neigiamai jų nuotaikai didžiausią įtaką turėjo kontraversiški valdžios sprendimai ir pareiškimai“, – savo pranešime kalbėjo D.Grybauskaitė.


Pasak šalies vadovės, draudimai ir apokaliptiniai scenarijai, kurpiami dalies valdančiųjų, kelia nerimą ne tik užsienio investuotojams.


„Tai pasmerkia šalį nesibaigiančiam eksperimentavimui vaučeriais, pensijų pakopomis, švietimo modeliais, ligoninių mutacijomis ir veidrodinėmis ministerijomis. Žmonės laukia aiškumo ir stabilumo. Reforma negali tęstis ketvirtį amžiaus – būtent tiek laiko reformuojama švietimo sistema. Eksperimentuodami savo vaikais rizikuojame šalies ateitimi“, – sakė D.Grybauskaitė.

REKLAMA


Šalies vadovė kritikavo parlamentarus dėl piknaudžiavimo Lietuvos Konstitucija. D.Grybauskaitė taip pat priminė, kad į Konstitucinį Teismą kreiptasi dėl 33 galimai antikonstitucinių teisės aktų.
„Pažengėme gerokai toliau už daugelį šalių, užtikrindami pamatinius teisinės valstybės principus – Konstitucijos ir teisės viršenybę. Tačiau iššūkių teisinei mūsų valstybės sanklodai nestinga.
Labiau nei kova su korupcija ima populiarėti kova su Konstitucija“, - teigė D.Grybauskaitė.


D.Grybauskaitė taip pat sukritikavo parlamentarus dėl noro pakeisti Konstitucijos straipsnius.


„Išgyvenome beprecedentį pasikėsinimą į Konstitucijos I skirsnį, kuris saugo pamatines konstitucines valstybei ir tautai vertybes – kalbą, suverenitetą, teritorijos vientisumą. Užmojų perrašyti Konstituciją ar paminti joje įtvirtintas vertybes taip, kad atitiktų vienos konkrečios grupelės pageidavimus, buvo daug – nuo neribotų statybų miškuose, nomenklatūrinių privilegijų, žodžio laisvės varžymo iki mėginimų keisti generalinio prokuroro skyrimo tvarką ar nuleisti referendumams galiojančią kartelę“, - sakė D.Grybauskaitė.


Pasak šalies vadovės, pernai į Konstitucinį Teismą kreiptasi dėl 33 galimai antikonstitucinių teisės aktų.


„Pagaliau įteisinus individualų konstitucinį skundą, šiam teismui darbo dar padaugės, tačiau tai gerai, nes dažnu atveju tai paskutinė instancija, stabdanti politinę savivalę. Nes „Konstitucija pagal poreikius“ gali neatpažįstamai pakeisti teisinės valstybės veidą ir grąžinti šalį į perkamo teisingumo ir teisinio nihilizmo laikus. Adaptuodamiesi prie tarptautinės teisės normų ir europietiškų teisinių vertybių, reformuodami savo teisėsaugos institucijas, teismus, prokuratūrą, tobulindami kodeksus, priimdami pažangesnius įstatymus sukūrėme išties vakarietišką teisinę sistemą“, - sakė D.Grybauskaitė.



D.Grybauskaitė atkreipė dėmesį į visuomenės požiūrį į demokratiją ir šalies politinę kultūrą. Šalies vadovė pabrėžia, kad politinės rietenos ir chamizmas neturi tapti lietuviško parlamentarizmo tradicija.


D.Grybauskaitės teigimu, nepaisant to, kad per pastarąjį dešimtmetį buvo priimti „strategiškai svarbūs valstybės raidai sprendimai“, du trečdaliai žmonių yra nepatenkinti demokratija, nepasitiki partijomis, Parlamentu ir Vyriausybe.


