Lietuvoje – gerokai mažiau ilgalaikių bedarbių: per metus jų skaičius sumažėjo beveik 3 kartus

Lietuvoje – gerokai mažiau ilgalaikių bedarbių: per metus jų skaičius sumažėjo beveik 3 kartus


Per metus ilgalaikių bedarbių sumažėjo net 2,7 karto arba 58,5 tūkst., skelbiama Užimtumo tarnybos išplatintame pranešime. Pandemijos laikotarpiu nuosekliai augęs ilgalaikių bedarbių skaičius 2021 m. sudarė apie 44 proc. asmenų. Šiemet rugsėjo pradžioje jų liko 34,5 tūkst.


„Pasibaigus ekstremaliai situacijai, greitai didėjanti darbo paklausa padidino klientų konkurencingumą. Kartu augo ir ilgalaikių bedarbių karjeros lūkesčiai, įsidarbinimo galimybės, kurios ir paskatino jų skaičiaus mažėjimą“, – aiškino Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotojas Gytis Darulis.


Šią vasarą atsirado naujovė klientams – galimybė kompensuoti vykimą į darbo pokalbį su darbdaviu. Apmokamos kelionės išlaidos pagal Užimtumo tarnybos pateiktą darbo pasiūlymą, o įsidarbinus – net 4 mėnesius kelionės į darbo vietą.


„Tai labai svarbu atokesnių vietovių, mažas pajamas turintiems gyventojams. Daug dirbame su savivalda ir kitais socialiniais partneriais dėl kompleksinių paslaugų nedirbantiems gyventojams, ypač – ilgalaikiams bedarbiams“, – sakė G. Darulis.

REKLAMA


Beveik 30 proc. daugiau nei pernai – 2,1 tūkst. – ilgalaikių bedarbių dalyvavo paramos mokymuisi priemonėse. Ne tik profesinio mokymo, bet ir neformalaus suaugusiųjų švietimo ar aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų įgijimo. O nuo liepos pradžios iki dabar 267 ilgalaikiai bedarbiai rinkosi profesinį mokymą, iš jų – 40 asmenų aukštą pridėtinę vertę kuriančias IT programas. Visose aktyvios darbo rinkos priemonėse iki šiol dalyvavo 6,7 tūkst. ilgalaikių bedarbių – 31,1 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. 


Ilgalaikių bedarbių socialinė struktūra ir dinamika rodo, jog vyrauja žema kvalifikacija – daugiau nei trečdalis (34,7 proc.) neturi jokio profesinio pasirengimo. Su aukštuoju universitetiniu ar koleginiu išsilavinimu – tik 13 proc. Mažiausią dalį – 12,1 proc. – tarp ilgalaikių bedarbių sudaro jaunimas iki 29 metų. Trečdalį (33,6 proc.) – vidutinio amžiaus ir daugiau nei pusę (54,3 proc.) – vyresni nei 50 metų asmenys.

REKLAMA


Didžiausio ilgalaikio nedarbo teritorijos šalyje išliko tos pačios. Lazdijų rajone daugiau nei pusė visų registruotų asmenų (50,5 proc.) yra ilgalaikiai bedarbiai, Kazlų Rūdoje tokie asmenys sudaro 44 proc., Zarasų rajone – 43,2 proc. Rugsėjo pradžioje mažiausiai ilgai nedirbančių asmenų buvo Klaipėdos – 7,6 proc. visų registruotų klientų, Skuodo – 9,4 proc. ir Kretingos rajone – 10 proc.


Užimtumo tarnybos vertinimu, pastaraisiais metais ilgalaikio nedarbo problema išaugo tarp moterų – jos sudaro didesnę dalį (51,9 proc.). Ypač išsiskiria Mažeikių rajono savivaldybė, kur ilgai nedirbančių moterų yra net 69,7 proc. Panaši situacija Visagine – 65,1 proc., Kelmės rajone – 63,7 proc. Priešingai – Molėtuose, kur tarp ilgalaikių bedarbių dominuoja vyrai (62,5 proc.), Neringoje (61,5 proc.) ir Švenčionių rajone (60,1 proc.).


Ilgai nedirbę žmonės dažniausiai ieško krovikų, biurų, viešbučių ir kitų įstaigų valytojų, kambarinių ir pagalbininkų, kitur nepriskirtų nekvalifikuotų darbininkų, parduotuvių pardavėjų, nekvalifikuotų atsitiktinių darbų darbininkų, lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojų, kiemsargių ir giminiškų profesijų darbininkų, administravimo ir vykdomųjų sekretorių, reklamos ir rinkodaros specialistų, kitur nepriskirtų nekvalifikuotų apdirbimo pramonės darbininkų darbo.







  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 48 (2022)

    Savaitė - Nr.: 48 (2022)