Užimtumo tarnyba: darbdaviai šiems metams prognozuoja lėtesnį algų augimą, investicijų mažinimą

Užimtumo tarnyba: darbdaviai šiems metams prognozuoja lėtesnį algų augimą, investicijų mažinimą


Beveik dešimtadalis (9,8 proc.) apklaustų įmonių prognozuoja, kad šiemet turės mažinti darbuotojų skaičių, 17,7 proc. – mažinti investicijas į įrengimus ir technologijas, o 5,4 proc. numato mažesnį vidutinį darbo užmokestį įmonėje, rodo Užimtumo tarnybos atlikta darbdavių apklausa.


Užimtumo tarnybos duomenimis, beveik pusėje (45,76 proc.) įmonių pernai sumažėjo gamybos ir/ar paslaugų apimtys, jos didėjo 12,9 proc. įmonių. Didžiausia dalis darbdavių, mažinusių gamybos ir paslaugų apimtis – paslaugų sektoriuje (49,6 proc.).


Anot Užimtumo tarnybos ir monitoringo vedėjos Juratės Stankevičienės, darbdaviams nuo karantino pradžios 2020 metais iki šiol išmokėta 198,9 mln. eurų subsidijų už darbuotojus prastovose ir po prastovų – 586,9 mln. eurų. 2021 metais finansinė parama įmonėms teikiama toliau – dėl subsidijų jau kreipėsi 1228 įmonių už 28690 darbuotojus prastovose ir 73934 savarankiškai dirbančių asmenų.


Labiausiai veiklos apimtys sumažėjo tarp meninę, pramoginę ir poilsio organizavimo (73,7 proc.) bei apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas teikiančių įmonių (64,1 proc.). Daugiausiai veiklos apimtis mažino įmonės, kurios samdė iki 10 darbuotojų (48,6 proc.). Tarp didinusių gamybos ir paslaugų apimtis įmonių taip pat mažiausiai – paslaugų sektoriuje (9,1 proc.).

REKLAMA


Šiemet į įrengimus ir technologijas ketina investuoti 18,6 proc. apklausoje dalyvavusių šalies įmonių, kai ankstesniais metais buvo daugiau nei dvigubai planuojančių plėtrą įmonių (40,7 proc.). Tuo tarpu 17,7 proc. darbdavių prognozuoja mažinti investicijas (1,5 proc. pernai). Investicijas pernai didino 14,3 proc. apklausoje dalyvavusių šalies įmonių.


24,2 proc. apklausoje dalyvavusių įmonių pernai mažėjo darbuotojų skaičius, kai tai daryti, vertindami įmonės ateitį, prieš metus planavo penkis kartus mažiau darbdavių (4,4 proc.).


Darbuotojų skaičių pernai didino 13,2 proc. įmonių, nors pagal 2019 metų apklausą tai ketino padaryti 22,6 proc.


Mažiausiai darbuotojų skaičius didėjo paslaugų sektoriaus įmonėse (11 proc.) ir įmonėse, kuriose dirbo iki 10 darbuotojų (9,4 proc.). Tuo tarpu trečdalis įmonių, samdančių daugiau nei 50 darbuotojų, jų skaičių pernai padidino.

REKLAMA


Labiausiai darbuotojų skaičius augo žemės ūkyje – 18,2 proc., statyboje – 17,5 proc., pramonėje – 17,3 proc., mažiausiai paslaugų sektoriuje – 11 proc. Tarp mažinusių darbuotojų skaičių labiausiai – 29,3 proc. – mažėjo žemės ūkio įmonėse, 24 proc. – pramonėje, 23 proc. paslaugų sektoriaus įmonėse. Mažiausiai darbuotojų neteko statybos sektorius – 17,7 proc.


Šiemet darbuotojų skaičių didinti planuoja 3,2 proc. punkto mažiau darbdavių, o mažinti ketina 5,4 proc. punkto daugiau nei 2019 metų pabaigoje.


Darbo užmokesčio augimą įmonėje šiemet prognozuoja 29,5 proc. apklaustų darbdavių, kai prognozuojant 2020 metams jį ketino didinti daugiau nei pusė – 50,7 proc.


Pernai darbo užmokestį didinusių įmonių dalis nesiekė penktadalio ir sudarė 18,8 proc., nors 2019 metų pabaigoje 50,7 proc. darbdavių prognozavo vidutinio darbo užmokesčio įmonėje augimą. Didesnė įmonių dalis (12,3 proc.) nurodė, kad vidutinis darbo užmokestis pernai mažėjo (buvo prognozuota – 0,7 proc.). Stabilumą darbo užmokesčio srityje numato išlaikyti 12,3 proc. apklausoje dalyvavusių įmonių.


