Galima Kaliningrado tranzito istorijos atomazga neįkvepia: baiminasi, kad Kremlius situaciją dar labiau eskaluos

Galima Kaliningrado tranzito istorijos atomazga neįkvepia: baiminasi, kad Kremlius situaciją dar labiau eskaluos


Lietuvos parlamentarai įvertino atomazgos link judančią sankcionuotų prekių tranzito iš Rusijos į Kaliningradą istoriją. Premjerė Ingrida Šimonytė trečiadienį pažymėjo, kad tikėtina, jog dar šią savaitę Europos Komisija (EK) paskelbs atnaujintas gaires dėl sankcionuotų prekių į Kaliningradą gabenimo.


Lietuva sulauks nurodymų atnaujinti sankcionuotų prekių tranzitą. Dar nepaviešintuose EK dokumentuose bus sudarytos galimybės Lietuvai kontroliuoti per šalį keliaujančių rusiškų prekių kiekius, tam, kad jos neiškeliautų į trečiąsias šalis.


Kilusią krizę dėl Kaliningrado tranzito sekęs ir komentavęs europarlamentaras Petras Auštrevičius neslepia nusivylimo. Ir ne tik dėl galimai jau priimto EK sprendimo. Politikas tarsi apgailestaudamas konstatuoja – atsakingi asmenys Lietuvoje jau susitaikė.


„Suprantu, kad yra susitaikyta – matyt taip reikėtų įvardinti situaciją. Susitaikyta su situacija. Ir tai, mano manymu, tikrai ne pats geriausias sprendimas. Jis tikrai neatitinka nei reikalavimų elgiantis su agresoriumi, nei, atvirai tariant, Lietuvos interesų. Todėl nemanau, kad mes turėsime pagrindo džiaugtis tokiu sprendimu“, – sakė P. Auštrevičius.

REKLAMA


Pasak jo, jei visgi, kaip minėta, EK paskelbs atnaujintas gaires tranzitui, susiformuos kone precedento neturinti situacija.


„Juk atsiranda eksteritoriali dalis, kurioje negalioja ES sankcijų politika (...) Per Lietuvą, tam tikru maršrutu, važiuos kroviniai, kuriems taikomos sankcijos kitose ES šalyse, bet ne Lietuvoje. Tai man jokiu būdu nesuprantama ir nepriimtina“, – sakė liberalas.


P. Auštrevičius konkrečiai neatsakė į klausimą, ar Lietuva, EK paskelbus naujas gaires tranzitui, turėtų dar erdvės keisti susiklosčiusią situaciją.


„Man teko girdėti, kad reikia suprasti partnerius, bet klausimas yra toks – ar partneriai supranta mus. Aš nesu prieš, kad reikia kalbėtis su partneriais, bet, mano manymu, jei toks sprendimas bus priimtas tai partneriai bus toli, o mes būsime čia – su šiuo netinkamu sprendimu neigiamai veikiančiu mūsų situaciją“, – sakė P. Auštrevičius.


„Lietuva turėjo galimybę įtakoti, bet mes nepasiekėme to rezultato, kuris, mano manymu, buvo vienintelis teisingas“, – apibendrino politikas.

REKLAMA


Tuo tarpu konservatorių partijai priklausantis europarlamentaras Andrius Kubilius tikino, kad, regis jau subrandintas EK sprendimas, mažai priklausė nuo Lietuvos. Politikas leido suprasti, kad Vilnius padarė viską, jog ES institucijos ir kai kurios šalys nedarytų klaidos, nusileidžiant Kremliaus grasinimams.


„Čia nėra jokios Lietuvos kaltės ir atsakomybės. Komisijai nereikia jokio Lietuvos sutikimo“, – sakė A. Kubilius.


Pasak jo, jei EK gairės dėl tranzito išvys dienos šviesą, jau dabar apie pergalę trimituojantis Rusijos režimas, įgis tik dar daugiau noro spausti Vakarus.


