EIMIN padeda Lietuvoje sukurti daugiau naujų darbo vietų

Nuotraukos autorius Žygimantas Gedvila (ELTA)


Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIMIN) nuosekliai dirba, kad į Lietuvą būtų pritraukiama kuo daugiau užsienio investicijų ir mūsų šalyje būtų stiprinama gynybos ir saugumo pramonė. Tokiu būdu ne tik kuriama daugiau galimybių Lietuvos ekonominiam augimui, bet ir užtikrinami neatidėliotini valstybės saugumo ir gynybos poreikiai bei prisidedama prie paramos Ukrainai teikimo.


„Pasiekėme, kad Lietuvoje būtų sudarytos palankesnės sąlygos patiems pasigaminti Europos gynybai reikalingų produktų ir atvėrėme galimybes greičiau plėtoti stambius projektus. Lankstesnėmis sąlygomis turės galimybę pasinaudoti Lietuvos ir užsienio įmonės, o pirmasis sėkmės pavyzdys – „Rheinmetall“ amunicijos gamykla, kurioje, investavus daugiau kaip 180 mln. eurų, tikimasi sukurti mažiausiai 150 naujų darbo vietų. Tai vieni iš įrankių, kuriais mes intensyviai stipriname Lietuvos saugumą ir tampame palankiausiais potencialiems investuotojams“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

REKLAMA


EIMIN ėmėsi drąsių sprendimų gerinant investicines sąlygas Lietuvoje, pradedant nuo jų lengvinimo Lietuvoje veikiantiems verslams iki prisijungimo prie NATO jau sukurtų programų, suteikiant galimybę konkursuose dalyvauti ir Lietuvos įmonėms. Taip pat į šalį sėkmingai pritraukti tarptautiniai vardai, tarp kurių – ir amunicijos gamyklą Lietuvoje ketinanti atidaryti „Rheinmetall“.


Viena iš iniciatyvų – tai parengti Lietuvos gynybos ir saugumo pramonei aktualūs įstatymų pakeitimai, kuriais siūloma atsisakyti perteklinių reikalavimų šio sektoriaus plėtrai ir, sumažinant ribojimus ginkluotės gamybai, išvengti priklausomybės nuo užsienio tiekėjų.


Taip pat Seimas pritarė EIMIN pasiūlymui supaprastinti stambiems projektams, kurie skirti neatidėliotiniems valstybės saugumo ir gynybos poreikiams užtikrinti, reikalingas su teritorijų planavimu, žemės sklypų formavimu ir statyba susijusias procedūras.


Be to, EIMIN iniciatyva panaikintas ribojimas Lietuvoje esančiose laisvose ekonomikos zonose (LEZ) verslui vykdyti veiklą gynybos srityje. Tai paskatins verslą plėsti savo veiklą ir kurti naujas darbo vietas.

REKLAMA


Pritrauktos įmonės kuria darbo vietas

EIMIN nuosekliai dirba, kad sukurtų geras verslui sąlygas investuotojams pritraukti. Praėjusiais metais pavyko pritraukti net 53 tiesioginių užsienio investicijų (TUI) projektus, kurie per trejus metus sukurs daugiau kaip 4100 darbo vietų mūsų šalyje. Į Lietuvą žengia 25 naujos tarptautinės įmonės, o 28 šalyje jau veikiančios bendrovės vykdys plėtrą. Vidutinis darbo užmokestis neatskaičiavus mokesčių siekia 2 692 eurų.


Viena iš naujausių investicijų – tai „Ryanair“ skirtos lėšos savo dukterinei orlaivių remonto ir techninės priežiūros įmonei „Kaunas Aircraft Maintenance Services“ (KAMS), kuri Kauno oro uoste už 20 mln. eurų atidarė du naujus orlaivių aptarnavimo angarus. Pasak A. Armonaitės, naujos investicijos ne tik sukurs daug darbo vietų vietos aviacijos specialistams, bet ir padidins bendrą Kauno oro uosto konkurencingumą.


