I. Šimonytė, A. Armonaitė, V. Čmilytė-Nielsen: COVID-19 krizės valdymo modelis Vyriausybėje turėtų keistis iš esmės

I. Šimonytė, A. Armonaitė, V. Čmilytė-Nielsen: COVID-19 krizės valdymo modelis Vyriausybėje turėtų keistis iš esmės


Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderė Ingrida Šimonytė, Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė bei Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sutaria: jei po antrojo Seimo rinkimų turo jų atstovaujamos partijos atsidurtų valdančiojoje daugumoje – koronaviruso krizės valdymo modelis Vyriausybėje turėtų keistis iš esmės. Anot jų, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas turėtų būti ne sveikatos apsaugos ministras, o asmuo, turintis specialių krizės valdymo pasirengimą.


I. Šimonytė: tokio lygio krizės nuo pat pradžių turi būti koordinuojamos ministro pirmininko


TS-LKD sąrašo lyderė teigia, kad TS-LKD programoje numatyta, jog tokio lygio krizės nuo pat pradžių turi būti koordinuojamos ministro pirmininko.


„Tokių situacijų suvaldymas apima daugelį sričių ir reikalauja aukščiausio lygio sprendimų. Pandemija mums demonstruoja, kad ekstremali situacija gali labai greitai peraugti į krizę, gresiančią valstybės nacionaliniam saugumui“, – Eltai sakė ji.


I. Šimonytė taip pat primena, kad Vyriausybės kanceliarijoje veikia Grėsmių ir krizių valdymo grupė, kurios sprendimų priėmimo lygmuo ir statusas, jos teigimu, yra toli gražu nepakankamas.


„Ateityje turėtų būti įkurtas kompetentingas Krizių valdymo centras ir prie jo gerai veikianti civilinės saugos struktūra, kuri koordinuotų veiksmus visoje Lietuvoje. Toks centras privalo turėti ir 24/7 veikiantį situacijų štabą, skirtą operatyviai stebėti ir informuoti apie kylančias grėsmes“, – teigia ji.

REKLAMA


 TS-LKD sąrašo lyderė atkreipia dėmesį, kad būtina didinti ekspertų vaidmenį ir įtaką. Anot jos, reikia labiau remtis ir siekti didesnio koordinavimo su Europos Sąjungos institucijomis, kad sprendimuose liktų mažiau vienašališkumo, o atsirastų daugiau koordinuotų veiksmų.


„Labai svarbu, kad, pasibaigus pandemijai, mes įsisavintume krizės pamokas ir pasimokytume iš savo klaidų. Būtina sudaryti darbo grupę ir į ją įtraukti NVO, verslo organizacijas, sveikatos įstaigas, kurios įvardytų išmoktas pamokas ir prisidėtų sudarant veiksmų planą, kad ateityje užtikrintume efektyvią civilinę saugą. Svarbu konsultuotis ir koordinuoti savo veiksmus su ES ir NATO, kitomis tarptautinėmis organizacijomis, palaikyti ryšius su draugiškomis kaimyninėmis šalimis“, – teigia I. Šimonytė.


I. Šimonytė apžvelgė ir Sauliaus Skvernelio Vyriausybės priimtus sprendimus karantino metu. Pasak jos, Vyriausybė prarado visuomenės pasitikėjimą, nes nepaaiškindavo ir neargumentuodavo, kodėl priimamas vienas ar kitas sprendimas.


„Krizės akivaizdoje svarbiausia – pasitikėjimas. Ar tie, kurie yra atsakingi už situacijos suvaldymą, turi žmonių pasitikėjimą, ar vis dėlto to pasitikėjimo stinga. Svarbiausia – ne antpečiai, o atsakingo už sprendimus pareigūno autoritetas, reputacija ir kompetencija. Visuomenė turėtų girdėti paaiškinimus bei dažniau tariamą jungtuką „nes“. Ši Vyriausybė, pristatydama savo sprendimus, dažnai tiesiog padėdavo tašką. Taškas reiškia jėgą – pasakėme, taip ir bus, neklausysite – bausime. Po sprendimų dedamas kablelis ir dažniau vartojamas „nes“ automatiškai reikalauja argumentų – svarių, pagrįstų, įtikinančių, o ne tiesiog „nes taip sugalvojome“. Jungtukas „nes“ pirmiausia reiškia pagarbą tai pusei, kurią palies priimti sprendimai“, – Eltai sakė I. Šimonytė.

REKLAMA


A. Armonaitė: svarbu yra ne tai, kas vadovauja, bet ir kaip tai daro


Laisvės partijos pirmininkė A. Armonaitė sako, kad pandemijos suvaldymas yra Vyriausybės lygio klausimas, todėl operacijų grupės vadovu gali būti ir sveikatos apsaugos ministras.


