Prezidentūra: biudžeto peržiūra būtina, bet ji nereiškia socialinių išmokų karpymo

Prezidentūra: biudžeto peržiūra būtina, bet ji nereiškia socialinių išmokų karpymo


Prezidento Gitano Nausėdos patarėjas, Ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovas Simonas Krėpšta teigia, kad prezidentas iki šiol yra įsitikinęs, jog, Seimui apsisprendus dėl visų ekonomikos skatinimo priemonių, būtina peržiūrėti šių metų biudžetą. Tačiau S. Krėpšta akcentuoja, kad biudžeto peržiūra jokiu būdu nereiškia socialinių išmokų karpymo.


„Prezidentas yra ne kartą akcentavęs, kad, Seimui apsisprendus dėl tam tikrų papildomų skatinimo priemonių, o panašu, kad tas galutinis apsisprendimas įvyks per artimiausias keletą savaičių, būtų logiška peržiūrėti biudžeto eilutes ir atnaujinti skaičius. Prisiminkime, kad biudžetas buvo tvirtintas gruodžio mėnesį, ekonominės prognozės ir mokesčių surinkimo, išlaidų prognozės buvo kitokios, buvo kitokia ekonomikos aplinka“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė prezidento patarėjas.


Visgi, anot S. Krėpštos, būtina akcentuoti, kad biudžeto peržiūra nereiškia socialinių išmokų karpymo. Jo teigimu, peržiūra turi būti tikslinga, daroma tam, kad amortizuotų ekonomikos nuosmukį.


„Reikia pabrėžti, kad biudžeto peržiūrėjimas jokiu būdu nereiškia tam tikrų išmokų, ypač socialinių, karpymo. Dažnai biudžeto peržiūra yra suvokiama taip, kad reikia kažką karpyti ar mažinti išlaidas. To tikrai nereikia daryti šiuo metu, nes tai būtų prieš visą ekonominę logiką. Kai ekonomika krenta, biudžetas yra skirtas tam, kad amortizuotų tą nuosmukį, tai reiškia – didinti tam tikras išlaidas, aišku, labai tikslingai, kad jos neštų naudą, bet ir kartu mažinti mokesčius, užtikrinant papildomą impulsą ekonomikai ir žmonių pajamoms“,– sakė Prezidentūros atstovas.

REKLAMA


Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis kiek anksčiau sakė nematantis teisinių argumentų, kad biudžetą reikia peržiūrėti.


Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliauskos nuomone, būtina peržiūrėti šių metų biudžetą, nes papildomų priemonių ir pajamų nesurinkimo mastai didėja.


Finansų ministras Vilius Šapoka teigė, kad Vyriausybė nesvarsto galimybės peržiūrėti biudžeto ir mažinti išlaidų.


S. Krėpšta: bendravimas su interesų grupėmis turi būti skaidrus


Vertindamas pastarosios savaitės įvykius, kai teisėsauga dėl galimai vykdomos neteisėtos veikos pareiškė įtarimus Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentui Mantui Zalatoriui bei Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentui Valdui Sutkui, Prezidentūros Ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovas Simonas Krėpšta sako, kad Prezidentūra, svarstydama bet kokius įstatymų projektų pakeitimus, visuomet tariasi su interesų grupėmis.


Vis dėlto, pažymėjo S. Krėpšta, bendravimas su visuomenės grupėmis visada turi būti skaidrus, atviras ir etiškas.


„Prezidentūra yra paruošusi įstatymo projektą, kaip korupcijos prevencija galėtų būti dar labiau sustiprinta, ir jis bus teikiamas netrukus Seimui, pradedamos viešos konsultacijos. Prezidentas ir šią savaitę akcentavo, kad korupcijos prevencija bus veiksminga tada, kai bus įstatymo viršenybė ir nebus neliečiamųjų – nei asmenų, nei įmonių, nei neliečiamų temų, ir būtent atsakingos institucijos veiks principingai, profesionaliai. Prezidentas siekia užtikrinti, kad atsakingos institucijos tikrai būtų profesionalios ir atsparios įvairiems politiniams pokyčiams bei aplinkybėms“, – ketvirtadienį LRT radijo laidoje „Ryto garsai“ sakė S. Krėpšta.

REKLAMA


Jo teigimu, bendravimas su interesuotomis grupėmis privalo būti skaidrus.


„Priimdami bet kokius pasiūlymus ar siūlydami įstatymų projektus, mes visada konsultuojamės su visomis visuomenės grupėmis. Konkrečiai kalbant apie paskutinius įstatymo projektus – kaip būtų galima laikinai sumažinti pajamų mokestį, mes konsultavomės ir bendravome su visomis verslo organizacijomis, ir visomis profsąjungomis, darbuotojų organizacijomis. Manau, kad tokia diskusija su plačiu ratu yra demokratijos pagrindas, mes esame pasirengę atvirai diskusijai, ją atvirai vykdysime, bet, be abejo, bendravimas su interesuotomis institucijomis turi būti labai skaidrus, atitikti įstatymus ir etikos normas. Mes to laikomės ir, kaip ir anksčiau, taip ir toliau, atvirai ir etiškai bendraujame su visomis visuomenės grupėmis“, – pridūrė S. Krėpšta.