„Per pastarąjį dešimtmetį (...) priėmėme strategiškai svarbius valstybės raidai sprendimus – skaidrindami teismų ir teisėsaugos veiklą, kovodami su politine ir oligarchine korupcija, stiprindami energetinį ir ekonominį šalies savarankiškumą, užsitikrindami karinį saugumą, vykdydami šalies interesais ir nacionaliniu orumu grįstą užsienio politiką, didindami socialinį žmonių saugumą, nors atskirties sumažinti žymiai negebėjome", – Seime sakė šalies vadovė.


„Tačiau 64 proc. žmonių vis dar yra nepatenkinti, kaip veikia demokratija, nepasitiki partijomis, Seimu ir Vyriausybe. Politinis kurtumas, nepagarba žmonių teisėms, demokratijos principų ir teisės viršenybės nepaisymas, iš galios pozicijų primetami sprendimai, noras kontroliuoti žiniasklaidą, teisėsaugą ir visas nepriklausomas institucijas, Konstitucijos nepaisymas, karinga arogancija veda į šalies destrukciją", – pridūrė kadenciją baigianti prezidentė.


D.Grybauskaitė taip pat pažymėjo, kad šalyje esą yra demonstruojama ne tik nepagarba žmogui ar jo teisėms, tačiau ir laisvėms, o tarpusavio nepasitikėjimas veda prie nesusišnekėjimo.


"Atsikratę polinkio niekinti kitą, išmokę įsiklausyti ir bendradarbiauti taptume kur kas stipresni. Rietenos ir politinis chamizmas negali tapti lietuviško parlamentarizmo tradicija, kurioje nelieka vietos rimtai diskusijai ir gilesnei problemos analizei", – sakė D.Grybauskaitė.


Kalboje šalies vadovė taip pat paminėjo, kad neseniai vykęs referendumas dėl Seimo narių mažinimo esą iš esmės neturi reikšmės – „Parlamento darbo kokybės tai tikrai nepakeis“.

REKLAMA


Prezidentė pažymėjo, kad Astravo atominė elektrinė (AE) yra politinės įtakos įrankis ir reikia siekti visiško jos uždarymo.


„Nesidairykime atgal į Rytus, nes puikiai žinome, kad BRELL žiede iš Maskvos dispečerinių sukasi ne tik elektra, bet ir politinė įtaka. Kaip ir Astravo atominėje“, – sakė D.Grybauskaitė.


Pasak prezidentės, Espo šalys pripažino, kad elektrinė pastatyta ant nesaugios aikštelės, todėl kalbama ne tik apie jos saugumą, bet ir nesaugią aikštelę.


„Vadinasi, čia negali veikti jokia elektrinė. Būtina toliau siekti Astravo elektrinės uždarymo apskritai“, – pažymėjo prezidentė.


D.Grybauskaitė taip pat pridūrė, kad su Europos Komisija jau pasirašytas politinis susitarimas dėl Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos su Vakarų Europos tinklais, o šį mėnesį bus pasirašytas galutinis detalesnis susitarimas Briuselyje.


Šalies vadovė akcentavo aktyvų ir svarbų Lietuvos vaidmenį tarptautinėje bendruomenėje, pabrėžė poreikį ir toliau išlaikyti tvirtą Lietuvos vertybinį stuburą.


„Gebėjimas atsakingai veikti, atvira ir tiesi laikysena, o ne pataikavimas daro mus matomus geopolitinėje erdvėje. Vertybėmis ir pasitikėjimu, o ne baime ir nuolankumu grįsta užsienio politika pelno pagarbą Lietuvai“, - sakė D.Grybauskaitė.


Pasak prezidentės, aiškūs ir tvirti valstybės principai visada atsipirks labiau nei siekis kam nors įtikti.


„Tarptautinė tvarka keičiasi ir mums reikia išlaikyti vertybinį stuburą. Tai visada atsipirks labiau nei mėginimas kam nors įtikti. Pasaulis jau žino – Lietuvos nepastumdysi, bet Lietuva gali pasitikėti“, - kalbėjo šalies vadovė.


Pasak D.Grybauskaitės, nebrandūs politiniai sprendimai ir siekis bendradarbiauti su priešiškomis valstybėmis gali tiesiog tapti šliaužiančiomis grėsmėmis.


