Ekonomistai ragina neskubėti priiminėti naujų priemonių infliacijos švelninimui: skolą vis tek reiks atiduoti

Ekonomistai ragina neskubėti priiminėti naujų priemonių infliacijos švelninimui: skolą vis tek reiks atiduoti


Vyriausybei nereikėtų skubėti priiminėti naujas plačios apimties antiinfliacines priemones, tikina ekonomistas Tautvydas Marčiulaitis. Jo teigimu, tokie sprendimai tiesiog reikštų išaugusį valstybės deficitą.


„Galima prisigalvoti labai greitai ir labai daug. Tiesiog, padalinkime pinigų visiems, nes infliacija, nes visiems sunku. Arba uždėkime elektros arba dujų kainų stogą visiems iš karto. Tokie sprendimai gali atrodyti labai patrauklūs trumpuoju laikotarpiu. Kaip ir būtų gražu kiekvienam gauti po 200 eurų. Galima nupirkti dovanų Kalėdoms. Bet tai praktiškai būtų valstybės skola, kurią mes vis tiek kažkada turėsime atiduoti“, – pirmadienį „Delfi“ televizijai sakė T. Marčiulaitis.


Ekonomistas atkreipia dėmesį, kad augant valstybės deficitui, kartu brangsta ir valstybės skolinimosi kaštai.


„Jeigu mūsų skolos kiekiai, kiek mes norime skolintis, dabartinėje rinkoje išaugtų, tada mūsų palūkanos labai greitai didėtų“, – akcentavo T. Marčiulaitis.


Panašios pozicijos laikėsi ir banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas, kurio vertinimu, pažadai apie plačios apimties infliacijos švelninimo priemones gali įpilti dar daugiau „žibalo į liepsnojantį infliacijos laužą“.

REKLAMA


„Tarkime, nereikia sakyti, kad jeigu elektros ar dujų kaina kils ar bus recesija, tai mes čia dar kokius porą milijardų įmesime ir viskas bus gerai. Tai nėra gerai, nes tai sukuria nepagrįstus lūkesčius. Po to, kai galbūt nepavyks įgyvendinti tų pažadų, gali būti nusiminimo laikotarpis, o tai gali sukelti krizę“, – tikino jis.


Anot jo, tikslingomis galima laikyti tas priemones, kuriomis didinamos pažeidžiamiausių grupių pajamos, kaip kad pakėlus neapmokestinamąją pajamų dydį (NPD), arba pensijas.


„Bet nedalinti pinigų į kairę ir dešinę. Ypač tokioms bendroms subsidijoms. Nes mes nežinome, kiek laiko tai tęsis, kiek gili ir sunki bus žiema. Todėl prasminga pasilikti tam tikrų rezervų ir nesukelti per daug optimistinių lūkesčių“, – pabrėžė Ž. Mauricas.


Premjerė Ingrida Šimonytė praėjusią savaitę teigė, jog Vyriausybė kol kas neskuba pradėti diskusijos dėl naujų Seimo opozicijos inicijuojamų „antiinfliacinių“ priemonių, kadangi šiuo metu pagrindinis dėmesys skiriamas kitų metų biudžeto rengimui. Papildomų priemonių poreikis bus vertinamas tuomet, kai bus sudėliotas 2023 m. valstybės pajamų ir išlaidų planas, tvirtina ji.


Anot premjerės, dabar Vyriausybės užduotis nėra „rautis nuo galvos plaukus“, o tinkamai pasiruošti artėjančiam šildymo sezonui ir suplanuoti pagrindinius biudžeto prioritetus pagal turimą informaciją.