V. Čmilytė-Nielsen apie „laisvečių“ siūlymus dėl apsaugos nuo seksualinio smurto: pristatymas nebuvo gerai parengtas

V. Čmilytė-Nielsen apie „laisvečių“ siūlymus dėl apsaugos nuo seksualinio smurto: pristatymas nebuvo gerai parengtas


Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen palaiko Laisvės partijos narių Morganos Danielės ir Ievos Pakarklytės pasiūlymų paketą, numatantį apsaugą nuo seksualinio smurto, tačiau, pripažįsta, kad jo pristatymas nebuvo gerai parengtas.


Parlamento vadovė svarsto, kad galbūt dėl to iniciatyva numatyti atsakomybę už lytinius santykius su žmogumi be aiškiai išreikšto savanoriško sutikimo nebuvo viešoje erdvėje sutikta taip rimtai, kaip tūrėtų būti.   


„Tema yra rimta ir ji yra skaudi ne vienai moteriai. Kas atsitiko šiuo atveju, kad jos pristatymas nebuvo gerai parengtas. Mano galva, nebuvo parodytas pagrindimas, tos problemos aštrumas ir dėl to ji sukėlė ne tokią reakciją, kokią ji galėjo sukelti visuomenėje: ir juokelius, ir tam tikrą sarkazmą“, – „Žinių radijui“ teigė V. Čmilytė-Nielsen.


Seimo pirmininkė siūlymo autorėms rekomenduoja ne tik pristatyti konkrečius įstatyminės iniciatyvos pasiūlymus, tačiau ir pasidalinti seksualinę prievartą patyrusių moterų istorijomis.


„Tai aš tikrai rekomenduočiau kolegėms ir parodyti pavyzdžius skaudžius, su kuriais yra susidūrę moterys, patyrusios seksualinę prievartą. Ir taip pat visgi parodyti ir konkrečius pasiūlymus jau tos įstatyminės iniciatyvos. Na ir tuomet mažiau bus reakcijų ir šypsenų kalbant apie tokią labai rimtą ir skaudžią temą“, – sakė ji.

REKLAMA


Pastarąją savaitę Seimo Laisvės frakcijos narės M. Danielė ir I. Pakarklytė paskelbė apie pasiūlymų paketą, kuriame bus koncentruojamasi į apsaugą nuo seksualinio smurto bei jo prevenciją.


Anot paketo autorių, reikalinga sukurti visapusišką pagalbos sistemą asmenims, nukentėjusiems nuo seksualinio smurto. Tam, kad valstybė galėtų efektyviau pasirūpinti šiais asmenimis ir pasiūlyti kompleksines paslaugas, parlamentarės siūlo steigti specializuotus pagalbos centrus.


Laisvės frakcijos narės siūlo Baudžiamojo kodekso pakeitimus, numatančius atsakomybę už lytinį santykiavimą su žmogumi be aiškiai išreikšto savanoriško sutikimo.  


Pasak I. Pakarklytės ir M. Danielės, seksualiniai nusikaltimai visuomenėje tebėra apipinti mitais ir polinkiu kaltinti auką – pavyzdžiui, traktuojama, kad seksualinis nusikaltimas nebuvo įvykdytas, jei nebuvo panaudotas fizinis smurtas, atkreipiamas dėmesys į neva provokuojančią aukos aprangą, elgesį ar pan.

REKLAMA


M. Danielė gina kritikuojamą iniciatyvą: nuskambėjo kaip sensacija, tačiau beveik pusė Europos turi tokį reglamentavimą


Seimo Laisvės frakcijos narės Morgana Danielė atkreipia dėmesį, kad kontraversiškų vertinimų susilaukęs siūlymų paketas, kuriuo siekiama geriau užtikrinti apsaugą nuo seksualinio smurto, numatant baudžiamąją atsakomybę už lytinį santykiavimą be aiškiai išreikšto savanoriško sutikimo, Europoje nėra naujiena.


„Noriu akcentuoti, nors Lietuvoje toks pakeitimas nuskambėjo kaip sensacija ir naujovė, tačiau tai nėra nei sensacija, nei naujovė. Jau beveik pusė Europos valstybių tokį reglamentavimą yra pasidariusios ir būtent tokį reglamentavimą įpareigoja ir Europos tarybos konvencija dėl smurto artimoje aplinkoje. Tai iš tiesų nėra nieko naujo, bet tai, kad mūsų visuomenėje buvo sukelta tokia nuostaba ir kad taip šokiravo faktas, kad lytiniams santykiams reikia kito žmogaus sutikimo, iš tikrųjų parodo, kokia plačiai paplitusi yra ši problema“, – trečiadienį LRT radijui teigė M. Danielė.


Siūlymo paketo iniciatorė patikino, kad savanoriškas sutikimas neturi būti išreikštas raštiškai. Anot jos, užtenka žodinio sutikimo, tačiau atsakomybė su naujuoju įstatymu nekristų ant aukos pečių.


„Jei anksčiau reikėjo įrodinėti aukai, kad ji labai aiškiai išreiškė savo nesutikimą arba ji aiškiai priešinosi tiems lytiniams santykiams, tai dabar pereinama prie to, kad nagrinėjant tokias bylas būtų aiškinamasi ar žmogus, prieš imdamasis seksualinių veiksmų buvo įsitikinęs, kad kitas asmuo taip pat sutinka tiems lytiniams santykiams. Tai reiškia, kad mes perkeliame atsakomybę ir nebe auka dabar turi būti atsakinga už aiškų pasipriešinimą, (...) bet pereinama prie to, kad asmuo, kuris imasi veiksmų, tai yra jo atsakomybė įsitikinti, kad kitas asmuo taip pat su juo sutinka“, – aiškino politikė.



Be to, M. Danielė nemato rizikos, kad po aiškiai išreikšto savanoriško sutikimo asmuo persigalvotų esą jis nesutiko lytiškai santykiauti. Anot jos, už melagingus pranešimus taip pat taikoma baudžiamoji atsakomybė, o tokių pranešimų yra vienetai.


„Mes tokią diskusiją turėjome ir prieš dešimtmetį, kai buvo baiminamasi, jog dėl smurto artimoje aplinkoje moterys tiesiog apkaltins nekaltus vyrus ir bus labai daug melagingų bylų. Bet šita baimė nepasiteisino ir 0,2 proc. buvo atvejų (melagingų pranešimų – ELTA). Ir už melagingus pranešimus taip pat yra baudžiamoji atsakomybė iki dvejų metų“, – nurodė M. Danielė.


„Reikia suprasit, jei žmogus kreipiasi į teisėsaugą sakydamas, kad yra verčiamas lytiškai santykiauti, tai greičiausiai didelė tikimybė, kad tai yra teisingas pranešimas ir bylą reikia nagrinėti“, – pridūrė ji.







  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 48 (2022)

    Savaitė - Nr.: 48 (2022)