Prezidentūra: ketinimų nutraukti karantino režimą nesureikšminame, reikia išlikti budriems


Premjerui Sauliui Skverneliui trečiadienį užsiminus apie karantino režimo pabaigą, Prezidentūra teigia, kad to, jog nuo birželio 17 dienos Lietuvoje gali likti galioti tik valstybės lygio ekstremali situacija, labai nesureikšminanti. Prezidentūros Ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovas Simonas Krėpšta teigia, kad svarbu ir toliau išlikti budriems.


„Mes iš principo nesureikšminame to teisinio režimo galimo pakeitimo. Be abejo, svarbu likti pasiruošus ir turėti galimybę reaguoti, jei vėl pasikartotų epidemijos plėtros etapai“, – LRT radijui teigė S. Krėpšta, pridurdamas, kad šiuo metu karantino suvaržytos liko vos kelios sritys.


„Turime dabar labai daug įgyvendinamų atlaisvinimų ir suvaržytų sričių liko nedaug, tikriausiai tik reikalavimai kelionėmis ir didesni apribojimai renginiams. Visa kita iš principo veikia“, – kalbėjo prezidento Gitano Nausėdos patarėjas.



„Svarbiausia užtikrinti efektyvų atsaką į pandemiją ir užtikrinti jos kontrolę. Jei žiūrėtume į užsikrėtimų ir pandemijos suvaldymo rezultatus, tai šie rezultatai atrodo neblogai, mes šiuo atžvilgiu esame prie geriausių Europoje. Bet atsipalaiduoti nereikia. Visos sistemos turi būti pasirengusios, jei epidemijos plitimo pasikartojimai vėl išryškėtų“, – apibendrino S. Krėpšta.


Premjeras Saulius Skvernelis trečiadienį pranešė, kad jei epidemiologinė situacija leis, Vyriausybė planuoja nepratęsti karantino režimo po birželio 16-osios. Tačiau, jo teigimu, valstybės lygio ekstremalioji situacija dėl koronaviruso plėtros grėsmės išliks dar bent kurį laiką. Premjeras pabrėžė, kad nutraukus karantino režimą ir toliau gali likti kai kurie ribojimai. Tuo tarpu šiuo metu galiojantys draudimai liks rekomendacijomis.


Prezidentas pasigenda ekonomikos skatinimo priemonių dirbantiesiems


Ekonomikos skatinimo pakete prezidentas Gitanas Nausėda pasigenda ekonomikos skatinimo priemonių dirbantiesiems, teigia šalies vadovo patarėjas, Ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovas Simonas Krėpšta.


„Skiriasi suplanuotas ekonomikos skatinimo paketas nuo realiai įgyvendinamo ekonomikos skatinimo paketo. Planai, taip, atrodo gana optimistiški, priplanuota ekonomiką skatinti keletu milijardų eurų, bet matome, kad realybėje parama įmonėms per lengvatines paslaugas sudaro vos kelis procentus viso plano, turint galvoje, kad nuo pandemijos, karantino pradžios praėjo daugiau nei du mėnesiai. Taip pat stebime, koks gali būti skolos augimas ir jis tikrai yra kontroliuojamas“, – LRT radijui kalbėjo S. Krėpšta.


Patarėjo teigimu, Prezidentūra šiuo metu pasigenda dirbantiesiems nukreiptų ekonomikos skatinimo priemonių. Trūkstama detalė pakete, anot jo, būtų G. Nausėdos siūlomas GPM tarifo mažinimas.


„Ko pasigendame, tai į dirbančiuosius nukreiptų ekonomikos skatinimo priemonių ir, mūsų manymu, laikinas gyventojų pajamų mokestis ir jo mažinimas, kuris neutralizuotų ir būtų prevencija būtent prognozuojamam atlyginimų mažėjimui, yra trūkstama detalė visame pakete, kuri suvaidintų labai reikšmingą vaidmenį užtikrindama tiek atlyginimų mažėjimo prevenciją, tiek emigracijos prevenciją, žiūrint į ilgesnį laikotarpį“, – sakė Prezidentūros atstovas.

REKLAMA


Prezidentas siūlo laikinai sumažinti GPM tarifą visoms pajamoms iki 3 vidutinių darbo užmokesčių nuo 20 iki 15 proc. Taip pat šalies vadovas siūlo padidinti NPD nuo 350 iki 400 eurų šiais metais.


Vyriausybė trečiadienį patvirtino Finansų ministerijos parengtą išvadą, kuria pritariama prezidento Gitano Nausėdos iniciatyvai jau šiais metais taikyti 50 eurų didesnį neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), tačiau nepritariama laikinam gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifo mažinimui.