Vyriausybė penktadienį nusprendė pratęsti karantiną iki balandžio 30 d., atnaujinti judėjimo ribojimus tarp savivaldybių.

Nutarimu Vyriausybė, atsižvelgdama į tai, kad epidemiologinė situacija šalyje pablogėjo, kad yra stebimas koronaviruso viruso mutacijų plitimas, kad artėja šventinis laikotarpis, kai galimas didesnis asmenų judėjimas tarp savivaldybių ir dėl to kyla didesnė kontaktų rizika, nustatė asmenų judėjimo tarp savivaldybių ribojimą nuo kovo 27 d. iki balandžio 5 d.

Nuspręsta leisti judėjimą tik tarp „žiedinių“ savivaldybių ir esant kitoms svarbioms priežastims.

„Judėjimo ribojimai įvedami labai konkretų laiko tarpą, tikimasi, kad jie padės išvengti viruso plitimo bangos“, – teigė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Savo ruožtu premjerė Ingrida Šimonytė pridūrė, kad atnaujinti judėjimo ribojimai skirti apsaugoti nuo spartesnio COVID-19 plitimo savivaldybes, kuriose epidemiologinė padėtis šiuo metu yra geresnė.

„Savivaldybių išsiskyrimas yra išlikęs. Dalis savivaldybių, nors padėtis banguojančiai prastėja daugumoje, vis dar sugeba laikytis mažiau 200 atvejų 100 tūkst. žmonių. (...) Akivaizdu, kad ta situacija yra labai labili. Ir matyt čia pagrindinis tikslas yra išsaugoti tas savivaldybes, kuriose padėtis yra geresnė“, – kalbėjo ji.

Premjerė taip pat pažymėjo apgailestaujanti, kad nespėta vakcinuoti visų rizikos grupei priklausančių žmonių iki šalį pasiekė pavojingesnės britiškoji ir Pietų Afrikos Respublikos koronaviruso atmainos.

„Laiko nusipirkti mums ne visai pavyko, to kurio ketinome nusipirkti, kad spėtume suvakcinuoti bent jau amžiaus rizikos grupę. Tam turbūt pritrūko gerų kelių savaičių“, – teigė ji.

„Siunčiama žinia, kaip ir prieš Kalėdas, Velykų laikotarpiu pabūtume namuose, sumažinkime judėjimą ir bruzdesį“, – pridūrė I. Šimonytė.

Vyriausybės sprendimu karantino režimas visoje Lietuvoje pratęsiamas dar vienam mėnesiui, iki balandžio 30 d.

Vyriausybė nustatė tvarką dėl privalomo darbuotojų testavimo

Vyriausybė penktadienį posėdyje nustatė privalomo darbuotojų testavimo dėl koronaviruso tvarką.

Į sąrašo punktą darbų ir veiklų, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamąja liga, įtraukta asmens sveikatos priežiūros paslaugos ir veikla, asmens sveikatos priežiūros įstaigų veikla, valymo, maisto tiekimo ar kitos paslaugos, teikiamos asmens sveikatos priežiūros įstaigose, praktinis (klinikinis) mokymas, atliekamas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, socialinės paslaugos ir veikla.

Taip pat į sąrašą įtraukta veikla socialinių paslaugų įstaigose, paslaugų gavėjo namuose ir kitose viešosiose erdvėse teikiamos socialinės paslaugos, valymo, maisto tiekimo ar kitos paslaugos, teikiamos socialinių paslaugų įstaigose, švietimo paslaugos ir veikla, švietimo įstaigų, laisvojo mokytojo veikla ir kitų švietimo teikėjų švietimo veikla, valymo, maisto tiekimo ar kitos paslaugos, teikiamos švietimo įstaigoje ir kituose švietimo teikėjuose, vaistinių darbuotojų veikla.

„Šis sąrašas susietas su tam tikrais darbais ar veiklomis ir ypač aktualus tose įstaigose, kur infekcijos plitimui yra palankios sąlygos dėl glaudaus kontakto tarp žmonių, ir tokiu būdu gali susirgti pažeidžiamiausių gyventojų grupių asmenys”, – teigiama Vyriausybės nutarimo projekte.

Nurodoma, kad sustiprintų užkrečiamosios ligos valdymo priemonių taikymas itin aktualus aukštos rizikos darbovietėse, t. y. kuriose yra glaudus kontaktas su didesnę riziką COVID-19 liga sirgti sunkiai turinčiais asmenimis, taip pat uždarose institucijose, kuriose infekcija greitai išplinta ir ją sunku valdyti.

