Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) Švietimo ir gebėjimų direktorato vadovo Andreas Schleicher teigimu, Lietuvoje, lyginant su kitomis EBPO šalimis, bene daugiausiai mokinių įgyja vidurinį išsilavinimą. Vis dėlto, Lietuva atsilieka nuo kitų šalių vertinant profesinio išsilavinimo pasirinkimą. Todėl jis ragina skatinti mokinius rinktis ir profesinio mokymo įstaigas.

„Perėjimas iš pagrindinio ugdymo į vidurinį ugdymą privalo turėti aiškiai apibrėžtus reikalavimus, nes iki šiol Lietuva buvo viena iš nedaugelio šalių, kuriose mokiniai automatiškai galėjo rinktis mokymąsi pagal vidurinio ugdymo programą“, – spaudos konferencijoje penktadienį kalbėjo A. Schleicher.

„Tai galėtų būti viena iš prielaidų paskatinti mokinius rinktis profesinio mokymo įstaigas, kurias šiuo metu Lietuvoje renkasi apie 23 proc. 15–19 metų jaunuolių, kai EBPO šalyse šis rodiklis yra apie 36 proc.“, – teigė jis.

2021 m. duomenimis, 25–34 metų amžiaus grupėje Lietuvoje buvo net 93 proc. įgijusių vidurinį išsilavinimą, kai kitose EBPO šalyse šis rodiklis yra 86 proc. Vis dėlto, švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas pažymi, kad ne visi mokiniai būna pasiruošę tęsti mokslus gimnazijoje.

„Svarbu, kad mokiniai į trečią gimnazijos klasę ateitų pasirengę ir norėdami mokytis. EBPO vertinimu, mokinio perėjimas iš pagrindinio į vidurinį privalo turėti aiškius reikalavimus, nes iki šiol Lietuva buvo viena iš nedaugelio šalių, kurioje mokiniai automatiškai, net ir turėdami neigiamus pažymus, rinktis vidurinio ugdymo programą“, – spaudos konferencijoje teigė G. Jakštas.

EBPO ataskaitoje pabrėžiama, kad mokiniai, mokytojai ir darbdaviai pripažįsta brandos egzaminų reikšmę jaunų žmonių studijų ir karjeros pasirinkimui. Todėl, teigė ministras, EBPO ekspertai palankiai vertina valstybinių brandos egzaminų išskaidymą į tarpinius patikrinimus ir galutinį egzaminą.

„Ataskaitoje akcentuojama, kad brandos egzaminų išskyrimas į atskiras dalis, tarpinius patikrinimus ir galutinį egzaminą didina mokinių vertinamų gebėjimų spektrą, leidžia mokiniui atskleisti ne tik žinias, bet ir kompetencijas, kurios tampa vis svarbesnės šiuolaikiniame pasaulyje“, – pažymėjo G. Jakštas.

Atkreipė dėmesį į matematikos ugdymą ir egzaminą

Pristatydamas ataskaitą EBPO Švietimo ir gebėjimų direktorato vadovas A. Schleicher dėmesį skyrė ir matematikos mokymui bei mokinių rezultatams.

„Matome, kad matematikos rezultatai pagal PISA įvertinimus nėra labai blogi, bet taip pat yra ir tų, kurie nepasiekia pagrindinių matematinio raštingumo tikslų. Ketvirtadalis penkiolikmečių neturi pagrindinių matematikos žinių“, – pažymėjo A. Schleicher.

Todėl, pasak jo, svarbu kiekvieną moksleivį koordinuoti ir patarti dėl mokymosi būdo. Be to, pabrėžė EBPO atstovas, svarbu stebėti mokymosi rezultatus.

„Mūsų nuomone labai svarbu, kad kiekvienam moksleiviui būtų patariama, koks būtų geriausias jo mokymosi būdas. Tai nėra rūšiavimas, bet tiesiog tam tikras patarimas, koordinavimas. Taip pat labai svarbu stebėti moksleivių mokymosi rezultatus vidurinėje mokykloje, atlikti tarpinius įvertinimus“, – teigė A. Schleicher.