„Nebrandūs politiniai sprendimai ir pareiškimai dėl bendradarbiavimo su priešiškomis valstybėmis gali tapti šliaužiančiomis grėsmėmis, kurios pavers mus įkaitais, kai reikės rinktis tarp blogai ir pavojinga“, - sakė Lietuvos vadovė.


D.Grybauskaitė pabrėžė, kad Lietuva globalių iššūkių akistatoje nėra pasyvi stebėtoja.


„Nauji iššūkiai saugumui, pasaulio tvarkai, žmogaus teisėms, klimato kaitai, prekybai reikalauja keisti tarptautinių organizacijų veiklą. Ir čia Lietuva nėra pasyvi stebėtoja, o viena iš permainų iniciatorių“, - teigė prezidentė, akcentuodama būtinybę ir toliau šaliai išlaikyti principines nuostatas tarptautinėje erdvėje.

REKLAMA


„Turime ir toliau išlikti Laisvės varpu tarptautinėje politikoje“, - sakė D.Grybauskaitė, įvardindama, kad Ukrainos žmonių palaikymas Rusijos agresijos akivaizdoje turi likti strategine Lietuvos laikysena.


„Todėl besąlygiškas Ukrainos žmonių palaikymas ir toks pats besąlygiškas agresoriaus pasmerkimas – ar tai būtų Krymas, Kerčė, ar cheminio ginklo panaudojimas Jungtinėje Karalystėje – turi išlikti mūsų strategine laikysena“, - sakė D.Grybauskaitė, akcentuodama, kad Lietuva, kaip valstybė, turi ką pasiūlyti europinei bendruomenei.


„Lietuva ne tik dirba pagal europinę darbotvarkę, mes ją formuojame, nes turime ką pasiūlyti Europos ateičiai. Mūsų idėjos dalyvauja kuriant ES kibernetinį saugumo skydą, unikalūs Lietuvos produktai, tokie kaip „Demaskuok“ projektas, padeda visai ES kovoti su dezinformacija ir priešiška propaganda“, - kalbėjo D.Grybauskaitė.


D.Grybauskaitė pažymėjo besitikinti, kad naujasis šalies vadovas Gitanas Nausėda pateisins Lietuvos žmonių lūkesčius.


Skaitydama metinį pranešimą D.Grybauskaitė pažymėjo, kad visuomenė nori vertybes ginančio vadovo, o ne tylaus ir nuosaikaus.


„Nors kai kurių politikų svajonė – tylintis ir su viskuo sutinkantis, „dyrpt“ netrukdantis prezidentas, žmonės nori jų interesus, konstitucines ir žmogiškąsias vertybes ginančio vadovo. Tikiuosi, kad naujasis prezidentas pateisins Lietuvos žmonių lūkesčius", – kalbėjo šalies vadovė.


D.Grybauskaitė taip pat pažymėjo, kad Prezidento ir europarlamentarų rinkimai parodė, jog šalies žmonės yra vis labiau atsparūs „oligarchinei įtakai“.


„Išsirinkome naują prezidentą ir europarlamentarus, dar kartą pasitikrindami savo vertybinį stuburą ir laisvės indeksą. Išmokome galvoti savo galva, mūsų pasirinkimus vis mažiau lemia oligarchinės įtakos ar pigūs populistiniai pažadai", – teigė D.Grybauskaitė.


Liepos 12 d. bus inauguruotas ir valstybės vadovo pareigas perims Gitanas Nausėda.


D.Grybauskaitė prezidente buvo išrinkta 2009 metais, o 2014-aisiais perrinkta antrai kadencijai.
Viso dešimtmečio metu ji inicijavo 136 įstatymų projektus, iš kurių buvo priimti 121. Seimui pakartotiniam svarstymui buvo grąžinti 83 įstatymai bei ratifikavimui pateikti 210 tarptautinių teisės aktų. Per abi kadencijas prezidentė paskyrė 239 naujus teisėjus, o iš pareigų atleido 246 teisėjus. D.Grybauskaitė į užsienį vizitų tikslais vyko 251 kartą.