Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad trečiasis elektros rinkos liberalizavimo etapas gali būti atidėtas tol, kol bus galima instaliuoti saugų kiekį vietinės generacijos per atsinaujinančius išteklius. O tai, anot premjerės, gali užtrukti ne vienerius metus.

„Aš manau, kad atidėjimas bus tikrai ne vieneriems metams, o kokiems trejiems, o gal ketveriems metams. Tam laikui, per kurį bus galima instaliuoti bent jau pakankamai saugų kiekį savo vietinės generacijos per atsinaujinančius išteklius, kad rizika šitiems vartotojams dėl kainų šoko būtų kuo mažesnė“, – antradienį „LRT radijui“ teigė I. Šimonytė.

Be to, ministrė pirmininkė primena, kad dalis „Perlo energijos“ klientų turės grįžti į visuomeninį tiekėją arba pasirinkti kitą nepriklausomą tiekėją. O jei nepasirinks, I. Šimonytės teigimu, jie taip pat bus laikinai perkelti į visuomeninį tiekimą.

„Dabar situacija bus tokia, kad daliai vartotojų teks grįžti į visuomeninį tiekimą, ypatingai tiems, kurie buvo iš trečiojo etapo, tai tie, kurie išvis neturėjo rinktis nepriklausomo tiekėjo, nes jiems dar nebuvo atėjęs laikas, jie tiesiog taip apsisprendė, o kita dalis turėtų pereiti kitiems nepriklausomiems tiekėjams. Dalis galbūt nespės visko padaryti per artimiausias kelias dienas (...), tai jie laikinai grįš į visuomeninį tiekimą ir tą kainos skirtumą Vyriausybė, priėmusi atskirą sprendimą, kompensuos iki metų pabaigos“, – nurodė premjerė.

Kiek anksčiau D. Kreivys taip pat tvirtino, kad tobulinant elektros rinkos liberalizavimo procesą planuojama eilė įstatymų pakeitimų, tačiau terminas, kuomet tiekėją turės pasirinkti mažiausiai elektros suvartojantys gyventojai – bus atidėtas.

Rugpjūčio 5 d. antras didžiausias nepriklausomas elektros tiekėjas „Perlas Energija“ pranešė, jog sparčiai augant elektros kainoms, nebegali vykdyti savo įsipareigojimų fiksuotą elektros tiekimo kainą pasirinkusiems klientams ir jiems pritaikys tiekimo planus kintama kaina, susieta su elektros kainomis biržoje.

Trečiajame elektros rinkos liberalizavimo etape dalyvauja iki 1 tūkst. kWh kasmet suvartojantys vartotojai. Tai mažiausiai elektros suvartojančių gyventojų grupė. Jie nepriklausomą elektros tiekėją, pagal dabar galiojančią tvarką, turi pasirinkti iki gruodžio 18 d.

Atsiskaitymo dėl Kaliningrado tranzito klausimas yra nebe Vyriausybės kompetencija

I. Šimonytė tvirtina, kad Užsienio reikalų ir Susisiekimo ministerijos nemėto atsakomybės viena kitai dėl Kaliningrado tranzito klausimo, nes yra klausimai, kuriuos turi spręsti Vyriausybė ir yra klausimai, kuriuos sprendžia ekonominiai subjektai, t.y. įmonės. Pasak jos, atsiskaitymo dėl tranzito klausimas nėra Vyriausybės kompetencija.

„Atsiskaitymo klausimas jau yra nebe Vyriausybės kompetencija. Jeigu finansinės institucijos nutaria neturėti komercinių santykių ir neaptarnauti tam tikrų operacijų, tai yra tų įmonių teisė tokius sprendimus priimti. Iš Rusijos yra pasitraukusi aibė verslų dėl reputacinių sumetimų todėl, kad tiesiog nenorėjo toje rinkoje būti, ne todėl, jog buvo įvestos kažkokios sankcijos“, – antradienį „LRT radijui“ teigė I. Šimonytė.

 „Jeigu konkretus subjektas atsisako turėti komercinius santykius, tai galbūt juos gali aptarnauti kažkokie kiti subjektai, jeigu niekas jų nesutiktų aptarnauti, tai tokiu atveju jie ir negalėtų vykti. Bet Vyriausybė negali priversti finansų institucijų aptarnauti kažkokią komercinę veiklą“, – pridėjo ji.

Ministrė pirmininkė aiškina, kad Lietuva dėl Kaliningrado tranzito turi vienintelį įsipareigojimą, t.y. keleivių tranzito užtikrinimą iš Rusijos į Kaliningradą.

„Vienintelis įsipareigojimas Lietuvos valstybės, kuris yra, tai įsipareigojimas dėl keleivių tranzito pagal specialią Kaliningrado tranzito schemą. Ją galima vertinti kaip valstybės tarptautinį įsipareigojimą, nes tai yra mūsų stojimo į Europos Sąjungą dalis ir atsiskaitymai pagal šią schemą, mano žiniomis, vyksta be sutrikimų“, – sakė premjerė.

Ji tvirtina, kad iš Vyriausybės pusės yra viskas aišku ir tai yra pasakyta su Europos Komisijos žinia bei gairėmis, o Kaliningrado tranzitas vyksta laikantis nustatytų apribojimų.

