S. Budrevičius: sėkmingai veikiantis atliekų rūšiavimas – daugiau nei spalvoti konteineriai

S. Budrevičius: sėkmingai veikiantis atliekų rūšiavimas – daugiau nei spalvoti konteineriai


Dar prieš dešimtmetį, kai viename maiše sukrautos atliekos būdavo įmetamos į kieme pravažiuojančią šiukšliavežę, tikriausiai retas kuris pagalvojo, jog vieną dieną prie kiekvieno namo stovės po keletą konteinerių skirtingų rūšių atliekoms. Šalyje atliekų tvarkymo infrastruktūra sparčiai tobulėja, tačiau ar patogioje vietoje įrengti konteineriai yra viskas, kas užtikrina kokybišką rūšiavimą?


Lietuvoje iki šiol vyksta esminių pokyčių daugelyje sričių. Aplinkosauga – ne išimtis. Šalyje kone nuo pamatų pastatyta atliekų tvarkymo paslaugų infrastruktūra, įvesta visuotinė rinkliava už buitinių atliekų surinkimą, dar ir šiandien įdiegiami modernūs technologiniai sprendimai. Pasaulyje taip pat įsitvirtina suvokimas, kad rūšiavimas – ne mada, o būtinas žingsnis rūpinantis ateitimi. Galime didžiuotis, kad atliekų tvarkymo sistema Lietuvoje vis labiau atitinka Europos Sąjungos (ES) direktyvas. Tačiau ko iš tiesų reikia, kad atliekų rūšiavimas darytų teigiamą poveikį aplinkai ir pasauliui?


Gyventojų įsitraukimas ir edukacija


Nepaisant to, kad atliekų tvarkymo sistema šalyje stiprėja, o gyventojų sąmoningumas auga, situacija su atliekų rūšiavimu išlieka kiek paradoksali. Rūšiuoti skirtingų tipų atliekas, tobulėjant infrastruktūrai, turėtų būti paprasčiau, tačiau vis kyla naujų, atliekų rūšių gausos ir augančio vartojimo keliamų iššūkių, kurių vien spalvoti rūšiavimo konteineriai neišsprendžia.


Kiekvienas gyventojas – rūšiavimo sistemos dalyvis ir nuo kiekvieno iš mūsų įsitraukimo priklauso, kiek efektyvi bus visa sistema. Tampa vis svarbiau ne tik atskirti, kuriuose rūšiavimo konteineriuose turi atsidurti skirtingos atliekos arba kaip teisingai jas paruošti – praskalauti, išlankstyti, suspausti. Vartotojams tenka vis daugiau atsakomybės ir renkantis prekes, kadangi reikia išsiaiškinti, iš kokių medžiagų ir kokiu būdu pagamintose pakuotėse yra jų įsigyjami produktai. Juk sparčiai tobulėjančios technologijos ir pakuočių gamybos procesai ne visada atneša teigiamą poveikį aplinkai. Būtent todėl neatsiejama kasdienio vartojimo ir atliekų tvarkymo dalimi tampa tvaresnių pakuočių alternatyvų paieškos.

REKLAMA


Sparčiai kintančiame pasaulyje žinios apie rūšiavimą taip pat turi būti dinamiškos ir nuolat atnaujinamos. Tokioje aplinkoje ir rūšiavimo taisyklės – ne daugybos lentelė, kurią prisimename visą gyvenimą. Todėl tik nuolat atnaujinamos žinios apie rūšiavimą gali formuoti kasdienius įpročius, atnešančius teigiamų gamtosauginių ir ekologinių rezultatų.


Kasdieniai ir vartojimo įpročiai


Šiomis dienomis vien internetu užsisakant prekių iš viso pasaulio, į namus įsileidžiama įvairiausio tipo pakuočių atliekų. Dažnu atveju tai – kombinuotos ar iš sunkiai perdirbamų medžiagų pagamintos pakuotės, kurias „iš akies" nuo perdirbamų atskirti sunku.


Tiesa, sunkiai perdirbamų pakuočių apstu ir prekybos centruose. Skaičiuojama, jog net 40 proc. plastiko, patenkančio į žmonių rankas, yra sunkiai perdirbamas. Be to, tiek plastikas, tiek ir popierius turi daugybę skirtingų tipų ir kiekvienam jų perdirbti yra naudojama vis kita technologija. Tačiau ne viskas, kas gyventojams atrodo kaip plastikas arba popierius, yra perdirbimui tinkamos pakuotės, tačiau vis tiek nukeliauja į antrinių žaliavų konteinerius ir juos užteršia, kartu apsunkindamos tolesnius atliekų tvarkymo procesus.


