Smulkusis ir vidutinis verslas mato niūrią ateitį: bankrotų nebus išvengta

Smulkusis ir vidutinis verslas mato niūrią ateitį: bankrotų nebus išvengta


Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos narė Nijolė Uinskienė sako, kad antrosios bangos metu nebus išvengta bankrotų.


„Negali žinoti, kaip toliau bus su liga, kaip toliau pildysis prognozės. Žmonės, nenorėdami prarasti to, ką šiandien gali išlaikyti, stabdo ir verslus, o dėl bankrotų – be abejo, jų bus ir dabar jų yra”, – „Žinių radijui” pirmadienį sakė N. Uinskienė.


Pasak jos, yra daug įmonių, kurios laikinai nutraukė savo veiklą, dalis jų – apskritai nutraukė.


„Yra verslų, kurie gyvybingi. (...) Jei valstybės institucijos tam tikras rekomendacijas duoda, tai smulkus ir vidutinis verslas pats žiūri, kaip savo kieme tvarkytis, kad tai nebūtų skausminga arba kitas pavargęs tiesiog užsidaro. Labai daug įmonių yra, kurios sustabdė savo veiklą, laikinai nutraukė, o kiti išvis nutraukė, nes išvargina ta situacija. Nestabilumas versle ir yra pats blogiausias dalykas”, – sakė N. Uinskienė.


Lietuvoje nuo lapkričio 7 dienos įvestas visuotinis karantinas. Jo metu viešojo maitinimo įstaigos maistą gali teikti tik išsinešimui, viešose vietose galima būti ne didesnėmis nei 5 asmenų grupėmis, sustabdyta sporto klubų, baseinų, masažo kabinetų, SPA veikla.

REKLAMA


Smulkusis ir vidutinis verslas: dėl informacijos trūkumo neaišku, kuriomis lengvatomis verslininkai gali pasinaudoti


Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos (LSVVT) narė Nijolė Uinskienė sako, kad vienas iš sunkumų, su kuriuo šiuo metu susiduria smulkusis ir vidutinis verslas, yra informacijos ir aiškumo apie suteikiamas pagalbos priemones verslui trūkumas. Ji taip pat pažymi, kad tiek smulkiajam ir vidutiniam verslui, tiek didiesiems verslams taikomos vienodos sąlygos, o tai apsunkina smulkiojo verslo šansus išlikti krizės laikotarpiu.


„Negalime į vieną eilę statyti didžiųjų ir smulkiųjų verslų. Bet iki šiol turime situaciją, kad nesvarbu, ar tu esi labai smulkus verslininkas (...), ar turi 500 darbuotojų – visiems taikomos vienodos taisyklės, tiek mokestinėje bazėje, tiek darbo kodekse“, – „Žinių radijui“ teigė ji.


N. Uinskienė pažymėjo, kad dėl informacijos trūkumo smulkieji verslininkai dažnai nesupranta, kokiomis valstybės siūlomomis pagalbos verslui priemonėmis šie gali pasinaudoti.

REKLAMA


„Kompensavimas verslui yra su labai dideliais suvaržymais, reikalavimais ir atskaitomis. Ne kiekvienas smulkus verslas supranta, ar priklauso jam kompensacijos, ar nepriklauso, ar kreiptis dėl jų, ar ne. Šioje vietoje matyti informacijos trūkumas. Daugelis po pirmos pandemijos suteiktų lengvatų nesugebėjo suprasti ar išsiaiškinti, ar jam ir toliau priklauso tam tikros lengvatos ar ne, ar gali dėl jų kreiptis. Manau, komunikacijos trūkumas irgi jaučiamas“, – sakė ji.


Anot LSVVT tarybos narės, taip pat trūksta ir sklandaus bendradarbiavimo tarp valstybinių institucijų, o tai taip pat apsunkina verslininkų galimybes pasinaudoti skiriama parama.


„Taip pat nėra horizontalaus valdymo valstybėje. Institucija su institucija nesusiderina ir nesusišneka (...). Šiuo metu tai ypač išryškėjo. Dėl to verslui yra be galo sunku susigaudyti“, – kalbėjo N. Uinskienė.