Duris atveria vaikų ir neįgaliųjų dienos centrai: galios griežta tvarka

Duris atveria vaikų ir neįgaliųjų dienos centrai: galios griežta tvarka


Nuo pirmadienio duris gali atverti vaikų ir neįgaliųjų dienos bei užimtumo centrai ir kitos nestacionarias socialines paslaugas teikiančios įstaigos. Kadangi šalyje vis dar paskelbtas karantinas ir koronaviruso pavojus yra realus, tiek personalas, tiek lankytojai, norėdami likti saugūs, turi imtis visų atsargumo priemonių.


Senyvo amžiaus dienos ir užimtumo centrų veikla vis dar draudžiama, juos prižiūrintys artimieji gali tęsti nedarbingumą ir gauti ligos išmoką iš „Sodros“, jei yra drausti ligos socialiniu draudimu. Galimybė gauti nedarbingumo pažymėjimą ir ligos išmoką galioja iki 60 kalendorinių dienų, bet ne ilgiau nei iki karantino pabaigos.


Nors vaikų bei neįgaliųjų centrai pradeda veikti, saugiausias variantas – paslaugas ir toliau gauti nuotoliniu būdu. Ši rekomendacija operacijų vadovo sprendime išlieka.


Švelninant karantiną, nuo gegužės 18 dienos taip pat įsigalioja atnaujinti sprendimai dėl socialinių paslaugų teikimo asmens namuose ir globos įstaigose.


Duris atveriančiose įstaigose nerekomenduojama lankytis vyresniems nei 60 metų asmenims ir sergantiems sunkiomis lėtinėmis ligomis.


Į patalpas nebus įleidžiami ir turintys galimos infekcijos simptomų – karščiuojantys, kosėjantys, čiaudintys ir panašiai.


Informacija apie asmenis, kuriems lankytis negalima ar nerekomenduojama, lankytojams suprantama kalba turės būti pateikta dar prie įėjimo į dienos centro patalpas. Atsižvelgus į lankytojų poreikius, juos informuoti siūloma lengvai skaitomu tekstu, paveiksliukais ar žodžiu. Taip pat dar stovėdami prie durų lankytojai sužinos, kad reikia dažnai ir kruopščiai plauti rankas, kaip taisyklingai kosėti ir čiaudėti, kad būtina patalpose būti prisidengus nosį ir burną.

REKLAMA


Čia pat rekomenduojama matuoti įeinančiųjų temperatūrą, turi būti suteikta galimybė dezinfekuoti rankas.


Rekomendacija paslaugas teikti nuotoliniu būdu dar lieka. Tačiau kai tai neįmanoma ir reikia bendrauti gyvai, būtina imtis saugos priemonių: dengti burną ir nosį, laikytis atstumo, užtikrinti galimybes šiltu vandeniu ir muilu nusiplauti rankas, reguliariai valyti, vėdinti patalpas, dezinfekuoti paviršius, sureguliuoti lankytojų srautus ir panašiai.


Su paslaugų gavėjais rekomenduojamas individualus darbas. Jei darbas turi vykti grupėmis, jos dydis ribojamas iki 10 žmonių. Svarbu, kad patalpa būtų tokio dydžio, kad kiekvienam joje esančiam žmogui tektų 5 kvadratiniai metrai ploto, o atstumas tarp žmonių būtų bent 2 metrai. Jei kambarys mažesnis – atitinkamai mažinamas ir dalyvių skaičius.


Jei norinčių dalyvauti daugiau nei gali būti patalpoje vienu metu, įstaigos vadovui rekomenduojama sudaryti grafiką, pagal kurį paslaugas galėtų gauti dauguma pageidaujančių žmonių. Tarp skirtingų grupių veiklų turi būti užtikrinama bent 10 minučių pertrauka, per kurią patalpos išvalomos ir išvėdinamos. Skirtingos grupės neturėtų susitikti kartu.


Organizuojant maitinimą labiausiai rekomenduojamas variantas – maistą patiekti į tą pačią patalpą. Esant būtinybei valgyti valgykloje, grupės į ją turėtų eiti pagal atskirą grafiką, kad nesusitiktų ir kad po kiekvienos grupės būtų spėta išvėdinti bei dezinfekuoti patalpą. Maitinimo negalima organizuoti švediško stalo principu.

REKLAMA


Jei dienos centrų lankytojams teikiama pavėžėjimo paslauga, automobilyje turėtų būti išlaikomi 1 metro atstumai tarp žmonių.


Tarpusavyje nesimaišyti reikia ne tik atskiroms dienos bei užimtumo centrų klientų grupėms, bet ir darbuotojams. Tarp darbuotojų turi būti vengiama fizinio kontakto arba jis turi būti trumpas: kažką paduoti, parodyti, perduoti. Siūloma, kad kontakto laikas nebūtų ilgesnis nei 15 minučių. Darbuotojų darbo vietos turėtų būti nutolusios viena nuo kitos per metrą ar būti atskirtos pertvaromis. Kai tai neįmanoma – siūloma išnaudoti kitas patalpas, pavyzdžiui, posėdžių sales, valgyklas ar kitas turimas patalpas.


Dirbti socialinių paslaugų įstaigose gali tik ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų ir kitų užkrečiamų ligų požymių neturintys žmonės: tai yra tie, kurie nekarščiuoja, nesloguoja, nekosėja, neturi apsunkinto kvėpavimo. Jei paaiškėja, kad darbuotojas užsikrėtęs COVID-19, iškart būtina informuoti Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą, kurio epidemiologai nustatys kontaktinius asmenis, kurie izoliuojami 14-ai dienų.


Rekomenduojama, kad rizikos grupei priklausantys darbuotojai dirbtų nuotoliniu būdu.


Kai įstaigoje žmonės apgyvendinam laikinai, prie įprastų rekomendacijų nestacionarioms socialinių paslaugų įstaigoms prisideda papildomos. Rekomenduojama temperatūrą gyventojams matuoti ne tik atvykstant į įstaigą, bet ir bent kartą per dieną, taip pat – kad rizikos grupei priklausantys asmenys būtų apgyvendinami atskirai.


Jei paslaugų gavėjas pradeda karščiuoti ar jam pasireiškia kiti simptomai, jis nedelsiant izoliuojamas, o dėl tolesnių veiksmų konsultuojamasi karštąja linija 1808.


Šeimynose, bendruomeniniuose vaikų globos ir grupinio gyvenimo namuose lankymas draudžiamas, o nestacionariose socialinių paslaugų įstaigose, kuriose žmonės laikinai apgyvendinami – ribojamas. Lankyti galima tik įstaigos vadovo nustatyta tvarka.


Šias rekomendacijas parengė Socialinės apsaugos ir darbo bei Sveikatos apsaugos ministerijos. Jos taip pat taikomos šeimynoms, grupinio gyvenimo ir bendruomeniniams vaikų globos namams.