TVF įvertino Lietuvos ekonomikos situaciją: atsigavimas šiemet spartesnis, nei numatyta

TVF įvertino Lietuvos ekonomikos situaciją: atsigavimas šiemet spartesnis, nei numatyta


Penktadienį Lietuvoje darbą baigusi Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misija praneša, kad šalis išlaikė pastarųjų metų šokus ir turėtų atsigauti greičiau, nei prognozuota. Visgi TVF misijos Lietuvoje vadovas Borja Gracia pastebi, kad pasaulinė fragmentacija reiškia, kad augimas bus lėtesnis nei prieš krizes.


„Lietuvos ekonomika išgyveno šoko periodą dėl aukštų kainų, griežtėjančios pinigų politikos, bet sugebėjo atsilaikyti prieš Covid. Pastarieji du metai taip pat turėjo įtaką. Manome, kad tai tik laikina problema, bet ekonomika negrįš į anksčiau matytą augimą“, – penktadienį žurnalistams teigė B. Gracia.


„Egzistuoja daugiau iššūkių, nei prieš kelis metus. Ypatingai matome pasaulio fragmentaciją“, – pridūrė jis.


TVF misijos vadovas pabrėžė, kad artimiausiu dešimtmečiu stiprų poveikį augimui turės demografinės problemos ir augančios išlaidos pensijoms, sveikatos sektoriui ir žaliajai transformacijai.


Kaip skelbia TVF, pandemijos ir Rusijos karo prieš Ukrainą sukeltas kainų šokas neišmušė iš vėžių Lietuvos ekonomikos artėjimo prie europinio vidurkio. Analizė parodė, kad Lietuvos eksportuotojai tebėra konkurencingi kainų požiūriu, o pastaruoju metu jie padidino ir aukštos pridėtinės vertės paslaugų sektoriaus eksportą. Atsigaunanti išorės paklausa turėtų paskatinti ir gamybos prekių eksportą antroje metų pusėje.

REKLAMA


TVF Lietuvai šiemet prognozuoja 2,4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą, lyginant su 2,2 proc. prognoze balandžio mėnesį, o vidutiniu laikotarpiu, anot TVF, šalies ūkio plėtra turėtų stabilizuotis šiek tiek virš 2 proc.


Kaip parodė fondo analizė, spartus realaus darbo užmokesčio augimas ir didėsiantis užimtumas skatins privatų vartojimą, Europos Sąjungos (ES) lėšomis bus skatinamos viešojo sektoriaus investicijos, o išorės paklausa turėtų nuosekliai stiprėti visus likusius metus. Vidutinė metinė infliacija Lietuvoje šiemet sieks 1,2 proc. ir bus žemesnė už euro zonos vidurkį.


Pasak TVF, prie reikšmingo infliacijos sulėtėjimo prisidėjo fiskalinės politikos padėtis. Atsižvelgiant į ekonomikos ciklą, pernai struktūrinis viešojo sektoriaus balansas, palyginti su 2022 m., gerėjo. Tai prisidėjo prie tolesnio skolos lygio mažėjimo – viešojo sektoriaus skolos lygis, palyginti su pandemijos laikotarpiu, sumažėjo 10 proc. punktų.

REKLAMA


TVF vertinimu, šiemet, atsižvelgiant į ekonomikos augimą ir sumažėjusį gamybos atotrūkį, šiemet fiskalinė politika bus šiek tiek skatinanti. Prognozuojama, kad Lietuvos valdžios sektoriaus deficitas gali būti mažesnis nei numatyta biudžeto įstatyme. Pasak TVF, jei biudžeto pajamų būtų surinkta daugiau nei planuojama, jos, kartu su išlaidų sutaupymais, turėtų būti panaudotos fiskaliniam deficitui mažinti.


TVF taip pat įvertino augančius poreikius didinti krašto apsaugos finansavimą ir augančias skolos mokėjimų sąnaudas. Tai, fondo teigimu, prisideda prie struktūrinių ilgalaikių viešųjų finansų iššūkių, kylančių dėl visuomenės senėjimo ir mažėjančio gimstamumo. Dėl to TVF ekspertai rekomenduoja įgyvendinti viešųjų finansų politikos priemonių planą, kuris apimtų ir sprendimus dėl papildomų tvarių pajamų šaltinių.


Pasak TVF, Lietuva galėtų padidinti mokestines pajamas kartu išsaugodama konkurencingą mokestinę aplinką. Lietuvos mokestinių pajamų ir BVP santykis yra reikšmingai mažesnis nei ES vidurkis – skirtumas siekia apie 9 proc. BVP. Mokestinėje sistemoje siūloma pereiti prie geriau subalansuoto modelio, kuriame didesnį vaidmenį vaidina turto, kapitalo ir aplinkosaugos mokesčiai.


Kaip teigia TVF, Lietuvos sprendimų priėmėjams rekomenduoja imtis ryžtingų veiksmų didinant ekonomikos potencialą. Pabrėžiama, kad pensijų sistemos pertvarka turėtų būti orientuota į sistemos tvarumą ir kurti paskatas dalyvauti antrojoje ir trečiojoje pensijų pakopose, kartu ribojant ankstyvo pasitraukimo iš antrosios pakopos galimybes. Vykstančios švietimo ir sveikatos apsaugos reformos leido žengti žingsnį į priekį, bet reikalingos tolesnės plataus užmojo priemonės – pavyzdžiui, vystant profesinį rengimą.



Be to, TVF vertinimu, bankų sistema Lietuvoje išlieka likvidi ir gerai kapitalizuota, todėl yra tinkamai pasirengusi netikėtiems sukrėtimams atremti. Prognozuojama, kad bankų pelningumo lygis, nors ir mažės, išliks padidėjęs ir gerokai viršys euro zonos vidurkį. Kartu pabrėžiama, kad bankų solidarumo įnašas neturėjo neigiamos įtakos bankų veiklos rezultatams ir nesukūrė neigiamų paskatų. Vis dėlto TVF nurodo, kad solidarumo įnašas turėtų būti taikomas laikinai ir nevirsti nauja nuolatinio apmokestinimo priemone.


Per dvi savaites vykusį misijos darbą buvo vertinta šalies ekonominė situacija, analizuotos viešųjų finansų perspektyvos, skirta dėmesio ekonomikos konkurencingumui, situacijai energetikos sektoriuje bei reformų darbotvarkei.


ELTA inf.








  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 24 (2024)

    Savaitė - Nr.: 24 (2024)