Valstybės gynimo taryba (VGT) pritarė Krašto apsaugos ministerijos siūlymui Lietuvoje formuoti divizijos dydžio karinį vienetą. Pasak prezidento Gitano Nausėdos vyriausiojo patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Kęstučio Budrio, institucijos sieks sukurti tokį Lietuvos kariuomenės vienetą iki 2030 m.

„Atliepiant mūsų grėsmių vertinimą, projektuojamą Rusijos pajėgų atsistatymo pagrindinį scenarijų, taip pat atliepiant NATO regioninius gynybos planus (...), yra priimtas sprendimas pritarti siūlymui iš krašto apsaugos ministro kurti divizijos dydžio vienetą sausumos pajėgose“, – po pirmadienį vykusio VGT posėdžio žurnalistams sakė K. Budrys.

„Siekiama 2030 m., kaip ir anksčiau esame šią ribą nusibrėžę, turėti pilną operacinio pajėgumo, drauge su sąjungininkų parama, diviziją Lietuvoje“, – pažymėjo jis.

K. Budrys akcentavo, jog divizijos kūrimas yra susijęs ne tik su gausesniais žmogiškaisiais ir laiko resursais – pasak jo, krašto gynybai reikės dedikuoti daugiau finansų.

„Šiandieną buvo sutarta dėl, galima pavadinti, formulės dabartinių skiriamų 2,52 BVP procento, plius lėšos parengti infrastruktūrai Vokietijos brigadai priimti, plius papildomos lėšos tolimesnei divizijos plėtrai“, – nurodė G. Nausėdos komandos patarėjas.

Tuo metu klausiamas, kokia forma bus formuojama divizija ir ar jos sudėtyje būtų įtraukta ir Vokietijos brigada, K. Budrys nurodė, kad VGT sprendimas yra nacionalinis. Todėl, tęsė jis, divizijoje veiktų Lietuvos „Geležinio Vilko“, „Žemaitijos“ brigados.

„Eitų kalba apie mūsų turimas dvi brigadas ir vieną rezervinę brigadą – tai apie tris manevrines, mūsų nacionalines brigadas. Šiame etape nėra svarstoma apie kitų pajėgų įtraukimą. Žinoma, išskyrus tam tikrus įgalintojus, kuriems įsigyti reikės ilgesnio laikotarpio ir didesnių lėšų“, – aiškino šalies vadovo patarėjas.

A. Anušauskas: kol neturėsime savo elementų, sąjungininkai Lietuvai suteiks atitinkamų įgalintojų

Pagal šiuolaikinių karų ir vykstančio karo Ukrainoje patirtį, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad divizijos sukūrimas iš esmės užtikrins geresnę kariuomenės sąveiką su NATO, Aljanso regioninių planų realizavimą.

„Aš manau, kad divizijos sukūrimas tikrai būtų labai svarbus bendroje NATO karinių pajėgų hierarchijoje, reikštų esminį pokytį modernizacijos srityje, nes kalba eitų ir apie divizijos sunkinimą – tai ir tankų vieneto sukūrimą. Nesakysiu, kokio dydžio, tačiau iki bataliono dydžio“, – aiškino A. Anušauskas.

Visgi, ministras pabrėžė, kad divizijos kūrimui yra būtini papildomi įgalintojai.

„Tai yra ugnies sistemos, priešlėktuvinės gynybos ir panašūs įrenginiai. Tuos įgalintojus mūsų sąjungininkai žada duoti, kol mes neturėsime sukūrę savo elementų“, – pažymi A. Anušauskas.

Pasak jo, jau dabar kai kurios Lietuvos įsigyjamos ginkluotės pobūdis prilygsta divizijos lygmens priemonėms.

„Pavyzdžiui, HIMARS, prancūziškos savaeigės „Caesar“, pėstininkų kovos mašinos „Vilkas“, bepiločiai orlaiviai, koviniai dronai, kuriuos mes įsigijome iš amerikiečių, „Switch Blade600“ ir daugiau, inžinerinės paramos vienetai – tai yra tai, ko reikia divizijai, nes pati divizija suformuojama jau egzistuojančios sausumos kariuomenės manevro vienetų pagrindu ir, be abejo, egzistuojančių sausumos karinių įgalintojų, karinių oro pajėgų, specialiųjų operacijų pajėgų, logistikos vienetų, pagrindu“, – atkreipė dėmesį krašto apsaugos ministras.

NSGK pirmininkas siūlys papildyti parlamentinių partijų susitarimą dėl gynybos politikos

Posėdyje dalyvavęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas prezidentūroje susirinkusiems spaudos atstovams teigė siūlysiantis papildyti parlamentinių partijų susitarimą dėl gynybos politikos. Pasak konservatoriaus, dokumente būtų įrašoma papildoma nuostata, užtikrinanti visų politinių jėgų palaikymą divizijos kūrimui.

„Kadangi jos plėtra bus ilgalaikis procesas, natūralu, kad reikės ne tik tam tikrų teisės aktų pokyčių (...), bet kartu ir tam tikro ilgalaikio įsipareigojimo. Kitaip tariant, jeigu tai yra projektas iki 2030 m., natūralu, turint omenyje, kad Lietuvoje vyksta rinkimai, keisis valdančiosios daugumos, siūlysiu papildyti jau egzistuojantį, veikiantį ir, mano požiūriu, visai neblogai veikiantį partijų susitarimą dėl gynybos“, – žadėjo L. Kasčiūnas.

Divizijos kūrimą Lietuvos kariuomenėje politikas vadino „savalaikiu sprendimu“.

„Tai stiprins mūsų pozicijas visuose NATO gynybos planuose, leis mums prisitraukti įgalintojus iš mūsų sąjungininkų ir, be jokios abejonės, brėžia labai aiškią kryptį, kur link turėtų judėti mūsų kariuomenės pajėgumų stiprinimas“, – pabrėžė jis.

Pirmadienį Prezidentūroje sušaukta Valstybės gynimo taryba (VGT).

Kaip numato Lietuvos Konstitucija, VGT svarsto ir koordinuoja svarbiausius valstybės gynybos klausimus. Į tarybą įeina prezidentas, premjeras, Seimo pirmininkas, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas

ELTA inf.