M. Sinkevičius apie ekonomikos gaivinimo planą: nesame sužavėti nei procesu, nei rezultatu

M. Sinkevičius apie ekonomikos gaivinimo planą: nesame sužavėti nei procesu, nei rezultatu


Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, Jonavos rajono meras Mindaugas Sinkevičius sako, kad savivalda taip pat pasigedo atvirumo rengiant nacionalinį ekonomikos gaivinimo planą, tačiau tikisi, kad jį bus galima patobulinti per šią savaitę.


„Savivaldybių asociacija ne kartą sakė, kad pasigedo atvirumo rengiant šį planą. Atskirus komponentus žinojome, bet bendro vaizdo nesimatė iki praėjusios savaitės penktadienio, kai visą dokumentą buvo galima paskaityti ir matyti, kas jame yra, ko jame trūksta. Savivaldybių asociacija darė savo žingsnius norėdama įkomponuoti į planą savivaldos, regioninį aspektą, siūlė kelias priemones. Ne viskas plane atsirado“, – spaudos konferencijoje po susitikimo su šalies vadovu sakė M. Sinkevičius.


Jis pateikė Suomijos pavyzdį, kurioje, anot M. Sinkevičiaus, rengiant planą buvo aiškiai pasakyta, kuriuos veiksmus ir priemones atliks savivalda.


„Savivalda tikrai galėjo būti ta partnerė, pasakanti kad žaliajame kurse arba žaliojoje transformacijoje savivalda mato ir save ir galėtų atlikti ir renovaciją, ir autobusų keitimą, kitus elementus. Dabar tas lyg ir yra per renovaciją, per kitus dalykus, bet norint labai aiškiai pamatyti savivaldą, reikia meniškai ir kūrybiškai pasižiūrėti į planą. Nesame labai sužavėti ir procesu, ir rezultatu. Kita vertus, viltis išlieka, kad per likusias šios savaitės dienas galėsime planą patobulinti, jei bus visų pusių supratimas“, – sakė M. Sinkevičius.

REKLAMA


G. Skaistė: Ekonomikos gaivinimo planas buvo pristatytas mažiau nei po savaitės jį užbaigus


Reaguodama į kritiką, kad Finansų ministerija pristatė Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą jo nederindama su socialiniais partneriais bei suinteresuotomis institucijomis, finansų ministrė Gintarė Skaistė pabrėžė, kad atskirų plano komponentų viešinimas vyko pastaruosius keletą mėnesių.


„Kalbant apie viešinimo procesą, (...) susiformavo tam tikras įsivaizdavimas, kad Finansų ministerija turėjo parengtą planą ir slėpė jį kažkur giliai stalčiuje keletą mėnesių. Noriu pasakyti, kad viešinimas atskirų komponentų jau vyko keletą mėnesių. (...) Atskiri komponentai būdavo pristatomi ir socialinių partnerių renginiuose, ir Seimo komitetuose: ne vieną kartą atskiros ministerijos su savo kuruojamais komponentais dalyvavo Seimo komitetų posėdžiuose ir pristatydavo tas reformas, kurios numatomos įgyvendinti“, – spaudos konferencijoje pirmadienį teigė ji.

REKLAMA


Anot finansų ministrės, integruotas planas buvo parengtas balandžio 10 d.


„Finansų ministerija integruotą planą, kuomet jau visi komponentai buvo pateikti Europos Komisijai (EK), turėjo balandžio 10 d. Tuomet paskutinis inovacijų ir mokslo komponentas penktadienį buvo išsiųstas EK derinimui. Tada galima sakyti, kad visi komponentai tuomet buvo baigti ir sudėti į vieną planą“, – sakė ji.


G. Skaistė pažymėjo, kad finalinį planą nuspręsta viešinti jau po to, kai buvo gautas pritarimas iš atsakingų EK institucijų.


„Praėjusį antradienį kalbėjomės su EK viceprezidente Margrethe Vestager, kurios klausiau, ar iš tiesų mūsų pateiktos reformos yra tokios, kurios yra tinkamos finansuoti, nes, mano nuomone, paviešinti reformas (...) nėra visai korektiška.


