Ekspertė: pavasarį nuosmukį patyrusi Lietuvos ekonomika vėl atsitiesė

Ekspertė: pavasarį nuosmukį patyrusi Lietuvos ekonomika vėl atsitiesė


Statistikos departamentui penktadienį paskelbus, kad trečiąjį metų ketvirtį realusis bendrojo vidaus produkto (BVP) pokytis, palyginti su antruoju ketvirčiu, buvo teigiamas ir sudarė 3,7 proc., turto valdymo bendrovės „INVL Asset Management” vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė teigia, kad pavasarį nuosmukį patyrusi šalies ekonomika atsitiesė.


„Pavasarį nuosmukį patyrusi Lietuvos ekonomika vėl atsitiesė. Statistikos departamento duomenimis, per trečiąjį ketvirtį Lietuvos BVP ūgtelėjo 3,7 proc. ir praktiškai buvo toks pats, kaip atitinkamą laikotarpį prieš metus. Šis rezultatas nenustebino – kad ekonomikos pulsas po karantino grįžo į įprastą ritmą, jau kurį laiką iliustravo operatyvieji atskirų sektorių duomenys“, – komentare teigia I. Genytė-Pikčienė.


Ekonomistės teigimu, pasibaigus karantinui ir gerėjant vartotojų lūkesčiams, pasitaisė namų ūkių vartojimas.


„Jau gegužę mažmeninės prekybos atstovai džiūgavo visiškai susigrąžinę savo klientus į parduotuves, o vasaros mėnesiais ir rugsėjį jų prekybos apyvartos (palyginamosiomis kainomis) jau mušė naujus rekordus: palyginti su atitinkamu 2019 metų laikotarpiu, jos buvo net beveik 7 proc. didesnės“, – sako ekonomistė.

REKLAMA


Jos teigimu, ypač didelę reikšmę trečiojo ketvirčio ekonomikos augimui turi žemės ūkis.


„Šio sektoriaus įtaka ekonomikai paprastai vasarą išauga net iki 7–8 proc., nors kitais ketvirčiais tesudaro maždaug 2,3 proc. Šiemet ūkininkams vasara buvo kaip niekad gera. Nuimtas didžiausias javų derlius per penkerius metus ir antras pagal dydį Lietuvos žemdirbystės istorijoje. Šių metų rezultatas nusileidžia tik 2015 metų rekordiniam derliui. Taigi, šis šuolis reikšmingai prisideda prie teigiamo bendro ekonomikos augimo trečiąjį ketvirtį“, – sako I. Genytė-Pikčienė.


Pasak ekonomistės, palyginti su kitomis ES šalimis, Lietuvos ekonomikai greitai atsitiesti pavyko dėl santykinai nedidelių karantino sukeltų nuostolių ūkiui.


Jos teigimu, Lietuva ES kontekste išsiskiria pandemijos poveikiams atsparesne ekonomine struktūra. COVID–19 užkrato smaigalyje esantys turizmo, apgyvendinimo, kelionių organizavimo, pramogų ir kultūros, sveikatos apsaugos ir maitinimo paslaugų sektoriai Lietuvoje sudaro santykinai mažesnę sukuriamo BVP dalį nei labiau nukentėjusiose ES narėse. Tuo tarpu pramonės, statybų ir transporto veiklos, kurios Lietuvos ekonomikoje vaidina itin reikšmingą vaidmenį, yra labiau inertiškos ir atsparesnės karantinui.

REKLAMA


Ji taip pat akcentuoja, kad eksportuotojai dar kartą įrodė, kad sugeba augti, net kai rinkos krenta.


„Reikia pripažinti, sunku buvo tikėtis, kad eksportuojantys sektoriai jau vasarą grįš į teigiamo metinio augimo zoną. Juk kertinės rinkos ES, į kurias vežame lietuviškas prekes, patyrė ženklų nuosmukį, daugelis sektorių jose neatsitiesė iki šiol. Tačiau lietuviškos apdirbamosios pramonės produkcijos apimtys (be mineralinio kuro gamybos) liepą–rugsėjį buvo vidutiniškai 3,2 proc. didesnės nei atitinkamą pernai metų laikotarpį. Lietuvoje pagamintų prekių eksporto apimtys (be naftos produktų) vasarą taip pat grįžo į pernai metų lygį. Iš pavienių stambių krovininio kelių transporto įmonių komentarų susidaro įspūdis, kad šių paslaugų teikėjai taip pat sugebėjo išnaudoti atsivėrusias galimybes ir atgauti balansą“, – sako I. Genytė-Pikčienė.


Trečiąjį metų ketvirtį šalies BVP to meto kainomis siekė 13,1 mlrd. eurų, skelbė Statistikos departamentas.


Šių metų trijų ketvirčių BVP sudarė 35,9 mlrd. eurų to meto kainomis. Palyginti su 2019 metų tuo pačiu laikotarpiu, realusis BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, buvo neigiamas ir siekė -1,4 proc.