Ekspertai: siekiant mažinti nedarbą šalyje, būtina tvarkyti darbo rinką

Ekspertai: siekiant mažinti nedarbą šalyje, būtina tvarkyti darbo rinką


Ekonomistai sutinka, kad, siekiant sumažinti Lietuvoje augantį nedarbo lygį bei pažaboti šešėlinę darbo rinką, potencialiems darbuotojams privalu siūlyti adekvačias darbo sąlygas bei riboti pigios darbo jėgos iš trečiųjų šalių srautą į Lietuvą. Ekspertai taip pat sutinka, kad nemaža dalis gyventojų registruojasi Užimtumo tarnyboje, siekdami socialinių išmokų, o ne iš tiesų ieškodami darbo.


„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas teigė, kad darbo paieškos išmokų mokėjimą būtų tikslinga pratęsti, kadangi tai, tikėtina, padėtų išlaikyti daugiau Lietuvos gyventojų šalyje.


„Manyčiau, būtų tikslinga pratęsti darbo paieškos išmokas bent iki pavasario, nes pavasarį, tikėtina, turėsime jau žymiai geresnę epidemiologinę situaciją (...), ir ekonomikos atsigavimas turėtų būti pakankamai spartus“, – Eltai teigė Ž. Mauricas.


„Tačiau didžiausias iššūkis bus išlaukti iki pavasario. Ir dėl to, manau, yra tikslinga remti žmones, ypač jaunus žmones, nes, jei jie negaus paramos, jie gali (...) emigruoti. Siekiant to išvengti, reikėtų dėti pastangas, kad kuo daugiau gyventojų išlaikytume Lietuvoje. Manau, tai būtų pakankamai protinga, turint omenyje, kad turime pakankamai nemažai rezervų paremti žmones“, – pridūrė jis.

REKLAMA


Visgi ekonomistas pažymėjo, kad tikėtina, jog, nutraukus darbo paieškos išmokų mokėjimą, sumažėtų faktinis bedarbių skaičius Užimtumo tarnyboje.


„Be abejo, Užimtumo tarnyboje bedarbių skaičius sumažės (...). Žmonės pradėjo registruotis dėl įvairių socialinių garantijų, bet tikėtina, kad jie nėra pasirengę priimti darbo pasiūlymų. Jie galbūt verčiasi kažkokia individualia šešėline veikla ir iš tiesų neieško darbo“, – sakė jis.


Ž. Mauricas teigė, kad nedarbo augimo tendencija Lietuvoje buvo pastebima dar praėjusiais metais, o viena iš priežasčių – spartesnė rinkos transformacija Lietuvoje.


„Nedarbo augimo tendencija jau buvo stebima nuo praėjusių metų. Viena iš hipotezių, kodėl taip vyksta, – Lietuva patiria spartesnį augimą nei kitos Baltijos šalys, vyksta spartesnė rinkos transformacija, trūksta IT specialistų, kvalifikuotų inžinierių, mažiau kvalifikuoti nesugeba persiorientuoti į reikiamas sritis, trūksta darbo rinkos lankstumo“, – Eltai sakė jis.

REKLAMA


Anot ekonomisto, dar viena nedarbo Lietuvoje augimo priežastis – auganti darbuotojų iš trečiųjų šalių imigracija.


„Kita priežastis – Lietuvoje auga imigracija iš trečiųjų šalių. Vietiniai darbuotojai pakeičiami imigrantais, ir tai nėra gera tendencija, nes galime labai ilgam patekti į struktūrinio nedarbo gniaužtus. Dėl šios priežasties reikėtų labai rimtai ir atsakingai peržiūrėti migracijos politiką (....). Dabar technologiniai pokyčiai yra tokie spartūs ir greiti, kad po 10 metų dirbtinis intelektas, tikėtina, padarys didžiąją techninių darbų dalį, kuriuos dabar, neva, turėtų atlikti imigrantai“, – sakė jis.


Kalbėdamas apie būdus mažinti darbo rinkos šešėlį Lietuvoje, Ž. Mauricas teigė, kad efektyviausiai tai būtų daroma pritraukiant aukštą pridėtinę vertę kuriančias įmones į Lietuvą, skaidrinti visą darbo sistemą ir mažinti įvežamos pigios darbo jėgos srautą.