Jos pasakymas buvo, kad mūsų Vyriausybės programa yra pakankamai ambicinga, ir tos reformos, kurios buvo pateiktos EK, yra tinkamos finansuoti ir turėtume kalbėti apie tam tikrą techninį tam tikrų horizontalių prioritetų papildymą bei techninių detalių sutvarkymą“, – teigė ji.


„Taigi integruotas planas visuomenei buvo pristatytas praėjus mažiau kaip savaitei, kai jis buvo visiškai užbaigtas“, – pridūrė G. Skaistė.


Kalbėdama apie pristatyto „Naujos kartos Lietuvos“ plano lėšų paskirstymą, finansų ministrė akcentavo, kad šio fondo finansuojamos sritys priklauso nuo ES Atsigavimo fondo nustatytų privalomų jo sudedamųjų dalių.



„Šio fondo išskirtinumas tas, kad pirmiausia Europos Sąjungos Atsigavimo fondas (Recovery and Resilience Facility, RRF) reglamentuoja atskirus komponentus: kad ne mažiau kaip 37 proc. turi būti skiriami žaliajai pertvarkai, ne mažiau kaip 20 proc. turi būti skiriama skaitmenizacijos prioritetui, ir visos kitos dalys turi būti nukreiptos Europos Tarybos rekomendacijų Lietuvai įgyvendinimui. Todėl tai, kas gali būti finansuojama iš šio fondo, yra ganėtinai apibrėžtas problemų laukas“, – teigė ji.


G. Skaistė išskyrė, jog šiuo atveju dėmesio centre – mokesčių sistemos gerinimas, švietimo ir sveikatos priežiūros sistemų kokybės bei efektyvumo didinimas, įperkamumo rekomendacijų įgyvendinimas, taip pat dėmesys inovacijoms bei mokslo ir verslo bendradarbiavimui.


G. Skaistės teigimu, dalis Vyriausybės plane numatytų reformų bus vykdomos iš kitų finansavimo šaltinių nei ES Atsigavimo fondas.


„Daromos investicijos yra aiškiai susijusios su reformomis, kurios yra tvirtinamos EK. Todėl ne viskas, ką mes kartais surašome į gražių norų sąrašą, ar net ką surašome į Vyriausybės programos priemonių planą, kas turėtų būti padaryta per ateinantį laikotarpį, ir galėtų būti vadinama reforma ir dėl to turėtų būti finansuojama būtent iš šio finansavimo šaltinio.


Dėl to pristatant nacionalinio fondo apimtis ir komponentus buvo aiškiai pasakyta, kad tai yra tik vienas iš finansinių šaltinių, ir bendrai pažangai yra skiriama virš 6 mlrd. eurų per ateinančius laikotarpius, iš kurių šis fondas sudaro tik 2,25 mlrd. eurų“, – sakė ji.

REKLAMA


„Visi, kurie savęs nemato plane, turėtų suprasti, kad valstybės pažanga yra finansuojama iš įvairių šaltinių, ir, jeigu nėra finansuojama iš šio šaltinio, dar nereiškia, kad niekas apskritai nebus daroma“, – akcentavo G. Skaistė.


Finansų ministerija penktadienį pristatė integruotą Nacionalinio ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano projektą, pavadintą „Naujos kartos Lietuva“, kurio tikslas – paskirstyti Lietuvai numatytas dotacijas iš Europos Sąjungos Atsigavimo fondo.


Planuojama, kad iš „Naujos kartos Lietuvai“ plano 37 proc. arba 823 mln. eurų numatyta skirti žaliajai pertvarkai, 20 proc. – skaitmenizacijai (445 mln. eurų), švietimui – 14 proc. (311 mln. eurų), 12 proc. – sveikatos komponentui (267 mln. eurų), darbo rinkai ir socialinei įtraukčiai – 5 proc. (111 mln. eurų), inovacijoms ir mokslui – 9 proc. (200 mln. eurų).


Pagal Europos Sąjungos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę Lietuvai yra numatyta 2,225 mlrd. eurų dotacijų.