„Didžioji problema yra tai, kad Kremlius traktuos kaip savo sėkmę“, – tvirtino A. Kubilius.  


„Šiuo atveju, ar kai kurios šalys ir EK nedaro didelės klaidos ir meškos paslaugos pačios sau: štai Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą metu, Rusijai pagrasinus ES daro nuolaidas. Lietuva bandė pasiekti, kad šitaip nebūtų elgiamasi, bet ji viena pati negali pakeisti politinės valios dalykų, ypač kai tai sprendžiama Komisijos lygmenyje“, – aiškino politikas.


„Vakarai turi susiformavę visiškai klaidingą nuostatą, kad jie turi skubiai ieškoti priemonių kaip deeskaluoti situaciją, sutinkant su vienokiu ar kitokiu Kremliaus reikalavimu. Tai labai klaidinga Vakarų pozicija, nes tariama Vakarų iniciatyva deeskaluoti situaciją dažniausiai baigiasi tuo, kad Putinas dar labiau eskaluoja situaciją. Nereikia parodyti Putinui, kad kažkas išsigandęs ar nuolaidžiauti jam. Tai tik dar labiau didina jo agresiją“, – teigė A. Kubilius.



Pasak jo, jei visgi EK paskelbs minėtas gaires, nuo šio klausimo atsitraukti nereikėtų. A. Kubiliaus teigimu, apie tai vis tiek reikėtų kalbėti Europos Vadovų taryboje (EVT).


„Aš manyčiau, kad prezidentas Nausėda dalyvaudamas EVT ateinančiame posėdyje turėtų iškelti šį klausimą, ar tikrai yra protinga ir išmintinga elgtis būtent taip, kaip dabar klostosi situacija: kad Lietuva negali nieko pakeisti. Lietuva bandė apsaugoti ES nuo tokių klaidų, bet mes vieni to nesame pajėgūs padaryti“, – apibendrino A. Kubilius.


Pastarąsias kelias savaites spėliojant, kaip atrodys EK rengiamas išaiškinimas, viešojoje erdvėje kilo svarstymų, kad esą EK išaiškinimo dėl Kaliningrado tranzito gali ir nebūti. Kaip skelbė agentūra „Bloomberg“, EK negali išaiškinti priešingai nei yra įtvirtinta ketvirtojo sankcijų paketo reglamente, kuris yra patvirtintas Europos Vadovų Tarybos.


Tačiau pirmadienį prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad šiuo metu vis dar vyksta derybos, Vyriausybė toliau konsultuojasi su EK ir, anot jo, sprendimas netrukus turėtų būti paskelbtas.


Birželio 17 d. įsigaliojus ES sankcijoms, Lietuva apribojo plieno bei juodųjų metalų tranzitą į Kaliningradą. Kaip tvirtina atsakingos institucijos, šis Lietuvos valdžios institucijų draudimas sankcionuotas prekes gabenti į Kaliningradą yra grįstas ES sankcijomis, numatytomis dar pavasarį. Tuo metu Rusija tranzito į Kaliningradą sustabdymą laiko neteisėtu ir beprecedenčiu bei pagrasino atsaku, turėsiančiu poveikį visiems Lietuvos gyventojams.


Sekmadienį įsigaliojo ES sankcijų pakete numatytas draudimas nuo liepos 10 d. neleisti iš Rusijos per ES teritoriją gabenti cementą, alkoholį ir įvairias prabangos prekes. Šiuo sprendimu, cementas ir alkoholis taip pat tranzitu per ES teritoriją negalės pasiekti Kaliningrado srities.


Nuo rugpjūčio 10 d. taip pat turi įsigalioti kitų prekių – anglies ir kito kietojo iškastinio kuro gabenimo iš Rusijos per ES teritoriją – draudimas, žiemą bus uždrausta ES šalimis gabenti rusišką naftą.







  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 04 (2023)

    Savaitė - Nr.: 04 (2023)