Lietuvoje verslas skatinamas įgyvendinti stambius investicinius projektus, suteikiant tam tikras mokestines lengvatas. Tai leido EIMIN jau pasirašyti su 14 bendrovių stambaus projekto investicijų sutarčių, kurios sukurs 3951 darbo vietą ir pritrauks daugiau kaip 1,25 mlrd. eurų investicijų. Skaičiuojama, kad šių 14 verslo įgyvendinamų projektų vidutinis darbo užmokestis neatskaičiavus mokesčių sieks 2364 eurus.


Beveik 1 mlrd. eurų Lietuvos ekonomikai stiprinti

Kitas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siekis – sukurti daugiau gerai apmokamų darbo vietų šalies gyventojams, todėl nuolat ieškoma galimybių, kaip pagerinti verslo sąlygas, kad tiek Lietuvos verslininkai, tiek užsienio investuotojai norėtų šalyje kurtis ir vykdyti plėtrą.



Lietuvos ekonomikai stiprinti EIMIN praėjusiais metais paskelbė pagalbos priemonių, kurių bendra vertė siekia beveik 1 mlrd. eurų. Iš viso dėl finansavimo kreipėsi beveik 3 tūkst. šalies įmonių ir įstaigų. Sėkmingas 1 mlrd. plano įgyvendinimas padėjo verslo atstovams dar labiau priartėti prie įmonių modernizavimo ir paslaugų tobulinimo, naujų produktų kūrimo ir perėjimo prie klimatui neutralios ekonomikos.


Šiais metais EIMIN planuoja paskelbti kvietimų verslui už daugiau kaip 500 mln. eurų. Taip pat iki vasaros startuos EIMIN inicijuotos paskolos, kurioms numatyta skirti iki 850 mln. eurų. Paskolos verslui bus teikiamos verslo projektams, kuriais investuojama į aplinkai draugiškas technologijas, aplinkai taršių išmetamųjų dujų mažinimą, atliekų perdirbimą, naujų technologijų diegimą, gynybos ir saugumo pramonę.


Verslumo skatinimas dar nuo mokyklos suolo

Atliepiant verslo atstovų bei jaunuolių poreikius, EIMIN kismet neformalaus verslumo ugdymo programai „Accelerator_x“ skiria pusę milijono eurų, o nuo šių metų skiria papildomus 350 tūkst. eurų moksleivių skaitmeninio verslumo programai. Iki 2030-ųjų bus apmokyta daugiau nei 10 tūkst. moksleivių.


Išdrįsti pradėti savo verslą EIMIN skatina taip pat ir vyresniąją kartą – sėkmingai veikia „Startuok nuo 50+“ programa, skirta jau reikšmingos gyvenimo patirties sukaupusiems asmenims įgyti papildomų verslo kūrimo ir vystymo kompetencijų. Ši programa apima tiek teorines paskaitas, tiek praktines užduotis, leidžiančias perprasti sėkmingo verslo vystymo principus.


Sprendžiamos maisto švaistymo problemos

EIMIN siekia reikšmingai sumažinti maisto švaistymo problemą šalyje. Todėl nuo šių metų prekybininkams Lietuvoje sudaryta galimybė saugų ir tinkamą vartoti maistą, kurio minimalus galiojimo terminas pasibaigęs, pardavinėti ilgiau.

REKLAMA


Tai leidžia sumažinti prekybininkų ir gamintojų nuostolius bei maisto kainas. Gyventojai gali nusipirkti daugiau maisto produktų su nuolaida ir tokiu būdu sumažėja išmetamo maisto ir jo atliekų kiekis. Skaičiuojama, kad Lietuvoje per metus 50 tūkst. tonų yra išmetama, nes maisto produktai, pasibaigus terminui „Geriausias iki...“, yra klaidingai laikomi nebetinkamais vartoti.


Įvertinus, jog maisto produktas, pasibaigus terminui „Geriausias iki...“, yra saugus bei tinkamas vartoti toliau, gali būti pardavinėjamas ne ilgiau nei 45 dienas. Dvi maisto produktų grupės turi išimtis: duoną, pyrago gaminius, margariną leidžiama pardavinėti ne ilgiau kaip 2 dienas, o tam tikrus gyvūninės kilmės produktus – ne ilgiau kaip 10 dienų pasibaigus terminui „Geriausias iki...“.


Partnerių turinys.







  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 29 (2024)

    Savaitė - Nr.: 29 (2024)