V. Čmilytė-Nielsen: racionalu savivaldybes suskirstyti į tris grupes ir tarybų nariams numatyti fiksuotą atlygio sumą

Erikas Ovčarenko/BNS


Viešojoje erdvėje iškylant vis daugiau atvejų, kai savivaldybių tarybų nariai piktnaudžiauja veiklai skirtomis lėšomis, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen siūlo tarybose dirbantiems savivaldos politikams skirti fiksuotą atlygį, pagal savivaldybių skirstymą į tris grupes.


„Vienas iš racionaliausių būdų yra laikytis savivaldybių suskirstymo į tris grupes (pagal savivaldybės dydį, gyventojų skaičių yra trys grupės) ir tiesiog numatyti fiksuotą sumą, t. y., kaip atlygį tarybos nariui, kaip iš esmės numatyta įstatyme. Ir pagal tas grupes skirti tokį atlygį, būtent fiksuotą sumą“, – TV3 televizijai sakė V. Čmilytė-Nielsen.


Anot jos, toks pasiūlymas yra vienas pagrindinių svarstomų variantų kaip keisti dabartinį savivaldos veiklos modelį, pagal kurį tarybos nariai už savo darbą negauna oficialaus atlygio.


Keisti Vietos savivaldos įstatymą, nustatant nuolatinį, fiksuotą savivaldos politikų atlyginimą siūlo Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA). Šalia to, asociacija ragina arba veiklai ir kanceliarijai numatyti tam tikrą fiksuotą pinigų sumą, arba aprūpinti tarybų narius visa jiems reikalinga darbo įranga. Tokiu būdu, pasak LSA, problema būtų sprendžiama iš esmės.

REKLAMA


Pasak Seimo pirmininkės, netrukus pasiūlymai bus svarstomi viso parlamento.


„Šiuo metu Ričardo Juškos vadovaujamas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas rengia savo pasiūlymus. Manau, kad visiškai netrukus jie persikels jau į Seimo posėdžių salę, diskutuosime“, – pažymėjo V. Čmilytė-Nielsen.


Parlamento vadovės teigimu, nepaisant tolesnių visuomeniniko Andriaus Tapino inicijuotos akcijos „Skaidrinam“ rezultatų, būtina keisti „pačią sistemą“.


Pasak jos, dėl paviešintų duomenų labiausiai nukentės pasitikėjimas savivalda, kuris, anot jos, iki šiol buvo aukštas.


„Pasitikėjimas yra susvyravęs. Kaip Seimo pirmininkė raginu visus politikus kuo greičiau pateikti duomenis ir atsakyti į klausimus, kurie kyla pagrįstai“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.


Klausimai dėl savivaldybių tarybų narių išlaidų skaidrumo kilo po to, kai A. Tapinas ėmėsi tyrimo dėl galimo savivaldos biudžeto pinigų švaistymo. Kol kas A. Tapinas paviešino galimi piktnaudžiavimo Mažeikių, Neringos, Šilutės ir Pagėgių savivaldybėse atvejus.

REKLAMA


Pastarasis sulaukė itin didelio rezonanso. Pagėgių savivaldybės tyrime nagrinėjamos tarybos narių kuro išlaidų apyskaitos, čekių nuorašai bei kitos finansinės ataskaitos, už kurias politikams buvo grąžinti pinigai iš savivaldybės biudžeto. Pateikiamos mažiausiai 13 Pagėgių savivaldybės narių, tarp jų – ir mero, galimai fiktyvios išmokų avanso apyskaitos.


Kilus skandalui, meras Vaidas Bendaravičius, vicemerė Ligita Kazlauskienė, tarybos narė Gražina Jankauskienė bei buvęs Pagėgių tarybos narys Vladimiras Gorodeckis paskelbė stabdantys narystę Liberalų sąjūdžio partijoje.


Dėl susiklosčiusios situacijos savivaldybėse, A. Tapinas kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT), prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą. Neringos, Mažeikių bei Šaulių savivaldybėse tyrimai jau inicijuoti.


Savo ruožtu tyrimus dėl galimai pažeisto viešojo intereso Pagėgiuose ir Šilutėje pradėjo ir Generalinė prokuratūra.


ELTA inf.







  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 13 (2024)

    Savaitė - Nr.: 13 (2024)