Į sąrašo punktą darbų ir veiklų, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, prieš pradedant dirbti ar vykdyti veiklą ar atnaujinant veiklą pasitikrinusiems, ar neserga užkrečiamąja liga, įtraukta kultūros ir meno sektoriaus darbuotojų veikla, fizinio aktyvumo ir aukšto meistriškumo sporto veikla, viešojo maitinimo paslaugų teikimo veikla, mažmeninės prekybos srityje dirbančių darbuotojų darbas,  laisvalaikio ir pramogų paslaugų teikimo veikla (baseinų ir pirčių paslaugos, žaidimų kambarių, šokių, diskotekų, šokių salių, kino teatrų ir kino klubų, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų veikla, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų, lažybų ir totalizatorių punktų veikla), grožio paslaugų teikimo veikla, apgyvendinimo paslaugų teikimo veikla.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sakė, kad tai nebus taikoma veikloms, kurios šiuo metu jau yra atvertos.

„Nutarimas yra kuriamas galiojimui viso scenarijaus metu. Tai reiškia, kad, jei pakartotinai uždarytume ir vėl atidarytume, tada jau reikėtų testuotis, bet tos veiklos, kurios iki šio momento yra atvertos, šita tvarka negalios. Tačiau jei dar kartą uždarytume ir vėl atidarytume, tada jau galiotų“, – nurodė A. Dulkys.

SAM: Vilniaus regione jau dominuoja britiškosios atmainos koronavirusas, nerimą keliantys ženklai – ir kituose regionuose

Antrą savaitę iš eilės Lietuvoje augant sergamumui koronaviruso (COVID-19) infekcija, Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) epidemiologai pastebi, kad didžiausią poveikį augančiam sergamumui daro šiuo metu visoje Lietuvoje plintantis pavojingų atmainų koronavirusas.

Viruso genomo sekoskaitos tyrimai rodo, kad Vilniaus regione jau dominuoja didesniu užkrečiamumu pasižymintis britiškosios atmainos koronavirusas. Tiriant atsitiktinius mėginius, šiai atmainai būdingas S geno trūkumas nustatomas 70–80 proc. atvejų.

Būtent Vilniaus apskrities savivaldybėse fiksuojamas didžiausias 14 dienų sergamumas 100 tūkst. gyventojų: Širvintų rajone šis rodiklis siekia 744, Vilniaus rajone – 569, Vilniaus mieste – 540, Švenčionių rajone – 511. Šie skaičiai žymiai viršija bendrą šalies vidurkį (278).

Su britiškosios atmainos koronavirusu ir aukštyn šoktelėjusiu sergamumu siejamas ir vasario viduryje prasidėjęs hospitalizuotų COVID-19 pacientų skaičiaus augimas Vilniaus regione. Pusė visų Lietuvoje hospitalizuotų COVID-19 pacientų šiuo metu guli būtent Vilniaus regiono ligoninėse (357 iš 702). Pasiekus 70 proc. lovų užimtumą, kai kurios ligoninės priverstos didinti COVID-19 pacientams skirtų lovų skaičių.

Kituose regionuose hospitalizuotų COVID-19 pacientų skaičius kol kas toliau mažėja arba išlieka stabilus, tačiau situacija per artimiausias savaites gali keistis. Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose britiškosios atmainos koronaviruso paplitimas galimai siekia 30–40 proc. Kitų šalių patirtis rodo, kad šiai atmainai patekus į tam tikrą teritoriją per keturias–šešias savaites ji gali tapti dominuojama, sakoma pranešime.

Specialių priemonių sustabdyti atmainų plitimui nėra, todėl epidemiologai ragina visų savivaldybių gyventojus griežtai laikytis jau taikomų koronavirusinės infekcijos prevencijos priemonių, mažinti judėjimą ir socialinius kontaktus, laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo bei rankų higienos, vėdinti patalpas ir pan. Itin svarbu, kad asmenys, jaučiantis ūmios kvėpavimo takų infekcijos simptomus, nevyktų į darbą ar kitas viešas vietas, o liktų namie ir registruotųsi koronaviruso tyrimų atlikimui. Ypatingas dėmesys taip turi būti skiriamas sąlytį su sergančiais turėjusių asmenų nustatymui ir izoliavimui, taip pat gyventojų profilaktiniam testavimui.

Vienas iš rizikos veiksnių tebėra kelionės į užsienį – būtent iš kitų šalių į Lietuvą pateko pavojingų atmainų koronavirusas. Koronaviruso paveiktomis šalimis šiuo metu laikomos visos pasaulio šalys. Kai kuriose jau kylant trečiajai pandemijos bangai, SAM ragina gyventojus įvertinti rizikas ir susilaikyti nuo nebūtinų kelionių į užsienį.