Per pastaruosius dvejus metus vyriausybių spaudimas nepriklausomai žiniasklaidai pastebimai augo, sako Europos transliuotojų sąjungos (EBU) generalinis direktorius Noelis Curranas. Todėl parlamentarų inicijuojami pokyčiai dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) kelia didelį nerimą, pabrėžia jis. Pasak EBU vadovo, įšaldant visuomeninio transliuotojo biudžetą bei siekiant supaprastinti generalinio direktoriaus atleidimo procedūras rizikuojama ne tik LRT nepriklausomumu, bet ir Lietuvos reputacija.

„Didžiausia žala būtų padaryta Lietuvos reputacijai. Manome, kad tai, kas siūloma, prieštarauja Europos žiniasklaidos laisvės aktui, ir mes toliau tai kalbėsime bei prašysime Europos Komisijos stebėti, kas vyksta Lietuvoje“, – interviu laidoje „ELTA kampas“ sakė N. Curranas, klausiamas, kokia žala gresia, jeigu Seimas patvirtintų prieštaringai vertinamus įstatymo pakeitimus.

„Aš tiesiog manau, kad Lietuva yra moderni Europos demokratija ir tokie signalai nėra tai, ką iš tikrųjų norėtumėte siųsti likusiai Europai ir visam pasauliui“, – tvirtino jis.

N. Curranas akcentavo – esama įvairių būdų, kaip politikai ar institucijų vadovai daro spaudimą visuomeniniams transliuotojams. Tarp tokių metodų – ir mažinamas finansavimas, ir siekiai, susiję su organizacijų vadovų pakeitimu.

Todėl argumentuojantiesiems, jog Seime kelią besiskinantys siūlymai supaprastinti LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarką nėra tokie reikšmingi, N. Curranas atsako klausimu.

„Žinote, girdėjau tokius argumentus – tai maži pakeitimai. Jei tai maži pakeitimai, tai kodėl jie daromi?“ – retoriškai kėlė klausimą EBU generalinis direktorius.

„Tai, kas siūloma, yra žingsnis atgal“, – kartojo jis, pažymėdamas, jog politizuojant LRT nukentės ne tik transliuotojas bei jo nepriklausomumas – nukentės ir visuomenė.

– Pradėkime pokalbį nuo situacijos Lietuvoje – tęsiasi karštos diskusijos dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos, dėl galimo politinio spaudimo visuomeniniam transliuotojui. Seime yra kelios iniciatyvos šiuo klausimu – dalis jau patvirtintos, dalis dar ne. 

Apie tai padiskutuosime detaliau, tačiau koks jūsų bendras įspūdis, stebint situaciją Lietuvoje šįmet, ankstesniais metais? Ar nesusidaro įspūdis, kad spaudimas visuomeniniam transliuotojui auga jau kurį laiką?

– Pirmiausiai, noriu pasakyti, kad Europos transliuotojų sąjungoje esame labai susirūpinę dėl to, kas vyksta Lietuvoje. Ne tik mes, bet ir kitos tarptautinės organizacijos, su kuriomis kalbėjau praėjusią savaitę, yra susirūpinusios ir nustebusios dėl to, ką mato vykstant. Manau, visuomeninės žiniasklaidos nepriklausomumas yra gyvybiškai svarbus. Tai gyvybiškai svarbu demokratijai. Gyvybiškai svarbu, kad Lietuva turi nepriklausomą visuomeninę žiniasklaidą. Tai, ką matome ir kas yra pasiūlyta, mūsų manymu, griauna tą nepriklausomumą. Tai prieštarauja Europos žiniasklaidos laisvės aktui. Aš kreipiausi į Europos Komisijos viceprezidentą ir už Europos žiniasklaidos laisvės aktą atsakingą komisarą, pabrėždamas mūsų nerimą – ypač dėl tokių klausimų kaip generalinio direktoriaus paskyrimas ar atleidimas, kuris gali būti tiesioginis būdas įgyvendinti politinę kontrolę. Aš tiesiog manau, kad Lietuva yra moderni Europos demokratija ir tokie signalai nėra tai, ką iš tikrųjų norėtumėte siųsti likusiai Europai ir visam pasauliui.

