Finansų ministrė G. Skaistė: „Turime jau šiandien pradėti mobilizuoti resursus Ukrainos atstatymui“

Finansų ministrė G. Skaistė: „Turime jau šiandien pradėti mobilizuoti resursus Ukrainos atstatymui“


Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad jau šiandien turime pradėti mobilizuoti resursus karinę Rusijos agresiją atremti bandančios Ukrainos atstatymui.


„Remiame Komisijos siūlymą dėl naujos 9 mlrd. eurų makro-finansinės paramos Ukrainai – tai bus svarbus finansinis šaltinis, padėsiantis šaliai trumpuoju laikotarpiu. Tačiau negalime apsiriboti tik artimiausiais iššūkiais – jau šiandien turime pradėti ruoštis ir ES lygiu mobilizuoti resursus Ukrainos atstatymui po karo. Tai didžiulis ir reikšmingų išteklių pareikalausiantis iššūkis, prie kurio sprendimo Lietuva pasirengusi prisidėti. Šiuo atžvilgiu ES strateginė lyderystė bus itin svarbi – tiek padedant Ukrainai atsistoti ant kojų ir persitvarkyti, tiek ir telkiant platesnę tarptautinių partnerių paramą“, – teigia finansų ministrė G. Skaistė.


Gegužės 23-24 dienomis finansų ministrė Gintarė Skaistė Briuselyje dalyvaus Euro grupės (EG) ir ECOFIN posėdžiuose, kuriuose didžiausias dėmesys bus skiriamas Europos Sąjungos (ES) ekonominei situacijai ir Bendrijos finansiniams instrumentams padedant Ukrainai.

REKLAMA


ECOFIN posėdyje ministrai apsikeis nuomonėmis dėl Rusijos karo prieš Ukrainą poveikio ES ekonomikai. Taip pat bus aptariamas Europos Komisijos (EK) gegužės 18 d. paskelbtas komunikatas dėl finansinės paramos sutelkimo Ukrainai artimiausiu laikotarpiu ir šalies atstatymui po karo.


Ministrė G. Skaistė ECOFIN diskusijos metu taip pat kels klausimą dėl papildomų ES lygmens finansinių instrumentų karo pabėgėlius priimančioms ES šalims narėms, tarp jų ir Lietuvai.


„Lietuva yra tarp šalių, kurios susiduria su ženkliausiais karo pabėgėlių srautais. Darome viską, kad tinkamai priimtume nuo karo bėgančius ukrainiečius mūsų šalyje, tačiau matome, kad tęsiantis kariniams veiksmams būtina mobilizuoti papildomus resursus ES lygiu. Šiandien turime situaciją, reikalaujančią praktinio europinio solidarumo, kad labiausiai dėl pabėgėlių srautų paveiktos ES šalys nebūtų priverstos remtis tik nacionalinių biudžetų lėšomis“, – teigė ministrė G. Skaistė.

REKLAMA


ECOFIN posėdyje, be kitų klausimų, taip pat numatoma diskusija dėl direktyvos projekto, kuriuo siekiama į ES teisę perkelti globalų susitarimą dėl minimalaus apmokestinimo lygio tarptautinėms įmonių grupėms.


Ministrai taip pat aptars Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo instrumento (angl. RRF) įgyvendinimą. Gegužės 5 d. Lietuva pasirašė RRF veiklos susitarimą su EK. Pirmąjį 563 mln. eurų vertės Lietuvos RRF plano „Naujos kartos Lietuva“ mokėjimo prašymą planuojama pateikti 2022 m. III ketv.


EG posėdyje finansų ministrai diskutuos apie Euro zonos makroekonominę situaciją ir perspektyvas, atsispiriant nuo naujausių EK ekonominių prognozių. EK vertinimu, ES ūkis dėl karo Ukrainoje patirs sukrėtimą, kuris lems lėtesnį nei anksčiau prognozuotą ekonomikos augimą ir aukštesnę infliaciją. EK prognozuoja, kad Lietuvos ekonomika šiais metais augs 1,7 proc., 2023 m. – 2,6 proc. BVP.


EG posėdyje taip pat vyks apsikeitimas nuomonėmis dėl naujojo Europos Stabilumo Mechanizmo (ESM) vykdomojo direktoriaus rinkimų, kadangi šių metų spalį baigiasi dabartinio institucijos vykdomojo direktoriaus antroji kadencija.


Išplėstinio formato EG posėdyje bus tęsiamos diskusijos dėl Bankų sąjungos užbaigimo darbo plano, dėl kurio siekiama sutarti iki birželio mėn. vyksiančio Euro zonos viršūnių susitikimo. Šiuo planu siekiama numatyti tolesnius Bankų sąjungos kūrimo žingsnius, stiprinant sektoriaus stabilumą, konkurencingumą ir atsparumą ateities sukrėtimams.






Daugiau >>