Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigia, kad į Vilnių susirinkę NATO lyderiai patvirtins atnaujintus regioninius gynybos planus, kurie, pažymi jis, tiek karine, tiek politine prasme tenkina Lietuvos saugumo interesus.

„Ir politiškai, ir iš karinės pusės tenkina, nes šalys prisiima daugiau įsipareigojimų nei buvo prisiėmusios iki tol“, – LRT radijui antradienį sakė ministras.

A. Anušausko teigimu, įvertinus Rusijos agresiją Ukrainoje, planai pagrįsti jau kitais principais, nei buvo iki šiol.

„Pats principas yra nepaprastai svarbus – ginamas kiekvienas NATO teritorijos colis be išlygų, be atsitraukimo bei kitų dalykų, kurie iš karinės logikos anksčiau buvo suprantami. Tačiau matant karą Ukrainoje, matant Rusijos kariuomenės nusikaltimus okupuotose teritorijose, atsisakyta minčių, kad bet kokia teritorija gali būti okupantams palikta bent laikinai“, – teigė jis ir pažymėjo, kad dabar reikės pastangų šiuos planus įgyvendinant.

„Regioninius planus reikės pasistengti įgyvendinti, užpildyti pajėgomis, šalys turi skirti pajėgumus rytų flango gynybai. Darbų laukia daug“, – sakė ministras.

Pirmadienį pranešta, kad jau patvirtinti nauji gynybos nuo Rusijos planai. Kaip feisbuke rašė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, NATO esą keičia savo gynybos planavimą, numatant ne prarastų teritorijų atsiiminėjimą, o atgrasymą, veikimą nuo tada, kai „krizė ima bręsti“.

Apie rastą sutarimą dėl planų atnaujinimo pirmadienį remdamasis savo šaltiniais skelbė ir portalas „15min.lt“.

Anot „15min.lt“, pagal naujos kartos planus, šalys priskirtų daugiau karių, kuriuos tiesiogiai kontroliuotų vyriausiojo NATO karinė vadovybė. Tai sumažintų riziką, jog politiniai sprendimai dėl pajėgų skyrimo imtų vėluoti. Kaip skelbia portalas, Lietuvos gynybai planuose kertinis vaidmuo tektų Vokietijai.

Antradienį Vilniuje prasidėjo dvi dienas truksiantis aukščiausio lygio NATO viršūnių susitikimas. Tai pirmasis tokio lygio tarptautinis renginys Lietuvoje, kuriame dalyvaus per 40 užsienio valstybių lyderiai, diplomatijų vadovai bei gynybos ministrai, kiti aukšto rango pareigūnai.

Skelbiama, kad liepos 11-12 dienomis Vilniuje svečiuosis per 3000 užsienio delegacijų narių, maždaug 2000 nevyriausybinių organizacijų bei tarptautinės žiniasklaidos atstovų.

Aljanso lyderių darbotvarkėje – dėmesys NATO kolektyvinės gynybos, atgrasymo stiprinimui, paramos Ukrainai klausimams.

Vengrija neturėtų sudaryti kliūčių Švedijos stojimui į NATO

Pirmadienį Turkijai „atvėrus kelią“ Švedijai narystės NATO link, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas mano, kad tam nebeturėtų priešintis ir Vengrija. Pasak jo, ši šalis niekada kategoriškai neprieštaravo Stokholmo buvimui Aljanse, tačiau „sekė Turkijos išmintu taku“.

„Manau, kad ne (Vengrija neturėtų sudaryti kliūčių Švedijos stojimui į NATO), nes Vengrija niekada labai kategoriškai nesakė, tačiau mačiau, jog sekė Turkijos taku, kuris buvo išmintas. Tai manau, kad šiuo atveju irgi nebus kliūties“, – antradienį LRT radijui teigė A. Anušauskas.

Tuo tarpu kalbėdamas apie Turkijos pasikeitusią poziciją dėl Švedijos ministras pažymėjo, kad tai iš esmės keis Baltijos jūros regiono geopolitinę situaciją.

„Kalbėdamas su Turkijos gynybos ministru Briuselyje prieš 3 savaites turėjau viltį, kad priešpaskutinę dieną prieš samitą bus toks sprendimas, nors vakar ryte dar taip neatrodė. Labai džiuginantis posūkis šios istorijos, kuris iš esmės pakeis Baltijos jūros regiono geopolitinę situaciją“, – sake konservatorius.

Politikas nenorėjo spekuliuoti, kas buvo pažadėta Ankarai dėl pasikeitusios pozicijos, tačiau, anot jo, ne vien tik šiuo klausimu pastarosiomis dienomis NATO ieškomas ir galiausias surandamas kompromisas.

„Nespekuliuosiu, kas pažadėta Turkijai, tačiau visada ieškoma kompromiso tarp šiaurėje ir pietuose esančių valstybių, nes saugumo situacijos pas mus yra tam tikra panašios, nes Rusijos kaimynystė egzistuoja, bet ir skirtingos. Be abejonės, kompromiso paieška NATO Aljanse šiomis dienomis yra vienas pagrindinių darbo metodų. Ne tik dėl šio, bet ir kitų klausimų buvo ieškoma ir galiausiai surandamas tas kompromisas“, – tvirtino Vyriausybės narys.

Vilniaus viršūnių susitikimo išvakarėse NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas kartu su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu bei Švedijos premjeru Ulfu Kristerssonu susėdo prie bendro derybų stalo išspręsti dvišalius nesutarimus. Prieš susitikimą viltasi, kad Ankara atsisakys vetuoti Švedijos narystę.

Po keletą valandų trukusių derybų, vėlų pirmadienio vakarą pranešta, kad Turkijos prezidentas sutiko nedelsiant pateikti šalies parlamentui ratifikuoti Švedijos stojimo protokolą.

Turkijos vadovybė blokavo Švedijos stojimą, teigdama, kad Stokholmas esą nepakankamai kovoja su „teroristinėmis organizacijomis“, turėdama omenyje kurdų Darbininkų partiją. Be to, pokalbius tarp šalių lyderių apsunkina ir pastaruoju metu Stokholme užfiksuotas incidentas, kai protesto metu buvo sudegintas Koranas.

Savo ruožtu NATO plėtros procesus vilkina ir Vengrija, paskelbusi, kad balsavimą dėl dokumentų ratifikavimo nukėlė iki rudens.

Po Rusijos invazijos į Ukrainą, Švedija ir Suomija pasiprašė priimamos į NATO. Suomija tapo oficialia Aljanso nare nuo šių metų balandžio.

ELTA inf.