Jis taip pat atkreipė dėmesį į nepastovų matematikos valstybinių brandos egzaminą išlaikančių mokinių skaičių.

„Mes manome, kad labai svarbu užtikrinti, kad būtų surasta pusiausvyra ir atitiktis tarp kursų, to, kas yra mokoma, ir kas yra egzaminuojama. Ne visi matematiką mokosi vienodai. Labai svarbu užtikrinti, kad būtų tikrinamos tos žinios, kurios yra svarbios moksleiviams“, – kalbėjo EBPO Švietimo ir gebėjimų direktorato vadovas.

Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) direktorė Rūta Krasauskienė teigė, kad su šiomis EBPO ekspertų įžvalgomis bus pasidalinta su matematikos egzamino užduočių rengėjais. Anot jos, svarbu ir peržiūrėti, kaip mokyklose dėstoma matematiką bei ką šio dalyko didaktikoje reikėtų keisti.

„Nacionalinė švietimo agentūra, galvodama jau apie šių metų brandos egzaminų sesiją ir darbuodamasi su egzamino užduočių rengėjais tikrai nuneš šią labai svarbią žinutę dėl proporcingumo egzaminų užduočių ir jų atliepimo mokinių gebėjimams ir kompetencijoms. Tai būtų esminis dalykas, kad eitume prie geresnės matematikos brandos egzaminų užduočių kokybės“, – kalbėjo R. Krasauskienė.

„Dirbant su mokyklų steigėjais, mokytojais, su aukštosiomis mokyklomis, kalbantis apie matematikos mokymą ir ieškant geriausių sprendimų ir geriausių variantų, reikia peržiūrėti, kaip yra dėstoma matematika mokyklose, nes turbūt visi puikiai suvokiame, kad ir šios dienos mokinių kartai greičiausiai tie mokymosi metodai, kurie buvo taikyti iki šiol, nebeveikia, ir reikėtų ieškoti naujų sprendimų tiek metodikoje, tiek didaktikoje“, – sakė NŠA direktorė.

Anot jos, kad būtų pasiekti geresni mokinių mokymosi rezultatai, reikia investuoti į mokytojų kvalifikacijos tobulinimą.

Penktadienį pristatytos ir aptartos EBPO ataskaitos pagrindu tapo daugiau nei prieš metus pradėtas vykdyti bendras EBPO ir Nacionalinės švietimo agentūros projektas, kurio tikslas buvo ištirti, kaip aktyvinti procesus tarp skirtingų švietimo grandžių, siekiant vidurinio ugdymo kokybės užtikrinimo bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo įstaigose.

Siekiant surinkti visapusišką informaciją, kaip skirtingos tikslinės grupės vertina Lietuvoje vykdomus švietimo sistemos pokyčius, projekto metu vyko susitikimai su tikslinėmis grupėmis. Iš viso projekte dalyvavo per 100 švietimo srities atstovų iš skirtingų jos lygmenų: nuo mokyklų iki politikų, buvo bendradarbiaujama su skirtingomis švietimo institucijomis.

Penktadienį Seime vykstančioje konferencijoje EBPO ekspertai kartu su Lietuvos švietimo politikos formuotojais, ją įgyvendinančių valstybės institucijų bei švietimo bendruomenės atstovais apžvelgs viduriniame ugdyme vykstančius pokyčius bei rekomendacijas jo tobulinimui.

Rengdami ataskaitą „Vidurinio ugdymo stiprinimas Lietuvoje“, EBPO analitikai išskyrė keturias pagrindines pokyčių kryptis Lietuvos vidurinio ugdymo lygmenyje: atnaujintų Bendrųjų programų įgyvendinimą, mokinių ugdymo karjerai efektyvumą, akademinių pasiekimų informacijos naudojimą, sudarant sąlygas mokytis pagal vidurinio ugdymo programą, brandos egzaminų pertvarką.

ELTA inf.