Europos Sąjungos (ES) diplomatijos vadovui Josepui Borrelliui pareiškus, kad Bendrija įves naujų sektorinių ir personalinių sankcijų Rusijai po to, kai Vladimiras Putinas Rusijoje paskelbė dalinę mobilizaciją, Lietuvos politikai sveikina tokius Briuselio pareiškimus. Visgi, vilčių, kad ant derybų stalo atsiras dujų embargo klausimas ar kad valstybėms narėms dėl naujų ribojimų pavyks greitai susitarti, puoselėti nereikėtų.

Abejoja, ar bus deramasi dėl rusiškų dujų embargo

„Ne vien tik įvertinimų reikia, reikia ir veiksmų“, – pabrėžė Europos Parlamento narys Petras Auštrevičius, paklaustas apie ES užsienio politikos vadovo pareiškimus. Anot europarlamentaro, ES privalo be jokių išlygų taikyti ekonominius bei politinius ribojimus Kremliaus režimui. Visgi, politikas abejoja, ar derybose bus paliestas dujų embargo klausimas – nepaisant to, kad Maskva gerokai sumažino dujų tiekimą Europai.

„Toj energetinio netikrumo situacijoj, vargu tikėtis, kad greitai bus palaikymas šitoj srityje“, – sakė jis.

Rugsėjo pradžioje Rusijos energetikos milžinė „Gazprom“ neribotam laikui sustabdė „Nord Stream 1“ dujotiekio veiklą.

„Rusija tampa nežymia dujų tiekėja, bet netikrumas vis tiek tam tikrą paniką sėja. Ir nėra noro užsimoti plačiau prieš Rusijos dujų pramonę, nors politiškai tai turėtų reikšmę“, – kalbėjo P. Auštrevičius.

Europarlamentarui antrina ir ambasadorius ypatingiems pavedimams Linas Linkevičius. Jis akcentavo, kad daliai ES narių atsisakyti rusiškų dujų trukdo kylantys techniniai iššūkiai, tačiau pačios Maskvos sprendimai mažinti tiekiamų dujų kiekius spartina valstybes ieškoti alternatyvų rusiškam iškastiniam kurui.

„Viena vertus, patys rusai daro savo pastangomis ir užsukdami tuos kranelius, sukomplikuodami ir atsiskaitymo mechanizmą verčia ieškoti kitų kelių. Ir Europa taip pat imasi veiksmų – ypatingai Vokietija paspartintu tempu kuria ir technines galimybes, ir stato suskystintų dujų terminalus“, – tikino L. Linkevičius.

„Jeigu šiandieną to sprendimo negalime priimti, tai nereiškia, kad jis tolsta. Jis tikrai artėja ir artėja sparčiau, nei galėjo artėti. Tikėkimės, kad kitais metais galbūt jau bus pažanga šiuo požiūriu“, – vylėsi ambasadorius.

P. Auštrevičius siūlo plėsti personalinių sankcijų sąrašą

Kalbėdamas apie galimus naujus ribojimus Kremliui, P. Auštrevičius mano, kad Briuselis turėtų drąsiau plėsti sankcijas fiziniams asmenims – t. y., plėsti individualių sankcijų sąrašą.

„Sankcionuotų asmenų sąrašas iš Rusijos pusės – jis nėra didesnis nei 1,3 tūkst. Tas pats Aleksejus Navalnas siūlė įtraukti 6 tūkst. korumpuotų asmenų. Manau, kad ir Komisija, ir išorės tarnyba galėtų padirbėti šituo klausimu“, – teigė europarlamentaras.

Jo teigimu, apsiriboti 6 tūkst. asmenų taip pat nereikėtų, o pirmiausiai į sankcionuotų asmenų sąrašą turėtų būti įtrauktos aukštesniųjų karinių vadovų pavardės.

P. Auštrevičius pridūrė, kad V. Putinui paskelbus apie dalinę mobilizaciją, individualūs ribojimai gali tapti dar veiksmingesni.

„Jie (rusai) bijo pamatyti savo pavardes sankcionuotų asmenų sąrašuose, nes dabar kylantis netikrumas Rusijoje verčia juos ieškoti saugaus prieglobsčio Vakaruose“, – kalbėjo politikas, pastebėdamas, jog dauguma Rusijos piliečių ir toliau mato Vakarus kaip galimybę „pasislėpti ir išsaugoti savo turtą“.

Sutarimo paieškos bus sudėtingos

Pasak buvusio užsienio reikalų ministro L. Linkevičiaus, Bendrijai gali būti sunku įgyvendinti J. Borrellio pažadus, nors ES diplomatijos vadovo žodžiai signalizavo apie bendrą šalių poziciją.

„Gerai, kad ta politinė valia buvo išsakyta ir lyg ir toks atsakas, kad nebus pasiduodama tiems visiems grasinimams. Bet ar pavyks visa tai įgyvendinti?“ – svarstė ambasadorius.

Jis priminė, kad pirmieji sankcijų Kremliaus režimui paketai po vasario mėnesį prasidėjusios Rusijos invazijos į Ukrainą buvo priimti ganėtinai greitai, tačiau dėl naftos importo ribojimų ES narės tarėsi gerokai ilgiau.

„Paskutiniu metu sankcijų paketai ima strigti dėl to, kad nėra sutarimo ir dėl to, kad kai kurios šalys atvirai oponuoja. Čia pirmiausiai reikėtų kalbėti apie Vengriją, kuri viešai apie tai kalba“, – teigė ambasadorius.

L. Linkevičiaus manymu, Briuselis privalės ieškoti kompromiso – antraip tai reikš ES silpnumą.

„Kita vertus, jeigu taip neatsitiks (nebus įvestos naujos sankcijos), tai bus didžiulė nesėkmė, nes būtent dabar reikia papildomos paramos Ukrainai. Tad, matyt, įtampa bus išlaikyta aukšta ir čia nepavyks taip lengvai prasisukti. Reikės, matyt, įdėt daug darbo ir pastangų, kad tą sutarimą pasiekt“, – kalbėjo buvęs užsienio reikalų ministras.

Šeštasis ES sankcijų Rusijai paketas įsigaliojo birželio 3 d. Jame numatyti ribojimai apima individualias sankcijas Kremliaus režimo aplinkos asmenims, „Sberbank“ ir kitiems Rusijos bankams, naftos tiekimui jūrų keliu, taip pat ir Rusijos propagandiniams kanalams „RTR Planeta“, „Rossiya 24“, „TV Centre International“.

Visgi, draugiškus ryšius su V. Putinu palaikantis Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas reikalauja, kad sankcijos Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą būtų atšauktos vėliausiai iki šių metų pabaigos.