– Lietuvoje per pastaruosius mėnesius įvyko daug politinių pokyčių. Kritikai kartais sako, kad Lietuva pamažu artėja prie Vengrijos. Kalbant konkrečiai apie žiniasklaidos situaciją ir visuomeninį transliuotoją – ar sutiktumėte su tokia mintimi?

– Nemanau, kad man ar Europos transliuotojų sąjungai derėtų komentuoti rinkimų rezultatus ar kažką panašaus.

– Žinoma.

– Tai demokratija – žmonės pasirenka, ką nori. Manau, kad šie naujausi pasiūlymai (dėl LRT – ELTA) neabejotinai kenkia visuomeninės žiniasklaidos nepriklausomumui Lietuvoje. Tokį spaudimą esame matę ir kitur. Matėme kitas šalis, kur vyriausybės perėmė daug visuomeninės žiniasklaidos kontrolės – ir dėl to kenčia demokratija. Nukenčia visuomenė. Yra įvairių būdų kelti spaudimą. Gali sumažinti finansavimą – tai vienas iš būdų kontroliuoti. Gali grasinti sumažinti finansavimą. Tada galima tiesiogiai paveikti ir bandyti daryti įtaką rezultatams. Bet yra ir kitų būdų, susijusių su tokiais klausimais kaip organizacijų vadovai ir ar jie gali būti tiesiog atleisti – šiuo atveju, kas yra pasiūlyta: balsų dauguma, be jokio viešojo intereso ir slaptu balsavimu, kas yra labai neįprasta. Žmonės turi suprasti, kad tai, kas yra pasiūlyta, yra tikras įspėjamasis ženklas mums. Ir tai yra realus ženklas, kad gali būti pakenkta Lietuvos visuomeninės žiniasklaidos nepriklausomumui. Sakau „gali būti“, nes nežinome, kas nutiks. Bet ką reikia daryti – tai pažymėti, kad tai gali nutikti. Žinoma, manome, kad siūlomas įstatymo projektas kenkia tam nepriklausomumui.

– Užsiminėte apie pasiūlytą pataisą. Kontekstui – idėja yra supaprastinti LRT generalinio direktoriaus atleidimo procedūrą. (...) Tačiau pažvelkime į kitos pusės argumentus. Kai kurie pastebi, kad siūlomi pakeitimai nėra iš esmės revoliucingi. Pavyzdžiui, slaptas balsavimas buvo ir anksčiau. Taip pat nuostata dėl viešojo intereso atsirado tik praėjusiais metais. Esminis pakeitimas, susijęs su balsų skaičiumi – tam, kad generalinis direktorius būtų atleistas dėl nepasitikėjimo, dabar reikia 8 iš 12 tarybos narių balsų. Siūloma, kad užtektų tik pusės. Tiesa, parlamentarai jau kalba, kad to nepakanka ir siūlys pakeitimus.

Kritikai žiūri į situaciją ir sako, kad, žinote, šie pakeitimai nėra tokie esminiai, nes grįžtame prie senesnės tvarkos, kuri veikė dar prieš porą metų. Taigi, galbūt yra klausimas, iš kurios perspektyvos žiūrime į šią problemą?

– Na, ką aš į tai atsakyčiau – jei šie pakeitimai nėra labai svarbūs, kodėl jie daromi? Kodėl jie daromi? Žinote, girdėjau tokius argumentus – tai maži pakeitimai. Jei tai maži pakeitimai, tai kodėl jie daromi? (...) Atmetamas viešojo intereso argumentas – nežinau, ar tai geras, ar mažas pokytis. Nuo kvalifikuotos daugumos sumažinate iki daugumos – o tai yra didelis pokytis. Jei tikite skaidrumu, kodėl pereinate prie slapto balsavimo šiais klausimais? Klausimą, kurį užduočiau žmonėms, kurie pateikia šiuos argumentus – gerbiant jų nuomonę ir gerbiant visas esančias nuomones – jei pokyčiai tokie maži ir nereikšmingi, kodėl juos darote?

