V. Čmilytė-Nielsen: artėjant „Zapad“ pratyboms, Lietuva gali sulaukti ir daugiau provokacijų

V. Čmilytė-Nielsen: artėjant „Zapad“ pratyboms, Lietuva gali sulaukti ir daugiau provokacijų


Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen akcentuoja, kad antradienį užfiksuotas dvylikos Baltarusijos pasieniečių įžengimas į Lietuvos teritoriją yra rimta ir pavojinga provokacija. Parlamento vadovės teigimu, artėjant „Zapad“ pratyboms, Lietuva gali sulaukti ir daugiau panašių Baltarusijos režimo provokacijų.


„Šiandieną kaip tik ir pristačiau tą situaciją ir provokacijas, su kuriomis Lietuvos pareigūnai nuolat susiduria. Ir naujausią pavyzdį, vakar įvykusį, kai dvylika Baltarusijos pareigūnų kelioms minutėms buvo įėję į Lietuvos teritoriją. Tai yra labai rimta ir pavojinga provokacija“, – žurnalistams spaudos konferencijoje teigė V. Čmilytė-Nielsen.


„Kaip tik aptarėme, jog parlamentų pirmininkų lygmeniu norėtume kreiptis į Europos Sąjungos valstybių parlamentų pirmininkus, galbūt NATO šalių parlamentų pirmininkus, atkreipdami dėmesį į tokį neleistiną elgesį ir šiuos veiksmus“, – pridūrė ji.


Seimo pirmininkė pabrėžė, kad tokių Baltarusijos provokacijų, artėjant „Zapad“ pratyboms, gali būti fiksuojama ir daugiau.

REKLAMA


„Reikėtų konstatuoti, jog, matyt, ruošiantis „Zapad“ pratyboms, tokių provokacijų galime sulaukti ir daugiau. Labai svarbu, kad reaguotume į jas ir ta reakcija būtų solidari“, – atkreipė dėmesį ji.


Todėl, V. Čmilytės-Nielsen teigimu, susitikimo metu buvo daug kalbėta apie tai, kokių veiksmų trijų Baltijos šalių pirmininkams būtina imtis, norint atkreipti kolegų kitose šalyse dėmesį į tuos veiksmus, kurie vyksta Lietuvos pasienyje.


Latvijos parlamento vadovė Inara Mūrniece teigė, kad kol kas Latvija su panašiomis provokacijomis nesusiduria.


„Tačiau, kas žino, kas bus toliau. Kadangi metodai keičiasi, mes matome, kad naudojamos naujos technologijos atsiranda vis kitokios kiekvieną dieną, artėja „Zapad“ pratybos, apie kurias taip pat turime labai rimtai galvoti, aš tikrai manau, kad kalbant apie sankcijas Europos Sąjunga turėtų reaguoti“, – akcentavo I. Mūrniece.

REKLAMA


Savo ruožtu Estijos parlamento pirmininkas Jūris Ratas spaudos konferencijoje akcentavo Baltarusijos provokacijos, kurios metu buvo pažeista Lietuvos siena, grėsmę.


„Aš manau, kad tai yra kitas lygmuo, kai Baltarusijos pasieniečiai peržengia valstybės sieną. Tai nėra toleruotina, tai yra rimtas signalas. Ir mes žinome Estijoje, ką visa tai reiškia, kai kažkokie kovotojai pažeidžia mūsų erdvę. Ar tai būtų kelios sekundės, ar minutė, tai visiškai nesvarbu“, – teigė J. Ratas.


„Kiti pasieniečiai vėl gali pakartoti tą patį, tai iš tikrųjų yra labai rimta“, – pridūrė jis.


Tuo metu Europos Parlamento pirmininkas Davidas Sassolis akcentavo, kad į šiuos Baltarusijos režimo veiksmus būtina atitinkamai reaguoti.


„Manau, kad būtina reaguoti į tokius dalykus, kai yra pažeidžiama kitos suverenios valstybės teritorija. Kuri šalis tai bebūtų, tai iš tikrųjų yra priešiškumo ženklas. Ir mes tikrai žinome, kad Baltarusija ir Aliaksandro Lukašenkos režimas gali tapti labai pavojingas“, – pabrėžė D. Sassolis.


Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) informavo, jog antradienį po vidurdienio riaušių malšinimo ekipuotę dėvėję Baltarusijos pareigūnai Šalčininkų rajone, vadinamojoje Dieveniškių kilpoje, įstūmė 35 migrantų grupę į Lietuvą ir patys neteisėtai peržengė valstybės sieną.


VSAT teigimu, fiksuota, jog Lietuvos pusėje atsidūrė 12 Baltarusijos pasienio komiteto pareigūnų. Po pakartotinių Lietuvos pasieniečių įspėjimų visi pažeidėjai grįžo į kaimyninės valstybės teritoriją. VSAT pareigūnai padėtį deeskalavo be prievartos panaudojimo.