Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis Vakarų lyderius, puoselėjančius glaudžius ekonominius santykius su Kinija, ragina nekartoti tų pačių klaidų. Anot jo, Rusijos sukeltas karas Ukrainoje parodė, ką reiškia būti priklausomu nuo kitos šalies.

„Pamatėme, ką reiškia priklausomybė nuo Rusijos ir ką ji duoda mums visiems – Vakarams. Todėl šį pavyzdį naudočiau paklausdamas, ar esame tikri, kad elgiamės teisingai kurdami tolesnę priklausomybę nuo Kinijos, kai kalbama apie jų investicijas į Vakarus ar mūsų investicijas“, –  naujienų agentūros „Bloomberg“ žurnalistei Bukarešte sakė G. Landsbergis.

„Tikiuosi, kad išmokome savo pamoką ir antrą kartą nekartosime tų pačių klaidų“, – pridūrė jis.

Lietuvai leidus Vilniuje veikti Taivaniečių atstovybei, paaštrėjo Vilniaus ir Pekino santykiai. Kinija teigia, kad sprendimas pavadinti atstovybę „taivaniečių“ vardu rodo Taivano mėginimus veikti kaip nepriklausomai valstybei, o tai, komunistinės valstybės atstovų įsitikinimu, prieštarauja „Vienos Kinijos“ politikai.

Dėl jai neįtinkančio atstovybės pavadinimo Kinija ėmė Lietuvai taikyti ekonominio ir politinio spaudimo priemones, įspėjo užsienio įmones stabdyti bendradarbiavimą, jei šios naudos lietuviškos kilmės detales.

Apie situaciją Ukrainoje: priėjome tašką, kai turime arba reikšti užuojautą, arba siųsti kovinius tankus

G. Landsbergis tikina, kad NATO Aljanso šalys turi priimti lemiamą sprendimą dėl tolimesnės karinės paramos Ukrainai. Lietuvos diplomatijos vadovas pabrėžia, kad Kyjivas ne kartą išsakė poreikį gausesnei Vakarų paramai ginkluote, kurios sąjungininkės turi ir galėtų perduoti ukrainiečiams, tačiau vis dar dvejoja.

„Priėjome tašką, kai turime arba reikšti užuojautą, rodyti nerimą, siųsti viltis ir maldas vyrams ir moterims fronte, kurie, taip, jie šals, bus įstrigę sušalusiame purve (...), arba galime perduoti tai, ko jie prašo. Pagrindinis dalykas – tai koviniai tankai. Esmė tokia, kad NATO jų turi apsčiai. Taip pat ir amunicijos, reikalingos koviniams tankams. Ekspertai sako, kad tai galėtų pakeisti dabartinę situaciją – ypač, jeigu tankai būtų perduodami dabar, kol žemė yra įšalusi. Vadinasi, jie galėtų veikti laisviau“, – trečiadienį „Bloomberg“ žurnalistei Bukarešte vykusiame NATO užsienio reikalų ministrų susitikime sakė G. Landsbergis.

„Jeigu kalbame, vėluojame, neapsisprendžiame ir perduodame tankus vėliau, pavasarį – tada jie bus mažiau naudingi“, – pabrėžė jis.

Klausiamas, ar NATO parama Ukrainai stringa dėl baimės, jog konfliktas eskaluosis, ministras teigė, kad Aljansui koją kiša aiškaus supratimo, koks turėtų būti galutinis Vakarų tikslas, stoka.

„Manau, kad nebuvo labai aiškaus supratimo, ką laikome galutiniu tikslu“, – svarstė jis.

„Ukrainai – tai visos savo teritorijos, kartu ir Krymo, susigrąžinimas“, – pažymėjo G. Landsbergis.

Šią savaitę užsienio reikalų ministras dalyvavo NATO užsienio reikalų ministrų susitikime Bukarešte, Rumunijoje.

Susitikimo metu ministrai aptarė Rusijos agresiją Ukrainoje, NATO paramą Ukrainai, Kinijos keliamus iššūkius ir sąjungininkų atsparumo stiprinimą. Bukarešte surengta sesija su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba ir Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovu Josepu Borrelliu, kurios metu aptart Ukrainos poreikiai, siekiant apsiginti nuo Rusijos, bei ilgalaikė sąjungininkų parama.