– Užsiminiau apie visuomeninio transliuotojo tarybą, kuri yra aukščiausias valdymo organas, skiriantis ir atleidžiantis generalinį direktorių. Lietuvos atveju taryba sudaroma taip, kad 8 narius skiria politikai – 4 jų skiria prezidentas, kitus 4 – Seimo nariai ir parlamentinės partijos. Likusius 4 tarybos narius skiria įvairios visuomeninės organizacijos.

Remiantis kitų šalių praktika ir jūsų patirtimi, ar neturėtų Lietuva pereiti prie nepolitinio tarybos formavimo – kad tai tikrai būtų nepriklausoma taryba? Galbūt taip iš dalies sumažėtų baimės dėl visuomeninio transliuotojo politizavimo?

– Bendrai skiriant tarybų narius, kuo platesnis nuomonių spektras aprėpiamas – įskaitant ir nepolitines pozicijas – tuo geriau. Daugelyje šalių tarybos skiriamos politikų, bet tuomet reikia saugiklių, kad galėtume pasitikėti jų nepriklausomumu. Reikia skaidrumo – jeigu žmonės balsuoja dėl tam tikrų svarbių klausimų, kad būtų žinoma, kodėl ir kas, kaip balsuoja. Ko dar reikia – skaidrumo priimant sprendimus, skaidrumo argumentuojant, kodėl priimami sprendimai. Manau, kad tai labai svarbu.

Taigi, tai nėra politikų skiriamų tarybos narių klausimas. Žinote, idealiame pasaulyje politikų skiriamų asmenų tikriausiai iš viso nebūtų, bet daugumoje šalių taip yra. Ne visose, bet daugumoje. Bet yra ir saugikliai – todėl ir minėtų teisės aktų pakeitimai kelia tokį nerimą, nes liečia saugiklius, susijusius su generaliniu direktoriumi, kuris yra organizacijos vadovas ir priima tiek daug sprendimų. Tai kelia nerimą. Tai labai mus neramina.

– Kalbate apie sprendimų skaidrumą – metų pradžioje buvo išrinktas naujas tarybos vadovas. Buvo kalbama, kad jis sieks padaryti tarybos posėdžius viešais. Ar tai būtų vienas iš pagrindinių sprendimų, siekiant to skaidrumo?

– Manau, kad yra įvairių būdų. Ne man spręsti, ką LRT taryba turėtų konkrečiai daryti, siekiant skaidrumo. Kas siūloma teisės aktuose, jeigu daromas reikšmingas reikiamų balsų pakeitimas, nepaaiškinant viešojo intereso, balsuojant slaptai – jeigu daroma daug pakeitimų šiuo klausimu, tai nėra geriausia skaidrumo praktika. Ir, žinote, visiems už Lietuvos ribų, kurie stebi situaciją, organizacijoms, su kuriomis bendravau – manome, kad tai būtų gerokai mažiau skaidru ir mus tai labai neramina.

– Aptarkime dar vieną aspektą, apie kurį jau užsiminėme. Praėjusią savaitę Seimas nusprendė įšaldyti LRT biudžetą ateinantiems trejiems metams ir po to keisti finansavimo modelį. Ar tai – dar viena politinio spaudimo priemonė?

– Buvome labai nusivylę biudžeto įšaldymu. Ypač tokioje šalyje kaip Lietuva, kuri yra kibernetinių konfliktų, dezinformacijos ir klaidingos informacijos priešakinėse linijose, manau, dabar yra svarbiau nei bet kada anksčiau turėti tinkamai finansuojamą visuomeninę žiniasklaidą, vertinti jos nepriklausomumą. Tai – apie Lietuvos žmones, apie jų galimybę gauti informaciją, apie galimybę gauti patikimą ir nepriklausomą informaciją. Žinote, jeigu sumažinamas ar įšaldomas finansavimas – nukenčia programos, nukenčia transliacijų rezultatai. Todėl buvome labai nusivylę.