Sveikatos priežiūros darbuotojai skundžiasi: dauguma COVID-19 darbe užsikrėtusių darbuotojų maksimalios ligos išmokos negauna


Šalyje siaučiant COVID-19 pandemijai į didžiausią rizikos grupę patenka sveikatos priežiūros sistemos darbuotojai, tarpe kurių nuolatos fiksuojami nauji koronaviruso užsikrėtimo atvejai. Visgi medicinos ir slaugos darbuotojai akcentuoja, kad toli gražu ne visi darbo vietoje koronavirusine infekcija užsikrėtę darbuotojai gauna padidintą 77,58 proc. atlyginimo dydžio siekiančią ligos išmoką. Sveikatos priežiūros sistemos darbuotojai atkreipia dėmesį, kad COVID-19 užsikrėtus nuo kolegos didesnė nedarbingumo išmoka darbuotojams nepriklauso, o įtarus užsikrėtimą nuo paciento, užsikrėtimo aplinkybes, pasak jų, paprastai yra labai sudėtinga įrodyti.



Slaugos specialistai kreipėsi į SAM


Lietuvos slaugos specialistų organizacija (LSSO) sausio 19 d. kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją su prašymu atkreipti dėmesį į pastaruoju metu slaugytojų bendruomenei ypač aktualią problemą, kad galimai darbo vietoje nuo pacientų užsikrėtę darbuotojai negauna padidintos nedarbingumo išmokos.


„Šių metų pradžioje labai dažnai pradėjome sulaukti skambučių iš slaugytojų, kad jos užsikrečia spėjamai darbo vietose COVID-19 liga ir tiesiog išėjusios į nedarbingumą nedarbingumo išmoką gauna ne maksimalią, kuri priklauso darbuotojams užsikrėtusiems darbo vietoje kaip profesine liga, bet mažesnę“, – Eltai teigė LSSO prezidentė Aušra Volodkaitė.


„Mūsų prašymas: jeigu darbuotojai tikrai užsikrėtė darbo vietoje ir tikrai susidūrė su COVID-19 sergančiu pacientu, kad jiems būtų taikoma maksimali darbo išmoka“, – pabrėžė ji.


LSSO prezidentė atkreipė dėmesį, kad koronavirusu užsikrėtę slaugytojai, dirbantys COVID-19 skyriuje, gauna didesnes išmokas, tačiau kituose skyriuose dirbantiems slaugytojams didesnė išmoka paprastai nėra suteikiama.


„Slaugytojai, kurie dirba kituose skyriuose, į kuriuos gali patekti taip pat COVID-19 liga sergantys pacientai, jie kaip ir netraktuoja kaip profesinės ligos, kaip užsikrėtimo darbo vietoje. Nors būna ir į dializės skyrių paguldo pacientą, kuriam reikalinga skubi pagalba dializę atlikti ir, pavyzdžiui, po kurio laiko, gavus tyrimų atsakymus, paaiškėja, kad tai buvo COVID-19 liga sergantis pacientas, ir darbuotojai, kurie turėjo kontaktą, jie gali užsikrėsti šia liga“, – sakė ji.

REKLAMA


Nors A. Volodkaitė teigia, kad slaugytojai dirba laikydamiesi saugos reikalavimų, tačiau kartu ji akcentuoja, kad „nėra nei vienos asmens apsaugos priemonės, kuri 100 proc. užtikrintų veiksmingumą.“


LSSO prezidentė tikina, kad jos vadovaujama organizacija kreipėsi į „Sodrą“, siekiant sužinoti, kaip turėtų elgtis nuo paciento galimai užsikrėtę slaugos darbuotojai. Visgi, ji teigė, kad kol kas darbuotojams palankių sprendimų nebuvo sulaukta.


„Yra taikomas tam tikras individualus vertinimas ir „Sodros“ darbuotojai kreipiasi tiek į nedarbingumo pažymą išdavusį gydytoją, tiek į pačią įstaigą, aiškindamiesi darbo sąlygas, kaip ten iš tikrųjų yra. Bet kol kas, kad 100 proc. būtų išspręsta darbuotojau naudai, tai tokio atvejo kol kas nežinau. Galbūt dar jie yra svarstomi“, – sakė ji.

Trūksta detalesnio reglamentavimo


Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos (LSADPS) pirmininkė Aldona Baublytė Eltai taip pat teigė, kad pastaruoju laikotarpiu pablogėjus epidemiologinei situacijai padaugėjo medikų, kuriems nepakanka įrodymų pagrįsti užsikrėtimą darbe, todėl jie negali pretenduoti į didesnes nedarbingumo išmokas.


