Nesibaigiančių švietimo reformų grimasos – ardyti tai, kas geriausiai veikia?

Nesibaigiančių švietimo reformų grimasos – ardyti tai, kas geriausiai veikia?


Paradoksali situacija: LR Švietimo mokslo ir sporto ministerija veikia neturėdama ministro, tačiau priimami ir vykdomi tokie sprendimai, kurie turės ilgalaikes pasekmes visai mūsų darbo rinkai. Po kontraversiškai vertinamo gimnazijų jungimo, po tarpinių patikrinimų fiasko, atėjo eilė kolegijoms – jos reorganizuojamos sujungiant.


VTDK direktorius dr. Rolandas Vitkūnas


Dar vienas paradoksas – tarsi nustatyti aiškūs kriterijai, pagal kuriuos kolegijos turi būti jungiamos arba išsaugomos, tačiau pati ministerija tuos savo nustatytus kriterijus ignoruoja, o į eilinės reformos mėsmalę patenka būtent tos kolegijos, kurios kaip tik ir atitinka „išlikimui“ būtinus kriterijus. Tuo tarpu neatitinkančios tų kriterijų – nejungiamos. Negana to – naujausiu žurnalo „Reitingai“ vertinimu jungiamos kolegijos šalyje vertinamos kaip stipriausios.

Žinant situaciją ir numatytus planus, kyla pagrįstų klausimų, ar prisidengiant eiline švietimo reforma, iš tiesų nėra vykdoma didžiulė nekilnojamojo turto reforma.

REKLAMA


Pavyzdžiui, prie Vilniaus kolegijos jungiamai Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijai (VTDK) jau nurodyta perduoti Vilniaus kolegijai nekilnojamą turtą, kurį ji neva vėliau naudos studijų procese. Dabar jau aiškėja, kad dalis jo gali būti perduota VU ir VGTU.


Ar VTDK veikia prastai? Ar joje trūksta studentų? Ar jos absolventai nesuranda darbo? O gal darbdaviai nepatenkinti jų parengimo lygiu? Priešingai!


Ką tik žurnalas „Reitingai“ paskelbė iškalbingus rodiklius:


„Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija yra 4 kolegijų reitingo vietoje, o didžiausias paradoksas, pasak žurnalo „Reitingai“ analitikų, kad geriausiai uždirba trijų reorganizuojamų kolegijų absolventai: Alytaus kolegijos – 2371 eurą, Vilniaus technologijų ir dizaino – 2279 eurus, Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos – 2100 eurų.“ (skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/news/daily/education/skelbiami-naujausi-universitetu-ir-kolegiju-reitingai-didziausi-absolventu-atlyginimai-120010194).

REKLAMA


Švietimo, mokslo ir sporto ministerija teikdama Vyriausybės nutarimo dėl kolegijų reorganizavimo projektą pažymėjo, kad siekiant optimizuoti kolegijų veiklą ir gerinti inžinerijos ir meno sričių studijų kokybę VTDK reorganizuojama ją prijungiant prie Vilniaus kolegijos.


Ką, kodėl ir kaip gerinti siūlo ŠMSM, kai ne tik reitingai byloja apie sėkmingą kolegijos veiklą, bet ir įvairios darbdavių organizacijos skambina pavojaus varpais – t. y. kreipėsi į Vyriausybę prašydamos nedaryti tokio neapgalvoto, jokia analize neparemto sprendimo, dėl kurio Lietuvoje ims dar labiau trūkti paklausių inžinerinių specialybių darbuotojų?


Dar įdomiau, kad pažvelgus į kitų kolegijų reorganizacijas, matome, kad jungiamos tos, kurios turi vienodas studijų programas. Tuo tarpu VTDK ir Vilniaus kolegijos studijų programos visiškai skirtingos.


Didžiausioje Lietuvoje Vilniaus kolegijoje dėstomos socialinių, medicinos, pedagogikos mokslų programos. Tuo tarpu VTDK rengiami šiuo metu ypatingai aktualių inžinierinių specialybių darbuotojai, kurių rinkoje itin trūksta.


Lietuvos inžinierinės pramonės asociacija kelia tikslą, kad Lietuva 2030 metais būtų inžinierinė šalis. Tačiau kaip tokia ji taps be gerai parengtų studentų? Dabartinis reorganizavimo procesas ir skirtingos pakraipos savo specializuotas studijų bazes susikūrusių kolegijų dirbtinis jungimas neabejotinai apsunkins kokybišką specializuotą išsilavinimą turinčių profesionalų parengimą. Juk natūralu, kad vienaip rengiami pedagogai, ir visai kitaip inžinieriai, todėl kolegijose skiriasi mokslo, studijų organizavimo procesai, praktika.



Kur ir kodėl taip skubama nematant inžinerijos ateities vizijos?


Įdomi detalė – reorganizavimo sąlygos nustatytos bendrai visoms kolegijoms. Nustatyta, kad valstybinėje kolegijoje turi būti nemažiau kaip 1200 studentų, taip pat kolegijos turi vykdyti „taikomąją mokslinę tiriamąją eksperimentinę plėtrą ir atitinkamai turi būti procentas dėstytojų, turinčių mokslinį laipsnį skaičius.“


Tačiau matematinis besimokančių skaičiaus didinimas nepagerina mokymo kokybės. Tačiau net ir šį formalų kriterijų VTDK atitinka – joje mokosi apie 1500 studentų. Tuo tarpu, yra mažesnių kolegijų, kurios neturi tokio studentų skaičiaus, tačiau reorganizacija jų neliečia.


Galbūt todėl, kad jos nevaldo nekilnojamo turto Vilniuje?


Nei į VTDK, nei į darbdavių argumentus ministerija nesiteikė atsakyti, kodėl prireikė sėkmingai veikiančią kolegiją optimizuoti? O gal tiesiog sugriauti tai, kad gerai veikia? Kas prisiims už šį sprendimą atsakomybę? Ar gal sąmoningai pasirinktas toks laikas, kai atsakingųjų nėra? Kodėl liko neišgirsti kolegijos akademinės bendruomenės, studentų, verslo įmonių ir organizacijų, socialinių partnerių argumentai?


Šokiruoja ir tai, kad kolegijų jungimo dokumentai parengti atmestinai, su klaidomis, naudojant šablonus. Pavyzdžiui, viename dokumente, kur kalbama apie Vilniaus kolegijos ir VTDK jungimą, cituojama Vyriausybės pažyma apie Alytaus kolegijos reorganizavimą, prijungiant ją prie Kauno kolegijos. Taigi, dokumento pavadinimas kalba apie vieną klausimą, o turinys apie kitą.


Grįžtu prie klausimo – kodėl ir kam naudinga be jokio pagrindo, ignoruojant darbo rinkos poreikius ir su klaidomis vykdoma kolegijų reorganizacija?








  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 21 (2024)

    Savaitė - Nr.: 21 (2024)