Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad puslaidininkių paklausai viršijant pasiūlą, yra galimybė, kad Taivano atstovybė Lietuvoje atidarys puslaidininkių gamyklą.

„Visos galimybės yra realios ir šita galimybė taip pat yra reali, ar Taivano įmonė, ar Lietuvos įmonės, bendradarbiaudamos su Taivano įmonėmis. Mes matome, kad puslaidininkių paklausa pasaulyje yra milžiniška, mes turime pasiūlos sutrikimų jau šiandien. Ilgiuoju laikotarpiu paklausa tik augs, plečiantis elektromobilių pramonei, išmaniųjų technologijų pramonei, kompiuteriai vis galingėja ir puslaidininkių reikės“, – trečiadienį Lietuvos ir Taivano prekybos ir investicijų forumo renginyje kalbėjo A. Armonaitė.

Anot ministrės, norint stabilizuoti susidariusią situaciją, geriausia būtų gaminti puslaidininkius Lietuvoje.

„Ką mes pastebime, tiekimo grandinės yra sutrikusios ir dėl pandemijos, ir dėl energijos išteklių kai kurių sutrikdymų, tai mums reikia turėti tuos dalykus kuo arčiau savęs, kuo arčiau namų, o geriausia – namuose“, – sakė ministrė.

„Kai 20 proc. sudaro gamyba ir pramonė, reikšminga dalis išmani Hitech pramonė, tai, sakyčiau, puslaidininkiai yra Lietuvai ir higiena, ir nemaža ambicija, kur reikia padaryti daug namų darbų“, – pridūrė A. Armonaitė.

Taivano ekonomikos ministras galimybės taip pat neatmeta

Kaip teigė Taivano ekonomikos ministras Ming-Hsing Kung, jei Lietuva yra susidomėjusi galimybe atidaryti puslaidininkių gamybos įmonę, tikimybė ją įkurti yra. Anot ministro, pirmasis žingsnis būtų talentų pritraukimas.

„Taivanas suteiks stipendijas Lietuvos jaunimui studijuoti ar vykdyti tarptautinius mainus į Taivaną mokymosi tikslais“, – kalbėjo Ming-Hsing Kung.

Antrasis žingsnis, ministro teigimu, ekspertų grupės suformavimas, kuri diskutuos apie Lietuvos vaidmenį puslaidininkių tiekimo grandinėje. Ming-Hsing Kung teigimu, jeigu Lietuvai reikės asistentų pagalbos, Taivano atstovybė atsiųs savo pagalbą.

Išaugus asmeninių elektronikos gaminių paklausai pandemijos metu, pastaruoju metu rinkoje jaučiamas puslaidininkių stygius įvairiose srityse. Anot ministrės, Taivano atstovybės vizitas yra gera proga Lietuvos gamintojams užmegzti glaudžius ryšius aukštųjų technologijų pramonei, ypač puslaidininkių gamybai, Lietuvoje plėtoti.

Opozicija kritikuoja įstrigusį procesą dėl Taivano atstovybės – valdantieji tikisi ją atidaryti jau artimiausiu metu

Užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui kalbant apie tai, kad politikai šiuo metu ieško geriausio laiko ir formos Taivano atstovybei atidaryti, opozicijos atstovai iš pradžių kritikavo pačią ministerijos iniciatyvą dėl Taivano pavadinimo pasirinkimo šiai institucijai. Dabar jie kritikuoja ir patį proceso įgyvendinimą, kuris, jų vertinimu, stringa dėl prasto valdančiųjų pasiruošimo.

Tačiau Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Žygimantas Pavilionis ramina, kad viskas vyksta tinkama linkme, šiuo metu tiesiog siekiant užsitikrinti Vakarų sąjungininkų paramą. Tuo metu valdančiosios koalicijos partnerių iš Laisvės frakcijos atstovas Marius Matijošaitis užsiminė turįs vilčių, kad atstovybė gali būti atidaryta maždaug po mėnesio.