„Pandemijos suvaldymas yra Vyriausybės lygio klausimas, todėl operacijų grupės vadovu gali būti ir sveikatos apsaugos ministras, tačiau svarbu yra ne tik tai, kas vadovauja, bet ir kaip tai daro. Siekiant apsisaugoti nuo viruso, būtina įsiklausyti į ekspertų argumentus, aiškiai ir visapusiškai informuoti visuomenę apie pandemijos mastą ir bendradarbiauti su pagalbą galinčiu pasiūlyti privačiu sektoriumi ar operatyviau vietos situaciją perprantančiomis savivaldybėmis“, – Eltai sakė A. Armonaitė.


Anot jos, duomenys apie esamą koronaviruso situaciją turi būti nuolat renkami, analizuojami, viešinami ir pagal juos planuojami tolesni veiksmai.


„To nebuvo pirmos bangos metu, tai nevyksta ir dabar. Reikia viešinti ne tik atvejų skaičių, bet ir komplikacijų ar besimptomių atvejų statistiką, susirgimus tarp skirtingų amžiaus grupių ir kt. Tai leidžia viruso valdymą planuoti strategiškai bent jau iki tol, kol bus sukurta ir įsigyta vakcina“, – teigia ji.


A. Armonaitė atkreipia dėmesį, kad kietųjų priemonių taikymas, tokių kaip karantinas, baudos ir kt., neigiamai veikė visuomenės požiūrį į pandemiją, o situacijai užsitęsus, sumažino saugaus elgesio tikimybę.


„Todėl būtina taikyti „mokymosi gyventi su virusu“ požiūrį ne baudžiamosiomis, o edukacinėmis priemonėmis“, – sako Laisvės partijos pirmininkė.


Pasak jos, pirmosios bangos metu sveikatos apsaugos ministras ilgą laiką ignoravo privačias laboratorijas, dėl ko nebuvo galima padidinti testavimo apimčių. Tuo metu A. Armonaitė atkreipia dėmesį, kad verslas apskritai noriai padėjo, pirko apsaugos priemones, tik tai darė per įvairias iniciatyvas ar savivaldybes, bet tiesioginio bendradarbiavimo su SAM nebuvo.



„Svarbu sudaryti sąlygas greitai ir be didelių barjerų testuotis, kad žmonės žinotų savo būklę ir galėtų apsaugoti pažeidžiamas asmenų grupes. Taip pat ligoninių parengimas COVID-19 viruso gydymui, teikiant paslaugas atskirame infekcinių ligų korpuse ar laikinai paskirtame korpuse“ , – sako A. Armonaitė.


V. Čmilytė-Nielsen: joks sveikatos apsaugos ministras nesuvaldys krizės


Liberalų sąjūdžio pirmininkė kelia klausimą, ar sveikatos apsaugos ministro pareigybė apskritai gali valdyti tokią kompleksinę koronaviruso krizę. Pasak jos, krizę turėtų valdyti asmuo, turintis specialų krizės valdymo pasirengimą.


„Turėtų visgi valdyti žmonės, kurie turi specialų krizės valdymo pasirengimą. Ar tikrai SAM atstovui pakanka kompetencijos tokioje neordinarioje situacijoje būti sprendimų priėmimo viršūnėje. Situacija susijusi su krizės valdymu, vadyba bei planavimu. Problema yra kompleksinė ir ji ne tik su sveikata susijusi, bet ir su procesu. Tai yra su krizės valdymu. Ar sveikatos apsaugos ministras, kad ir koks jis būtų, turi pakankamai kompetencijos tai daryti? Nežinau, čia yra atviras klausimas vis dar. Bet aš manau, kad, be abejo, šį klausimą kelsime ir jį peržiūrėsime, jei turėsime rinkėjų patikėtą teisę priimti sprendimus“, – Eltai sakė V. Čmilytė-Nielsen.


Politikė taip pat atkreipia dėmesį, kad Seimas koronaviruso krizės metu turėtų prisiimti daugiau atsakomybės.


„Aš iš kito kampo pažiūrėčiau ir atkreipčiau dėmesį, kad turėtų būti daugiau Seimo vaidmens sprendimų priėmime. Karantino metu Seimas buvo nustumtas nuo sprendimo priėmimo, ir tai buvo kurį laiką efektyvu ir greičiau buvo priimami sprendimai. Bet vargu, ar demokratiškai. Šioje vietoje mes kritikavome tokį karantino pratęsimą Vyriausybės nutarimu. Parlamento svoris, kaip tautos atstovybės, priimant tokius svarbius sprendimus, turėtų kilti, lyginant su tuo, kas buvo pirmosios koronaviruso bangos metu. Man atrodo, Seimo vaidmuo tikrai turėtų didėti, nes tai tautos atstovybė, o nerinkti žmonės neturėtų priimti vienpusiškų sprendimų“, – teigė ji.