„Kaliningrado tranzitas, kuris apima sankcionuotas prekes, kurios yra numatytos viename ar kitame sankcijų sąraše, vyksta laikantis nustatytų apribojimų. Tie apribojimai yra sutarti ir pranešti Rusijos pusei“, – tikino premjerė.

Komerciniai bankai, prieš priimdami sprendimą vykdyti mokėjimus už tranzitu į Kaliningradą keliaujančias rusiškas prekes, pirmiausiai nori sulaukti atitinkamų šalies institucijų patvirtinimo, jog tokios transakcijos būtų laikomos valstybės poreikių tenkinimu. Vis tik tokio institucijų patvirtinimo reikalavimas nėra numatytas įstatymuose, o daugiau susijęs su verslo noru įsitikinti, kad jiems apsisprendus vykdyti itin rizikingus mokėjimus, valstybė prisiimtų dalį atsakomybės, patvirtino Lietuvos bankų asociacija (LBA).

Vis dėlto šalyje veikiantys komerciniai bankai yra priėmę verslo sprendimą apskritai atsisakyti ir riboti atsiskaitymus iš Rusijos ir Baltarusijos, bet kartu yra paliktos galimybės transakcijas leisti humanitarinėms ir valstybės reikmėms. Sprendimą, ar atitinkama finansinė operacija gali būti laikoma tokio pobūdžio reikme, turėtų priimti pati įmonė. Tačiau bankai siekia vengti rizikingų operacijų ir todėl nori institucijų patvirtinimo, kad rusiškų prekių tranzitas per Lietuvą galėtų būti laikomas šalies interesu, siekiant įgyvendinti EK pateiktas gaires.

Tai, kad norint, jog finansų įstaigos galėtų svarstyti išimties, susijusios konkrečiai su valstybės poreikio tenkinimu, taikymo galimybę, būtina, kad šį poreikį raštiškai patvirtintų atsakinga valstybės institucija, akcentavo ir Lietuvos bankų asociacija. Būtent tokio poreikio patvirtinimas, anot asociacijos, leistų prašyti FNTT patvirtinimo kiekvienu konkrečiu atveju.

Nors pagal šių metų gegužę priimtus įstatymų pakeitimus, šalyje suformuotai Tarptautinių sankcijų koordinavimo komisijai vadovauja URM, už sklandų sankcijų įgyvendinimą susisiekimo srityje Lietuvoje atsakinga Susisiekimo ministerija. Tuo metu tarptautinės prekybos priežiūrą vykdo Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos, o už tinkamą ES sankcijų taikymą tiesiogiai atsako ekonominiai subjektai. Sankcijų įgyvendinimo koordinavimą ir priežiūrą vykdo FNTT, pavaldi Vidaus reikalų ministerijai.

Būtent dėl to, kad sankcijų įgyvendinimo klausimu nėra aiškios ir vienos komunikacijos linijos bei koordinavimo struktūros, Vyriausybei viešojoje erdvėje teko nemažai kritikos.

Apie pokyčius komandoje

I. Šimonytė teigia, kad pokyčių jos komandoje nereikėtų dramatizuoti. Ministrė pirmininkė akcentuoja, kad natūralu, jog kartais žmonės geriau save gali realizuoti kitoje pozicijoje.

„Tie pokyčiai yra susiję su tuo, kad mes visi esame viena komanda. Ir jeigu kartais atsitinka taip, kad žmonės geriau save realizuoja kitoje pozicijoje, tai ne pirmas kartas. Kęstutis Lančinskas buvo prisijungęs prie Vidaus reikalų ministerijos beveik metams laiko, dabar vėl grįžo atgal į ministro pirmininko patarėjų komandą. Tai aš čia tame nematyčiau jokios intrigos, jokios dramos ir nieko nenatūralaus“, – LRT radijui antradienį teigė I. Šimonytė.

Praėjusią savaitę pranešta, jog nuo rudens prie užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio politinės komandos kaip viceministras jungiasi šiuo metu premjerės I. Šimonytės patarėjo pareigas einantis Jonas Survila. Taip pat iš darbo Vyriausybėje traukiasi patarėja ryšių su visuomene klausimais Rasa Jakilaitienė.

Darbą Vyriausybėje baigia ir rugsėjo mėnesį pradėsiančios veikti Lietuvos Respublikos prekybos atstovybės Taipėjuje vadovu paskirtas premjerės patarėjas Paulius Lukauskas.

Ministrė pirmininkė tikina, kad vos tik bus aišku, kas bus naujieji jos komandos nariai, apie tai bus viešai informuota.

„Kai bus aišku, tuomet tai bus pranešta viešai. Bet vėlgi aš pasakyčiau, kad tiek Jonas Survila, kuris keičia tiesiog poziciją, bet Vyriausybės komandoje, tiek ir Paulius Lukauskas, kuris keičia tiesiog savo poziciją, bet dirbs labai svarbų darbą pagal Vyriausybės programą, tiesiog tai yra tokia natūrali seka, kaip ir kai žmonės keičia poziciją dėl asmeninių aplinkybių“, – sakė premjerė.