Baltijos šalių lyderiai: šiandieninėje situacijoje neišvengiamai reikalingas didesnis ES biudžetas

Baltijos šalių lyderiai: šiandieninėje situacijoje neišvengiamai reikalingas didesnis ES biudžetas


Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda su Latvijos ir Estijos ministrais pirmininkais Krišjaniu Kariniu bei Juriu Ratu bendru laišku kreipėsi į Europos Sąjungos institucijų vadovus. Kreipimesi, adresuotame Europos Vadovų Tarybos prezidentui Charlesui Micheliui ir Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen, Baltijos šalių lyderiai siūlo Europos Sąjungos (ES) Atsigavimo fondo formavimo principus bei būtinas korekcijas Daugiametėje finansinėje programoje, nukreiptas efektyviai kovoti su koronaviruso padariniais Europoje.


Baltijos šalių lyderiai savo kreipimesi pabrėžia, kad ES Atsigavimo fondo turinį ir Daugiametės finansinės programos nuostatas reikėtų peržiūrėti, sakoma Prezidentūros pranešime. Jos turi atliepti pandemijos sukeltos socialinės ir ekonominės krizės mastą, užtikrinti prioritetinių politikos krypčių deramą savalaikį finansavimą.


Laiške teigiama, kad ES Atsigavimo fondas galėtų būti Daugiametės finansinės programos dalis, nukreipta į strateginį investavimą – paskolas ir išmokas. Siūloma fondo lėšų panaudojimo principus formuluoti tikslingiems sektoriams, motyvuojančius siekti rezultatų, kontroliuoti efektyvumą bei finansavimą panaudoti per numatytą laiką. Atkreipiamas dėmesys, kad Atsigavimo fondo turinys turėtų būti ne tik Daugiametės finansinės programos, bet ir ES teisinės bazės dalis.


Baltijos šalių lyderiai siūlo ES lygiu sinergizuoti politinius veiksmus, apimančius finansavimą, reformų įgyvendinimą, tarptautinius sprendimus. Jų teigimu, ypač svarbu užtikrinti internacionalinių energetikos projektų, transporto koridorių užtikrinimo, bendros skaitmeninės erdvės projektų vykdymą. Baltijos šalių lyderių sprendimu, šiandieninėje situacijoje neišvengiamai reikalingas didesnis ES biudžetas.

REKLAMA


„Beprecedentė situacija reikalauja didesnio ES biudžeto, nei buvo svarstoma vasario mėnesį, greitesnių ir lankstesnių formavimo bei panaudojimo procesų. Ypač svarbu, kad numatant biudžeto eilutes būtų atsižvelgta į socialinės ir regioninės atskirties mažinimą, kurį dar labiau paskatino pandemijos plitimas. Mūsų manymu, priimant teisingus sprendimus, pasibaigus krizei socialinė atskirtis galėtų būti net mažesnė nei prieš ją“, – teigia prezidentas.


Kreipimesi, kaip pažymima Prezidento komunikacijos grupės pranešime, kviečiama apsvarstyti finansavimo didinimą Sanglaudos ir Žemės ūkio politikos kryptims bei lankstų lėšų perskirstymą, atliepiant nacionalinius poreikius. „Kovojant su koronaviruso plitimo ekonominiais ir socialiniais padariniais, šių krypčių finansavimo reikšmė biudžete išauga, nes garantuoja injekcijas į nuosmukio ištiktus sektorius, taip pat užtikrina, kad žalioji programa, skaitmeninis proveržis netaptų antraeiliais prioritetais“, – pabrėžia prezidentas.


Šalies vadovas pridūrė, kad naujasis ES biudžetas turėtų ne tik atliepti krizės mastą, bet ir pademonstruoti išmoktas pamokas – biudžete dera užtikrinti adekvačias nenumatytų situacijų valdymo išlaidų eilutes.