Visgi, teigiami pokyčiai ir rūšiavimo kokybė prasideda nuo suvokimo, kad didžiausią įtaką pakuočių gamintojams daro vartotojai ir kasdieniai jų įpročiai. Tad jeigu kiekvienas, prieš įsidėdamas pakuotę į pirkinių krepšį įvertins tai, ar ją bus galima perdirbti ir atsisakys pirkti sunkiai perdirbamą, tai ir gamintojus paskatins savo produktų sandėliavimui rinktis kokybiškesnes žaliavas. Net ir klausimai „ar man to tikrai reikia?", „kodėl noriu tai įsigyti?" turi įtakos ne tik gyventojų piniginei, bet ir sukauptų atliekų kiekiui. Be to, tvarūs vartojimo įpročiai vėliau sėkmingai virsta paprastesne rūšiavimo sistema namuose, kuri neapsunkina kasdienybės.

REKLAMA


Ilgalaikius pokyčius kuriantys sprendimai


Žinoma, atsakomybė dėl sėkmingos atliekų tvarkymo sistemos bei rūšiavimo kokybės gula ne tik ant gyventojų pečių. Valstybės institucijų ir savivaldos, priimančios lemiamus sprendimus, vaidmuo, sprendžiant esminius aplinkosaugos klausimus, taip pat yra nepaprastai didelis.


Nemenku iššūkiu išlieka tai, kaip, diegiant naujoves, į pirmąją vietą iškelti efektyvumą. Deja, ne visos iš pirmo žvilgsnio patrauklios idėjos padeda problemas spręsti efektyviai. Dažnai tai gali būti pažangūs sprendimai atskirai, tačiau bendrai sistemoje nesukuriantys pridėtinės vertės. Pavyzdžiui, šiuo metu daugelyje šalies savivaldybių diegiama naujovė – pusiau požeminiai konteineriai. Tačiau daug kur plastiko bei popieriaus pakuotėms ir žaliavoms surinkti įrengiamas bendras konteineris. Dar blogiau, kai toje pačioje savivaldybėje vienos aikštelės įrengiamos popieriaus ir plastiko pakuočių rūšiavimui viename konteineryje, o šalia esančiame kieme šioms atliekoms įrengiami du skirtingi konteineriai. Tokiu būdu kuriama infrastruktūra diskredituoja pačią sistemą. Gyventojams tampa sunku suprasti, kuris būdas iš tiesų yra teisingas ir kelia klausimą – kodėl iš viso reikia rūšiuoti, jeigu atliekų tvarkytojai visas atliekas galiausiai supila į vieną šiukšliavežę?


Be to, tai apsunkina ir tolesnį šių atliekų tvarkymo procesą, kadangi po surinkimo atliekas reikia dar kartą perrūšiuoti, o daugybė jų būna visai netinkamos perdirbti – suteptos riebalais, skysčiais ir kitais nešvarumais. Negana to, puoselėtos vertybės atsakingai rūšiuoti tampa bevertės. Pasitaiko atvejų, kai į tokius antrinių žaliavų konteinerius atliekos neberūšiuojamos visai ir išmetamos su kitomis buityje susidariusiomis atliekomis.



Taigi, imantis spręsti reikšmingus aplinkosaugos klausimus ar diegiant naujoves, svarbu ne tik įsisavinti ES dotacijas ar pataikauti rinkėjams, tačiau iš esmės spręsti aplinkosaugos klausimus, konsultuotis su atliekų tvarkymo ekspertais, atsižvelgti į vartojimo tendencijas, perdirbimo galimybes, ekonominę naudą. Būtina suvokti, jog efektyviai sukurta infrastruktūra tarnaus dešimtmečius ir kurs ekologinę bei ekonominę vertę. Priešingai, nepasvertos investicijos sukurs didelius aptarnavimo kaštus, neišspręs aplinkosaugos klausimų.


Vis dėlto, nors tobulėti dar yra kur, svarbu įvertinti ir pasiektus rezultatus – bendrą valstybės ir jos gyventojų komandinį darbą. Atliekų tvarkymo sistemą šalyje galima vadinti pažengusia, į ją jau dabar galėtų lygiuotis daugelis ES šalių, be to, gyventojai atliekas tvarko vis sąmoningiau. Tačiau svarbu nepamiršti, jog tai yra tik tarpinė stotelė efektyvios ir realius pokyčius planetai kuriančios sistemos kelyje.