Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nutarimu, penktadienį iš sostinės skvero buvo iškeltas ilgą laiką diskusijas kėlęs Petro Cvirkos paminklas. Vilniaus vicemero Valdo Benkunsko teigimu, Vilniaus miesto savivaldybės taryba sprendimą priėmė atsižvelgiant ne į P. Cvirkos kūrybinius pasiekimus, o į politinį vaidmenį.

„Po dešimtmečius trukusių diskusijų, turime dabar finalinę stadiją, kai Vilniaus miesto savivaldybės Taryba šį rugsėji priėmė sprendimą perkelti P. Cvirkos paminklą iš šio skvero ir perduoti jį Nacionaliniam muziejui kartu su Žaliojo tilto skulptūromis“, – penktadienį prie vykstančių paminklo nukėlimo darbų kalbėjo V. Benkunskas.

Tarybos teigimu, sprendimas buvo priimtas remiantis Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro išvadomis, kuriose nustatyta, kad „Petras Cvirka savo politinėje-visuomeninėje veikloje aktyviai kolaboravo su okupacinės sovietinės valdžios struktūromis, o jo kolaboravimas sukėlė didelių ir žalingų pasekmių Lietuvos valstybės ir jos piliečių likimui.“

„Aiškiai pasakyta, kad P. Cvirka pirmiausia buvo politinis veikėjas, kuris kolaboravo su sovietine valdžia ir jo veiksmai sulaužė ir sugadino ne vieno asmens, ne vienos šeimos, ne vienos giminės likimus. Žengiame į kitą amžių ir turime tokių sovietinių paveldų ir reliktų atsisakyti“, – kalbėjo vicemeras. 

„Šis paminklas buvo pastatytas labai aiškiai įvardijant, kad jis yra pastatytas ne už literatūrinius nuopelnus, bet sovietinės propagandos tikslais. Gaila, kad devyniasdešimtais metais, kai Vilniuje ir visoje Lietuvoje griuvo Leninai, šita viešoji erdvė nebuvo išvaduota nuo šito sovietinio paveldo“, – pridūrė vicemeras. 

Kol į skverą susirinkę paminklo nukėlimu besidžiaugią žmonės teigė, kad skulptūra bus muziejuje, kuriame bus galima domėtis istorija, o ne aukštinti P. Cvirką, kiti nuogąstavo, kad sprendimas yra politizuotas.

„Primenu jums, kad užaugo nauja karta, mankurtų karta, kurie neprisimena, kaip užaugo jų vaikai, seneliai, jiems buvo iškastruota istorinė atmintis ir žino labai ribotą kiekį istorijos. Užaugo per 30-metų dar viena mankurtų karta“, – kalbėjo prie paminklo stovėjęs vyriškis su plakatu ,,...Tas tapdavo mankurtu – vergu be praeities“. 

V. Benkunsko teigimu, ketinama svarstyti ir dėl skvero pavadinimo. Visuomenei keliant diskusijas, kad skvere vietoj istorinio paminklo bus pastatytas dangoraižis, V. Benkunskas patikino, kad skveras išliks rekreacine viešąja erdve. Kol kas sprendimų, kaip tai bus įgyvendinama, nėra. 

„Dabar bus įrengta žalioji pievelė, padėti keli suoliukai, kad miestiečiai galėtų užlipti ir pažiūrėti į miestą iš tos pusės, kur paminklas daug dešimtmečių žiūrėjo“, – sakė vicemeras bei pridūrė, kad dėl šio sprendimo yra užtikrintas.   

„Pažeistų savo interesų neturime, kiekvienas yra laisvas kreiptis į teismus, jei yra manoma, kad reikalinga. Žinome, kad yra kreipimaisi į teismus, beje, tie teismai atsisakė nagrinėti kažkokius skundus ir priimti sprendimus, tai laikinųjų apsaugos priemonių, dėl ko Vilniaus miesto savivaldybė negalėtų įgyvendinti šių darbų, nėra. Mes esame užtikrinti, kad mes elgiamės ir teisingai, ir teisėtai“, – sakė vicemeras. 

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos priimtoje rezoliucijoje ir pagal ją parengtame tarybos sprendime nurodoma, kad P. Cvirkos paminklas taps valstybės nuosavybe. Paminklą kartu su 2015-aisiais nukeltomis keturiomis sovietinėmis Žaliojo tilto skulptūromis perimti ketina Lietuvos nacionalinis muziejus.