„Geriausias būdas mažinti šešėlį yra stambių, aukštą pridėtinę vertę kuriančių įmonių pritraukimas į šalį arba dar geriau – tokių įmonių vystymas viduje (...). Kai stambios eksportuojančios įmonės ateina į Lietuvą, joms labai sudėtinga mokėti šešėlinius pinigus. Kitas kelias yra sistemų skaidrinimas ir informacijos prieinamumas bei skaitmenizacija ir jau minėtas pigios darbo jėgos ribojimas (...). Taip pat svarbus ir grynųjų pinigų mažinimas apyvartoje. Turint skaitmenizuotą ekonomiką sunkiau veikti šešėlyje“, – tikino jis.



Ekonomistas taip pat pabrėžė nemanąs, kad po antrojo karantino įvedimo bus prarasta daug darbo vietų, kadangi įmonės jau pamatė, jog ekonomika po karantino atsigauna išties sparčiai.


„Nemanau, kad daug darbo vietų bus prarasta, nes įmonės pamatė, kad pasibaigus karantinui atsigavimas yra staigesnis, nei daugelis tikėjosi. Juolab kad įmonės naudojasi paramos priemonėmis, tarkime, prastovų kompensavimu arba pačios yra labiau linkusios mokėti darbuotojams, nes supranta, kad pandemija anksčiau ar vėliau praeis, o verslas turės toliau dirbti“, – kalbėjo Ž. Mauricas.


Tuo metu sociologas, ekonomistas Romas Lazutka taip pat teigė, kad didelė dalis į Užimtumo tarnybą užsiregistravusių žmonių ieško ne darbo, o išmokų bei lengvatų.


„Į Užimtumo tarnybą žmonės dažnai užsiregistruoja, siekdami gauti įvairių išmokų, būsto šildymo kompensacijų ar kad nereikėtų mokėti privalomo sveikatos draudimo. Tarp šių žmonių gali būti darbo visai neieškančių ar dirbančių nelegaliai“, – sakė jis.


Ekonomistas taip pat teigė, kad bedarbiams šiuo metu skiriama darbo paieškos išmoka galėjo būti mažesnės aprėpties, o vietoje šios priemonės naudingiau būtų buvę išplėsti „Sodros“ nedarbo išmokos sąlygas.


„Darbo paieškos išmoka nebuvo labai gerai numatyta, naudingiau būtų buvę išplėsti, pakoreguoti „Sodros“ nedarbo išmokos mokėjimo sąlygas, jas palengvinti. Dauguma ES šalių į pandemiją ir reagavo būtent šitaip. O papildoma 200 eurų išmoka galėjo būti, bet mažesnės aprėpties. Taip pat reikėjo akyliau tikrinti, kam ji mokama. Tad darbo paieškos išmoka turėjo būti kiek kitaip sukonstruota“, – teigė jis.

REKLAMA


R. Lazutka pabrėžė, kad dažnai darbdavių siūlomi darbai nebūna adekvatūs, ir dėl to šalyje daugėja darbo jėgos iš trečiųjų šalių poreikis.


„Darbo vietų stinga, nors matome, kad įvežamų darbuotojų iš, pavyzdžiui, slavų šalių daugėja. Tai reiškia, kad darbdavių siūlomos darbo vietos dažnai nėra adekvačios ir lietuviai tokiomis sąlygomis dirbti nesutinka“, – sakė jis.


Tuo metu, R. Lazutkos manymu, geriausia paskata žmonėms imtis darbo – kokybiškų ir adekvačių darbo sąlygų šalyje užtikrinimas.


„Vienintelė garantuota paskata žmonėms ieškotis darbo – kokybiškas darbas. Kai yra pasirašoma darbo sutartis, skiriamas žmogaus darbo ir kompetencijų vertas atlyginimas. Svarbu ir karjeros galimybės, darbo sąlygos, elgesys su darbuotoju. Reikia tvarkyti darbo rinką, ir neturintieji darbo mielai eis dirbti. Tad geriau veiktų ne kokios piniginės paskatos, bet darbo rinkos, jos sąlygų, priežiūros tvarkymas“, – teigė R. Lazutka.