Mano nuomone, kas kelia dar daugiau nerimo – kalbos apie finansavimo modelio pokyčius. Europoje yra skirtingų modelių, bet jiems visiems reikalingi saugikliai. Jų reikia, kitaip pokyčiai gali tapti būdu, kuriuo vyriausybės gali įgyti tiesioginę transliuotojų kontrolę. Taigi, bet kokios diskusijos apie modelio keitimą reikalauja ir saugiklių. Priešingu atveju – kyla didžiulė rizika visuomeninės žiniasklaidos Lietuvoje nepriklausomumui.

– Vis tik, dabartiniame politiniame lauke kalbama, kad Seimui pasiūlytais pakeitimais ir ankstesniais sprendimais dėl LRT audito yra siekiama atleisti dabartinę generalinę direktorę Moniką Garbačiauskaitę-Budrienę. Kai kurie politikai Seime atvirai pareiškė, kad iš esmės siekiama supaprastinti atleidimo procedūras ir patraukti konkretų žmogų.

Vertinant šią situaciją, kai kurie svarsto, kad generalinė direktorė turėtų atsistatydinti pati ir taip apsaugoti visuomeninį transliuotoją nuo politinių išpuolių. Kiti sako, kad ji turėtų pasilikti ir tęsti darbą, priešintis siūlomiems pakeitimams. Ką jūs apie tai manote?

– Nekalbėsiu apie asmenybes. Man tai yra apie principą. Tai susiję su įstatymo pakeitimu, kuris atakuoja fundamentalų nepriklausomumo principą. Žinote, teiginiai, kad tai daroma dėl vieno konkretaus asmens, kelia didelį nerimą. Bet man tai nėra susiję su asmenimis, tai susiję su principu – tai apie visuomeninės žiniasklaidos nepriklausomumą Lietuvoje.

LRT yra labai gerbiama. LRT yra gerbiama visoje Europos transliuotojų sąjungoje. Jūs daug pasiekėte. Lietuvos transliuotojas daug pasiekė. Ir manau, kad tai Lietuvai yra žingsnis atgal. Dar kartą sakau – jūs esate moderni Europos demokratija. Tai yra žingsnis atgal ir labai pagarbiai prašau įstatymų leidėjų tiesiog atsitraukti nuo to, pažvelgti, kaip tai suvokiama tarptautiniu mastu ir kokį poveikį tai gali turėti Lietuvos reputacijai.

– Pirmadienį žurnalistų bendruomenė surengė spaudos konferenciją ir paskelbė apie savo planus dėl protestų. Dėl šių siūlomų įstatymų pakeitimų vyks protestų savaitė, kuri baigsis kitą antradienį – mitingu prie Seimo rūmų. Be to, žurnalistus remia kultūros bendruomenė, kuri Lietuvoje protestuoja jau kurį laiką. Jūsų nuomone, žurnalistų ir pilietinės visuomenės, kuri remia šiuos protestus, indėlis – ar tai galėtų sustabdyti procesą arba kažkaip paveikti tai, kas vyksta Seime?

– Manau, kad žmonės turi pabrėžti, jog tai yra problema. Ir kas tai daro, kaip jie teisėtai nusprendžia tai padaryti, priklauso nuo jų pačių. Manau, kad svarbu, jog daugiau žmonių – ir todėl kalbėjau su kitomis tarptautinėmis organizacijomis, todėl kreipiausi į Europos Komisiją – ne tik pažymėti, kad esama problemos. Tai, kas siūloma, yra žingsnis atgal. Jeigu žmonės nori teisėtai protestuoti ir išreikšti savo nepasitenkinimą tuo, kas siūloma – tai išryškina problemą. Bet nenoriu veltis į vidaus protestus ar komentarus apie politiką. Žvelgiu iš šalies, matau tai atsižvelgdamas į poveikį, pažeidžiamą nepriklausomumo principą, į poveikį, kurį tai gali turėti visuomeninei žiniasklaidai Lietuvoje. Ir visuomenė dėl to nukentės. Galiausiai visuomenė nukentės, jeigu LRT pradas dalį savo nepriklausomumo. Taigi, dar kartą prašau įstatymų leidėjų tiesiog atsitraukti nuo ketinimų, dar kartą pasižiūrėti ir iš naujo įvertinti situaciją.