„Kalbant apie šią aktualiją, tai ne tik medikams yra skriauda, bet ir viešosios tvarkos palaikymo, švietimo sistemos darbuotojams, kurie aktyviai dirba, nes jiems nemokama išmoka, kuri yra numatyta, trūksta įrodymų, kuriuos turi pateikti darbdaviai“, – teigė A. Baublytė.


„Darbdaviai nepateikia Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai dokumentų, kurie pagrįstų profesinės veiklos funkcijų vykdymą ir priežastinį ryšį, nes reikia įforminti tai pagrindžiančius dokumentus. Ir būtinai, kai yra išduodamas nedarbingumo pažymėjimas, jie turi įrašyti, kad tai profesinė liga“, – pridūrė ji.

REKLAMA


A. Baublytė pripažino, kad jos vadovaujamos profsąjungos medikai kreipėsi dėl didesnės nedarbingumo išmokos, bandydami pagrįsti užsikrėtimą darbe, tačiau, pasak jos, prašymas buvo patenkintas tik labai nedidelei daliai darbuotojų.


LSADPS pirmininkė mano, kad šioje situacijoje problema yra nepakankamai detalus užsikrėtimo darbe reglamentavimas.


„Trūksta smulkesnio reglamentavimo. Visiškai suprantu ir darbdavius, nes nėra specializuotų tarnybų, kurios tirtų vietos lygiu židinį ir identifikuotų, kas nuo ko užsikrėtė, kad būtų aišku. Didelės įstaigos dar turi saugos ir sveikatos specialistų ar infekcijų kontrolės gydytojus, o mažesnės įstaigos ir jų neturi“, – sakė ji.


A. Baublytė taip pat atkreipia dėmesį, kad koronavirusu nuo savo kolegos užsikrėtę medikai pretenduoti į didesnę nedarbingumo išmoką net neturi galimybės.


„Pavyzdžiui, aš priėmiau pacientą ir nuo paciento užsikrėčiau, su manimi dirba slaugytoja tame pačiame kabinete, ji susirgo vėliau, nes tiesiog užsikrėtė arba nuo manęs, arba nuo to paties paciento. Jeigu turėsime įrodymus, kad nuo to paties paciento, tai ji gaus didesnę išmoką. Bet jeigu aš bendravau su kolega iš to paties kabineto ir jis užsikrėtė nuo manęs, turėjusios tiesioginį kontaktą su pacientu, jis jau nebegaus tų išmokų, nes išmoka taip pat yra apribota, kad tiesiogiai kontaktas turi būti tik su sergančiu pacientu“, – sakė profsąjungos pirmininkė, akcentuodama, kad tokia tvarka, jos nuomone, nėra teisinga.


Skirdama ligos išmoką „Sodra“ vadovaujasi darbdavių patvirtinimu


Savo ruožtu „Sodra“ Eltą informavo, kad vien šiais metais išduota apie 3500 nedarbingumo pažymėjimų, kai COVID-19 laikoma profesine liga. Tokie nedarbingumo pažymėjimai gali būti išduoti ne tik gydytojams, bet ir, pasak „Sodros“ komunikacijos vedėjo Sauliaus Jarmalio, kiekvieno asmens ligos išmokos dydis skiriasi, todėl šiuo metu nėra galimybės pasakyti, kokiai daliai iš jų skirta didesnė ligos išmoka dėl ligos, susijusios su karantino metu vykdyta profesine veikla.


„Kai gydytojas išduoda nedarbingumo pažymėjimą su profesinės ligos priežastimi ir nurodo atitinkamą ligos kodą, „Sodra“ per elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą kreipiasi į darbdavį, prašydama užpildyti nustatytos formos dokumentą – patvirtinimą, ar darbuotojas tapo laikinai nedarbingu dėl ekstremaliosios situacijos ar karantino metu vykdytos profesinės veiklos“, – teigė „Sodros“ komunikacijos vedėjas S. Jarmalis.


Jis taip pat informavo, kad darbdaviui patvirtinus, kad darbuotojas tapo laikinai nedarbingu dėl ekstremaliosios situacijos ar karantino metu vykdytos profesinės veiklos, „Sodra“ skiria 77,58 proc. dydžio ligos išmoką. Jeigu darbdavys nepatvirtina asmens susirgimo vykdant profesines veiklos funkcijas – nurodo, kad darbuotojas darbe nekontaktavo su sergančiais COVID-19, mokama įprasta 62,06 proc. dydžio ligos išmoka.


„Sodra“, skirdama išmokas, vadovaujasi būtent darbdavių patvirtinimu (arba ne). Pačiam darbuotojui teikti dokumentų „Sodrai“ ar įrodinėti užsikrėtimo aplinkybes – nereikia“, – patikino jis.