Lietuvos banko (LB) Ekonomikos departamento direktorius Aurelijus Dabušinskas tvirtina, kad 2025 metais pagal Trišalės tarybos nustatytą formulę, minimali mėnesinė alga (MMA) Lietuvoje turėtų būti keliama 146 eurais arba 15,7 proc. – nuo 924 iki 1070 eurų.

„VDU (Vidutinis darbo užmokestis – ELTA) 2025 m. vidutiniškai be priedų ir premijų turėtų siekti 2139 eurus. Siektina MMA ir VDU santykis yra 50 proc., todėl 2025 m. šios formulės nurodomas orientyras dėl MMA lygio yra 1070 eurų“, – antradienį Trišalės tarybos posėdžio metu teigė A. Dabušinskas.

„Siekis orientuotis į MMA ir VDU santykį rėžyje tarp 45 ir 50 proc. yra geras, tinkamas, santykiai saugus pasirinkimas. Į viską formulė negali atsižvelgti, bet, kaip orientyras, ji yra tinkama“, – pažymėjo jis.

Siūlo MMA ir VDU 50 proc. santykį pasiekti per porą metų

Vis tik A. Dabušinsko teigimu MMA ir VDU 50 proc. siektiną santykį būtų galima pasiekti ne per vienerius, o per dvejus metus, nes šiuo metu atotrūkis yra reikšmingas. Anot jo, kitais metais MMA būtų galima didinti iki 1016 eurų, o 2026 m. – dar daugiau nei 100 eurų.

„Pavyzdžiui būtų galima sumažinti dvejais žingsniais, (...) 2025 m. pasirenkant atotrūkį sumažinant bent per pusę. Mūsų siekiamas MMA ir VDU santykis yra 50 proc., pirmu žingsniu sumažinti galima perpus, nuo 45 iki 47,5 proc., tai reikštų, kad MMA reiktų didinti 10 proc. iki 1016 eurų“, – sakė LB atstovas.

„O 2026 m. kelti dar 10,5 proc. iki 1123 eurų ir tą atotrūkį uždaryti bei pasiekti MMA ir VDU santykį 50 proc.“ – tikino jis.

Verslas ragina įtraukti našumo rodiklį į MMA apskaičiavimo formulę

Laikinas Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinis direktorius Tomas Garuolis Trišalės tarybos posėdžio metu ragino svarstyti, kad į MMA apskaičiavimo formulę būtų įtrauktas našumo rodiklis.

„Dėl darbo našumo. Manau būtų labai didelė klaida jo neįvertinti formulėje, nes tai yra bendras visų tikslas, tiek viešojo, tiek privataus sektoriaus, kad mūsų pramonė, gamyba būtų naši. Šį kriterijų reikia matuoti kiekviename žingsnyje, siūlau tai apsvarstyti. Turėtų būti įtrauktas našumo matavimas į formulę“, – kalbėjo T. Garuolis.

Vis tik jam prieštaravo Lietuvos profesinių sąjungos konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė, teigusi, kad darbo našumas jau integruotas į VDU.

„Darbo našumas jau yra integruotas į vidutinį darbo užmokestį. Todėl mes įtraukdami VDU jau įvertiname darbo našumą“, – sakė I. Ruginienė.

Galimą MMA dydį LB nustato pagal Trišalės tarybos sutartą metodiką, kuomet atsižvelgiama į 2025 m. prognozuojamą vidutinį darbo užmokestį (VDU) be priedų ir premijų, ir jis yra dauginamas iš penkių didžiausią MMA ir VDU santykį 2020–2022 m. turėjusių ES šalių MMA ir VDU santykio vidurkio.

MMA tvirtina Vyriausybė gavusi Trišalės tarybos rekomendaciją ir atsižvelgdama į šalies ūkio vystymosi rodiklius bei tendencijas.

2024 m. MMA kilo iki 924 eurų neatskaičius mokesčių, o nepamokestinamasis pajamų dydis (NPD) – iki 747 eurų. Šie pokyčiai lėmė, kad MMA uždirbančio žmogaus mėnesio pajamos „į rankas“ augo 75,22 euro ir pasiekė 708,4 euro.

Vyriausybės Seime pateiktame mokesčių reformos projekte nurodoma, kad vienas iš esminių tikslų yra numatomas NPD ir MMA suvienodinimas iki 2028 metų. Tais metais numatoma, kad NPD ir MMA galėtų siekti beveik 1200 eurų. Skaičiuojama, kad 2024 m. sprendimas kainuos apie 200 mln. eurų, o iki 2028 m. jo našta valstybės biudžetui pasiektų 573 mln. eurų.

ELTA inf.