G. Surplys: diplomatijoje staigmenų nebūna

Tai, kad Taivano atstovybės atidarymo klausimo iniciatoriai Lietuvoje sustojo, sako pastebįs Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) parlamentaras Giedrius Surplys. Kita vertus, trikdžiai šiame procese, jo nuomone, buvo nulemti jau tuomet, kai atstovybę buvo nuspręsta pavadinti ne Taibėjaus, o Taivano pavadinimu.

„Pato situacija, kuri susiklostė, kelia klausimų, ar kažkas stringa pačiame Taivane, nes buvo kalbama, kad atstovybė veiks jau šią vasarą. Tai ar patiems taivaniečiams nepavyko to plano įgyvendinti? Ar trypčiojame mes, mūsų Užsienio reikalų ministerija, bandydama surasti tiek Taivanui, tiek Kinijai priimtinų sprendimų“, – Eltai teigė G. Surplys, kartu pabrėždamas, kad sustojus šiuo klausimu, Lietuva realiai patirtų nuostolius dviem skirtingais aspektais.

„Blogiausia šioje vietoje aišku, būtų bandant nušauti vienu šūviu du zuikius nenušauti nė vieno. Vadinasi, susipykome su Kinija (su ilgalaikėmis pasekmėmis mūsų verslui), ir panašu, kad galime neturėti ir tos Taibėjaus atstovybės“, – sakė jis.

Tačiau „valstietis“ nemano, kad šiuo metu pastebimas sustojimas atstovybės klausimu galėjo būti nulemtas vidinių tarpinstitucinių nesutarimų tarp ministerijos ir Prezidentūros. URK pirmininko pavaduotojo nuomone, vidaus politikos klausimai turi gana nedaug įtakos šalies diplomatijai, o šiame procese, jo vertinimu, daugiausiai įtakos turėjo būtent tai, kad Užsienio reikalų ministerija neatliko reikiamų pasiruošimo darbų.

„Yra toks posakis: diplomatijoje staigmenų nebūna. Vadinasi, prieš žengdamas žingsnį, prieš paskelbdamas, koks bus pavadinimas ar apskritai bus tokia atstovybė, paprastai tu ne visiškai viešai, ne per žiniasklaidą, išsiaiškini su visomis suinteresuotomis pusėmis, kas būtų, jeigu mes padarytume taip, o galbūt, jeigu mes padarytume kitaip. Tada galima išvengti ir ambasadorių atšaukimo, ir įšalusių santykių. Mūsų valdžia nuėjo kitu keliu, iškėlė aukštai kalaviją ir nujojo įrodyti visiems, kad ji gali daryti kaip nori. Diplomatijoje taip paprastai nebūna, už kiekvieną veiksmą būna atoveiksmis“, – aiškino G. Surplys.

G. Paluckas: iniciatyva dėl Taivano atstovybės atidarymo yra eksperimentas

Tuo metu kitos opozicinės frakcijos – Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atstovas Gintautas Paluckas pabrėžia esąs kritiškas tiek pačios atstovybės Taivano pavadinimu idėjai, tiek proceso įgyvendinimui. Pasak jo, visą šią situaciją galima vadinti valdančiųjų eksperimentu.

„Akivaizdu, kad tai yra eksperimentas, veliantis į diplomatinį konfliktą, nežinant, kaip tu jį pabaigsi ir kokį rezultatą tu gausi. Buvo akivaizdu, kad taip bus. Tiesiog buvo nemodeliuojami A, B, C variantai, kaip viskas gali pasisukti. Tai tiesiog labai neišmintinga, tai dabar turime tokią situaciją“, – įsitikinęs G. Paluckas.

Politikas mano, kad atstovybės atidarymo klausimas įstrigo po to, kai buvo pasikonsultuota su Lietuvos sąjungininkais Vakaruose.

