Naujų mokslo metų statistika: gerėja mokymosi rezultatai, bet daugėja praleistų pamokų

Naujų mokslo metų statistika: gerėja mokymosi rezultatai, bet daugėja praleistų pamokų


Statistika rodo, kad mokymasis kontaktiniu būdu skatina geresnį žinių įsisavinimą, šiais mokslo metais auga visų pagrindinių mokomųjų dalykų įvertinimų vidurkiai.


„Žvelgdami į šių mokslo metų rezultatus matome, kad moksleivių pažymių vidurkis gerėja. Iš to galime spręsti, kad moksleiviai neprarado motyvacijos mokytis – jie siekia geresnių rezultatų bei geriau įsisavina pamokose įgytas žinias“, – „TAMO e. dienyno“ statistiką pranešime žiniasklaidai apžvelgia Malvina Vilniškienė, įmonės „Tavo mokykla“ klientų patirčių valdymo vadovė.


Pasak jos, didžiausias teigiamas pokytis matomas informacinių technologijų bei užsienio kalbų – anglų, vokiečių, rusų – mokomųjų dalykų vertinimuose. Čia fiksuojami 0,2 balo pagerėję rezultatai.


Lyginant šiuos mokslo metus su analogišku praėjusių metų laikotarpiu, aukščiausiai vertinamų pagrindinių mokomųjų dalykų sąrašas lieka nepakitęs. Geriausių pedagogų vertinimų sulaukia informacinių technologijų (8,4 balo), vokiečių kalbos (8 balai), gamtos ir žmogaus (7,9 balo) moksleivių žinios.

REKLAMA


Statistika rodo, kad sunkiausiai mokytis sekasi patiems vyriausiems moksleiviams – dvyliktokams. Jų pažymių vidurkis siekia vos 6,5 balo, tuo tarpu devintokų vidurkis yra 6,8, penktokų – 7,8 balo.


„Jau ne vienerius metus analizuodami moksleivių pažymių vidurkio pagal klases statistiką, stebime tendenciją, kad moksleivių rezultatai blogėja vyresnėse klasėse. Tai tik patvirtina, kad vyresniųjų klasių mokomieji dalykai vis sunkėja“, – svarsto M. Vilniškienė.


Jos teigimu, prastėjantiems rezultatams gali daryti įtakos ir tai, kad moksleiviai išsigrynina svarbius dalykus bei jiems skiria daugiau savo dėmesio bei laiko. Tad intensyviau ruošiantis būsimiems egzaminams, nukenčia likę mokomieji dalykai, kurių vertinimas nėra toks svarbus.


Vertinant pagrindinių mokomųjų dalykų pažymių vidurkius, pastebima itin iškalbinga tendencija – sunkiausiai moksleiviams sekasi įsisavinti matematikos žinias. Tik 12 proc. moksleivių šio dalyko pažymių vidurkis yra 10-9 balai, 41 proc. – 8-6 balai, 42 proc. – 5-4 balai. O net 5 proc. mokinių matematikos žinios vertinamos neigiamai.

REKLAMA


„Jau kelerius metus iš eilės vis prastėja matematikos egzaminų rezultatai. Tačiau žvelgdami į tokią šių mokslo metų statistiką, matome, kad reikšmingų pokyčių laukiant artimiausių brandos egzaminų vertinimų, ko gero, tikėtis negalime. Mokytojai vis dar ieško naujų būdų, kaip moksleivius sudominti ir motyvuoti pamėgti matematikos dalyką, kaip ugdyti analitinius matematinius gebėjimus, kurie vis dar nėra pakankami“, – komentuoja įmonės atstovė.


Tik šiek tiek geresnė moksleivių gaunamų pažymių statistika lietuvių kalbos ir literatūros pamokose. Čia 16 proc. mokinių pažymių vidurkis siekia 10-9 balus, 47 proc. – 8-6 balus, 34 proc. – 5-4 balus.


Nuotolinio ugdymo metu buvo fiksuojama maloni statistika – 38 proc. mažesnis moksleivių praleistų pamokų skaičius, lyginant su priešpandeminiais mokslo metais. Vis tik mokymosi procesui sugrįžus į klases, ši statistika keitėsi.


„Šiais mokslo metais ūgtelėjo praleistų pamokų skaičius, augo ir nepateisintų pamokų skaičius. Galime daryti prielaidą, kad šiai statistikai įtakos turi dėl ligos mokyklos negalinčių lankyti moksleivių skaičius. Nuotolinio ugdymo metu prie pamokų jungtis iš namų būdavo paprasčiau“, – „TAMO e. dienyno“ statistiką paaiškina M. Vilniškienė.