Darbo kodekso pakeitimai esačius prastovoje paliktų be išeitinių išmokų

Darbo kodekso pakeitimai esačius prastovoje paliktų be išeitinių išmokų


Seimui planuojama pateikti kelis Darbo kodekso pakeitimus, kuriuos parengė įvairioms Seimo frakcijoms atstovaujantys parlamentarai. Ką jie numato?


Siūlomi pagrindinio darbo santykius reglamentuojančio dokumento pakeitimai paliestų darbą norinčius pakeisti prastovose esančius darbuotojus, nuotolinį darbą dirbančius asmenis, „mamadienius“ ir „tėvadienius" bei be konkurso į terminuotą darbą pretenduojančius darbuotojus.


Siūlomi pakeitimai prastovoje esančius darbuotojus paliktų be išeitinių išmokų


Prastovoje dėl karantino esantiems darbuotojams nutarus nutraukti darbo santykius, siūloma nemokėti išeitinės išmokos. Tai numatančias Darbo kodekso pataisas parlamentui ketina pateikti Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Kazys Starkevičius.


Tikimasi, kad šis kodekso pakeitimas aiškiai sureguliuos darbo sutarties nutraukimo santykius, kai darbo sutartis nutraukiama dėl prastovos, kuri paskelbta ne dėl darbdavio kaltės, bet dėl karantino.

REKLAMA


„Darbo kodekso normos, reglamentuojančios darbo sutarties nutraukimą darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių, objektas ir interesas, kurį ši teisės norma gina, nėra prastova dėl karantino paskelbimo. Tad darbuotojui, kai prastova paskelbta dėl Vyriausybės įvesto karantino, neturėtų būti suteikiama teisė papildomai gauti vieno ar dviejų mėnesių darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką“, – sakoma dokumento aiškinamajame rašte.


Šiuo metu Darbo kodekse nėra numatyta išimtis nemokėti išeitinės išmokos, jei prastova paskelbta ne dėl darbdavio kaltės, bet dėl Vyriausybės paskelbto karantino.


Siūloma reglamentuoti nuotolinio darbo metu patiriamų išlaidų kompensavimą


Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos narys Linas Jonauskas ketina pateikti patobulintas Darbo kodekso pataisas, kuriomis siūlo aiškiau reglamentuoti nuotolinio darbo metu darbuotojų patiriamų darbo išlaidų kompensavimo tvarką.

REKLAMA


Pagal siūlomą projektą, „kompensacijos dydį ir jos mokėjimo sąlygas darbdavys privalo suderinti su darbuotoju ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo nuotolinio darbo pradžios. Kompensacija negali būti įskaičiuota į darbuotojo darbo užmokestį.“


Pasak L. Jonausko, dabartiniame Darbo kodekse yra spragų, leidžiančių vilkinti susitarimą dėl nuotolinio darbo metu patiriamų išlaidų kompensavimo.


„Nors nuotolinio darbo metu patirtų išlaidų kompensavimas yra darbdavio prievolė, įtvirtinta ir šiuo metu galiojančiame Darbo kodekse, jame nekonkretizuojama, iki kada darbuotojas ir darbdavys turi susitarti dėl kompensavimo. Ši spraga atveria galimybes piktnaudžiavimui. Todėl siūlau Darbo kodekse įtvirtinti nuostatą, kad kompensacijos dydį ir jos mokėjimo sąlygas darbdavys privalo suderinti su darbuotoju ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo nuotolinio darbo pradžios", – sako L. Jonauskas.


Seimo narys teigia, kad tokių kompensacijų poreikį viešajame sektoriuje labiausiai jaučia mokytojai.


„Nuotolinio darbo metu mokytojams turėjo būti kompensuojamos ne tik darbo vietos įsirengimo, priemonių įsigijimo išlaidos, bet ir tokie baziniai dalykai kaip elektra, internetas, be kurių nebūtų galimos jokios nuotolinės pamokos“, – sako L. Jonauskas.


Šiuo metu Darbo kodekse numatyta, jeigu dirbdamas nuotoliniu būdu darbuotojas patiria papildomų išlaidų, susijusių su jo darbu, darbo priemonių įsigijimu, įsirengimu ir naudojimu, jos privalo būti kompensuotos. Taip pat nurodoma, kad kompensacijos dydį ir jos mokėjimo sąlygas darbo sutarties šalys nustato susitarimu.



S. Skvernelis teiks siūlymą dėl „mamadienių“ ir „tėvadienių“


Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Saulius Skvernelis siūlys Darbo kodekse numatyti, kad teisė į „amadienius“ arba „tėvadienius" galiotų, iki vaikui sukanka 16 metų, o ne iki 12 metų.


Darbo kodekso pakeitimo projektu jis siūlo vietoj šiuo metu darbuotojams, auginantiems du ar daugiau vaikų iki 12 metų, nustatytos teisės į vieną ar dvi papildomas poilsio dienas per mėnesį (arba sutrumpintą darbo laiką dviem ar keturiomis valandomis per savaitę), nustatyti, kad nurodytos teisės galiotų darbuotojams, iki jų vaikai sukaks 16 metų.


Šiuo projektu siekiama sudaryti palankesnes sąlygas derinti šeiminius poreikius su darbo įsipareigojimais, stiprinti šeimos ryšį, kad tėvai turėtų daugiau laiko praleisti su vaikais.


Darbo kodekso pataisą parengęs S. Skvernelis mano, kad šiuo metu įtvirtinta vaikų amžiaus riba, iki kurios dirbantys tėvai, kurie augina du arba tris ir daugiau vaikų, gali pasinaudoti papildoma poilsio diena, yra pernelyg žema.


Siūloma kelti reikalavimų kartelę į terminuotą darbo sutartį pretenduojantiems asmenims


Seimo Lietuvos regionų frakcijos narys Remigijus Žemaitaitis siūlo kelti reikalavimų kartelę asmenimis, su kuriais sudaroma terminuota darbo sutartis, kol į tam tikras pareigas valstybės ir savivaldybių įmonėse konkurso būdu bus priimtas darbuotojas.


Parlamentaro nuomone, priimamas asmuo turi atitikti visus reikalavimus, kurie keliami konkurso būdu į tokias pareigas priimamam asmeniui.


„Šiuo metu jokie kvalifikaciniai ar kiti reikalavimai, taip pat nepriekaištingos reputacijos kriterijai tokiam asmeniui nekeliami, t.y. toks teisinis reguliavimas sudaro prielaidas priimti net ir tokių reikalavimų neatitinkančius asmenis", – sako R. Žemaitaitis.

REKLAMA


Pasak jo, Darbo kodekse numatytas ilgiausias leidžiamas tokios terminuotos darbo sutarties terminas – vieneri metai. Parlamentaro nuomone, toks terminas neskatina darbdavių operatyviai skelbti konkursų ir vykdyti darbuotojų paiešką bei yra nepagrįstai ilgas. Todėl jis siūlo Darbo kodekse šį terminą sutrumpinti iki 3 mėnesių be galimybės dėl tokių pačių pareigų su tuo pačiu asmeniu pakartotinai sudaryti kitą terminuotą darbo sutartį.


„Tokiais pakeitimais siekiama, kad net ir laikinai į šias pareigas priimami asmenys turėtų visas reikalingas kompetencijas, savybes ir atitiktų kitus reikalavimus, keliamus konkurso būdu į pareigas priimamam asmeniui, be to, siekiama skatinti kuo operatyviau skelbti ir vykdyti konkursus į laisvas pareigas", – sako R. Žemaitaitis.