– Kalbant apie tokių galimų sprendimų įtaką – jeigu LRT taps politiškai kontroliuojama, ką tai reikštų kitoms žiniasklaidos priemonėms?

– Manau, kad jei LRT taptų politiškai kontroliuojama, tai turėtų didelį poveikį kitiems visuomeniniams transliuotojams, nes LRT yra gerbiama ir laikoma nepriklausoma. Taigi, manau, kad tai pakenktų kitiems visuomeniniams transliuotojams, bet, tiesą sakant, didžiausia žala būtų padaryta Lietuvos reputacijai. Manome, kad tai, kas siūloma, prieštarauja Europos žiniasklaidos laisvės įstatymui, ir mes toliau tai kalbėsime bei prašysime Europos Komisijos stebėti, kas vyksta Lietuvoje.

– Pabaigai – pasižiūrėkime šiek tiek į platesnius horizontus. Atrodo, kad kuo toliau, tuo dažniau susiduriame su politikais, įvairių institucijų atstovais ir kitais pareigūnais, kurie taiko trampistinius metodus. Išskiria tam tikras žiniasklaidos priemones, kurios jiems nepatogios, įžeidinėja žurnalistus, užsipuola juos viešumoje, spaudos konferencijose. Jūsų nuomone, ar tai nauja realybė, prie kurios žiniasklaida turi prisitaikyti, ar dar yra vilties nubrėžti tam tikrą raudoną liniją?

– Tai labai įdomus klausimas. Manau, kad per pastaruosius dvejus metus ir neabejotinai per pastaruosius 12 mėnesiu įvyko tam tikrų pokyčių. Vyriausybių spaudimas auga, matau tai visoje Europoje. Jūs užsiminėte apie Jungtines Valstijas ir tai, kas vyksta kitose šalyse. Taigi, tas spaudimas auga. Kai kurių šalių vyriausybės staiga pamanė, kad gali daryti, ką nori. Tiesą sakant – negali.

Todėl, ką turėtų daryti žurnalistai... Aš pats buvau žurnalistas ir mes ne visada padarome viską teisingai. Mes nesame tobuli, darome klaidų, bet žurnalistika yra svarbi. Ji tikrai svarbi – ypač Lietuvai. Kalbant apie šalis, kurios prarado nepriklausomą žiniasklaidą – kas ten nutiko? Ką mes matėme ten nutinkant? Žinote, tai verta ginti. Nepriklausomą žiniasklaidą kritikuojantiems politikams, sakantiems: „o, žiniasklaida, ji tokia šališka“ – pasakyčiau: „kai ji išnyks, jums jos pritrūks, jums trūks nepriklausomos žiniasklaidos“. Pasižiūrėkite, kas vyksta su žiniasklaida šalyse, kurios neturi nepriklausomybės. Ji yra visiškai šališka, agresyvi, besitaikanti. Joje gausu dezinformacijos ir klaidingos informacijos. Ir tai pavojinga.

Taigi, žurnalistika nėra tobula, bet demokratijai ji nepaprastai vertinga.

– Tad, apibendrinant, jūs vis dar žvelgiate į dabartinę situaciją bent šiek tiek viltingai?

– Aš žiūriu į visuomeninę žiniasklaidą visoje Europoje. Esame patikimiausia žiniasklaida. Pasitikėjimo lygis visoje Europoje siekia 91 proc. Žiūriu į fantastišką žurnalistiką, kurią atlieka kai kurie komercinio sektoriaus žmonės. Taigi, žiūriu į tai ir neprarandu vilties. Yra iššūkių, bet aš tikiu žurnalistika. Aš karštai tikiu nepriklausoma žurnalistika, tikiu, kad verta už ją kovoti, ir manau, kad šalys smarkiai nukentės dėl kiekvieno žingsnio, kuris mažiną tą nepriklausomumą. Gyventojai nukentės. Aš nesu naivus, patiriame didelį spaudimą. Bet turime kažką, ką verta išsaugoti.

ELTA inf.