4 darbo dienų savaitę valstybės tarnautojams pasiūliusi V. Čmilytė-Nielsen diskriminacijos kitų atžvilgiu nemato

4 darbo dienų savaitę valstybės tarnautojams pasiūliusi V. Čmilytė-Nielsen diskriminacijos kitų atžvilgiu nemato


Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, siūlanti nustatyti sutrumpintą 4 darbo dienų savaitę valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojams, kurie anksčiau grįžta į darbą iš vaiko priežiūros atostogų, neįžvelgia privataus sektoriaus darbuotojų diskriminacijos.


„Apie diskriminaciją čia kalbos negali būti. Noriu pabrėžti, kad jokios sąlygos privačiame sektoriuje dirbantiems žmonėms nėra bloginamos. Tačiau įvedus tokį reguliavimą iš pat pradžių ir privačiame sektoriuje, tai galėtų tapti papildoma našta.


Todėl tikrai manau, kad reikėtų eiti pažingsniui, ir tas pasiūlymas, jeigu jam bus pritarta, – aš tikiuosi, kad jam bus pritarta, – būtų toks kažkuria prasme badomasis projektas Lietuvoje. Jeigu jis pasiteisintų, toks modelis galėtų plėstis. Tačiau iš karto siūlyti jį privačiam sektoriui, manau,  būtų neteisinga“, – antradienį Seime žurnalistams sakė V. Čmilytė-Nielsen.


Jos vertinimu, tai yra gera priemonė, kuri galėtų tapti alternatyva lanksčiau derinti vaikų priežiūrą iki 3 metų ir darbą viešajame sektoriuje.

REKLAMA


„Iš  esmės kiek teko diskutuoti su įvairių institucijų atstovais, tokia priemonė tikrai galėtų pasiteisinti, ji atitinka Vyriausybės programą, kurios viena iš nuostatų yra tai, kad mes imsimės priemonių, sudarydami galimybę moterims anksčiau grįžti į darbą ir šiaip jaunoms šeimoms lanksčiau derinti karjeros ir šeimos įsipareigojimus“, – sakė Seimo pirmininkė.


Antradienį Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen Seimui ketina pateikti Darbo kodekso pakeitimo projektą, kuriame siūloma nustatyti sutrumpintą 4 darbo dienų savaitę darbuotojams, kurie anksčiau grįžta į darbą iš vaiko priežiūros atostogų.


Pagal siūlomą projektą, „valstybės ir savivaldybių įmonėse, įstaigose ir organizacijose darbuotojams, kurie grįžta į darbą nepasibaigus atostogoms vaikui prižiūrėti, nustatoma sutrumpinta 32 valandų per savaitę darbo norma, mokant darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį. Ši sutrumpinta darbo norma taikoma vienam iš tėvų (įtėvių) ar globėjų jų pasirinkimu iki vaikui sukanka treji metai.“

REKLAMA


Toks teisinis reguliavimas būtų taikomas tik valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų darbuotojams. Tačiau tikimasi, kad tai paskatins ir privatų sektorių savanoriškai taikyti lankstesnes (sutrumpintas) darbo normas darbuotojams, auginantiems vaikus iki trejų metų.


Siūloma, kad naujos Darbo kodekso nuostatos įsigaliotų 2022 m. sausio 1 d.


Kai kurie opozicijos atstovai šioje parlamento vadovės iniciatyvoje įžvelgia diskriminaciją privačiame sektoriuje dirbančių darbuotojų.


Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūno pavaduotojas, buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis mano, kad pati iniciatyva, kuria siekiama palengvinti darbo ir šeimos įsipareigojimų derinimą, yra gera, tačiau išlieka aiškus platesnės diskusijos ir dialogo poreikis, norint, kad tai netaptų dar viena visuomenę priešinančia tema.


„Problema ta, kad šis konkretus pasiūlymas, jau dabar kelia įtampą ir susipriešinimą, nes yra skirtas tik valstybinio sektoriaus darbuotojams. Kol kas nematau jokių diskusijų su darbdaviais ar vizijos, kaip šios galimybės galėtų pasiekti ir privatų sektorių. Tuomet visu intensyvumu iškyla lygių galimybių problema – kuo privačiame sektoriuje dirbančiųjų šeimos yra kitokios nei valstybiniame?“ – Eltai yra sakęs  politikas.


Seimo Darbo partijos frakcijos narė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė asmeniškai sako nepritarianti tam, kad įstatymo nuostatos dėl sutrumpinto darbo laiko galiotų tik valstybės ir savivaldybių įstaigose.



„Asmeniškai pritariu pačiam įstatymo projekto tikslui – turime ieškoti būdų, kaip efektyviai padėti tėvams po vaiko priežiūros atostogų grįžti į darbą. Tačiau absoliučiai nepritariu nuostatai, kad tai galiotų tik valstybės ir savivaldybių įstaigose. Kuriame nelygybę statuso pagrindu“, – mano I. Kačinskaitė-Urbonienė.


Jos nuomone, tokius pasiūlymus reikėtų aptarti tiek su viešuoju, tiek su privačiu sektoriumi ir taikyti vienodas sąlygas auginti vaikus ir dirbti visiems Lietuvos Respublikos piliečiams.


Lietuvos regionų frakciją irgi stebina siūlymas darbo savaitę sutrumpinti tik tiems darbuotojams, kurie dirba viešajame sektoriuje. Šios frakcijos seniūnės Ritos Tamašunienės nuomone, toks siūlymas gali supriešinti visuomenę, t.y. viešąjį ir privatų sektorių dėl skirtingų tėvų galimybių.


„Toks siūlymas gali supriešinti visuomenę, t.y. viešąjį ir privatų sektorių dėl skirtingų tėvų galimybių pasinaudoti papildomomis lengvatomis auginant vaikus. Siūlymai stiprinti šeimos politiką, skatinti šeimas susilaukti daugiau vaikų ir sudaryti sąlygas derinti darbą ir šeimą yra sveikintinos, bet šiuo atveju išskiriama ir privilegijuojama viena visuomenės grupė“, – mano Lietuvos regionų frakcijos seniūnė R. Tamašunienė.


Šiuo metu Darbo kodekse nustatyta, kad darbuotojo darbo laiko norma yra keturiasdešimt valandų per savaitę, nebent darbo teisės normos darbuotojui nustato sutrumpintą darbo laiko normą arba šalys susitaria dėl ne viso darbo laiko.