„Tai yra absoliučiai akivaizdu, nes per šitą laikotarpį buvo galima tikrai ir atidaryti atstovybę, bet akivaizdu, kad visi tie dalykai įstrigo, matyt, po konsultacijų su partneriais, Prezidentūra. Matyt, neįvertinus, kad bus sulaukta tokios visiškai nedviprasmiškos, kietos Kinijos pozicijos, su visomis iš to kylančiomis pasekmėmis, kurias mes galime suvokti ir kol kas dar negalime suvokti, kaip čia toliau viskas vystysis. Tai yra įstrigę todėl, kad nebuvo galvojama apie tai, kokie gali būti šitos visos iniciatyvos variantai. Nei plano B, netgi plano A jokio nebuvo: darom ir matysim. Tai, štai, matome, ir dabar stovime įstrigę“, – sakė socialdemokratas.

Ž. Pavilionis: tikiuosi, kad mes galėsime greitai pasidžiaugti Taivano atstovybės atidarymu

Tačiau valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Ž. Pavilionis nesutinka su opozicijos išsakoma kritika. Pasak jo, procesas vyksta savo etapais, siekiant užsitikrinti „maksimalų sąjungininkų palaikymą“. Visgi, pasak parlamentaro, akivaizdi parama Lietuvos siekiui steigti Taivano atstovybę, buvo išreikšta tiek Europos Parlamente praėjusią savaitę priimtoje rezoliucijoje, tokį siekį, pasak jo, palaiko ir Jungtinės Amerikos Valstijos, todėl šiuo metu jau ruošiami ekonominiai pagrindai pačios institucijos steigimui.

„Šiuo metu taip pat klojami pirmieji ekonominiai pamatai įdirbiui, kurį tokios šalys kaip Čekija, Slovakija turi jau nuo senesnių laikų. Mes dabar stojame į tas gretas. Slovakijoje, jeigu neklystu, septyni susitarimai su Taivanu pasirašyti, Čekijoje – penki. Čekijoje steigiami du Taivano bankai. Pasižiūrėsime, kokie rezultatai bus pas mus. Tikiuosi, kad irgi ne blogesni“, – aiškino Ž. Pavilionis.

Seimo URK pirmininkas pabrėžia, kad sprendimas šiuo klausimu jau yra priimtas, o dabar liko tik įgyvendinimo procesas. Politikas tikisi, kad apie Taivano atstovybės atidarymą Vilniuje bus paskelbta jau artimiausiu metu.

„Jeigu aš teisingai suprantu visus signalus ir visus pasirengimus, taip, kaip matau juos iš vidaus, tai aš tikrai tikiuosi, kad mes galėsime šios atstovybės atidarymu visi kartu pasidžiaugti. Nenoriu įvardinti datų, čia jau turi įvardinti atitinkamos ministerijos, bet aš tikrai tikiuosi, kad mes galėsime greitai tuo pasidžiaugti. Taip pat norėčiau įspėti opoziciją – darbo rezultatai paaiškės tiek šiais metais, tiek po tam tikro laiko, kadangi ekonominius santykius perorientuoti nuo autokratiškų šalių, į kitas rinkas užtrunka šiek tiek laiko“, – tikino konservatorius.

M. Matijošaitis: mano teorija, kad prezidentas procesų tėkmę mato šiek tiek kitaip nei Vyriausybė

Visgi valdančiosios koalicijos partnerių iš Laisvės frakcijos atstovas M. Matijošaitis pripažįsta pastebįs tai, kad šiuo klausimu iniciatyva buvo šiek tiek pristabdyta, bet jis pats neslepia turįs vilties, jog Taivano atstovybė gali būti atidaroma jau maždaug po mėnesio.

„Reikėtų pripažinti, kad prieš geras dvi savaites mes, grupelė užsienio politikos entuziastų, pasitarėme apie sulėtėjusį tempą, apie tai, kad Taivano pusei reikėtų tą ryžtą rodyti nuosekliai ir paskubėti. Įžvelgiu trypčiojimą, bet reikia suprasti, kad užsienio politiką formuoja tiek Seimas, tiek Vyriausybė ir Prezidentūra. Jeigu kažkurioje grandyje atsiranda abejonių, tai tada visa grandinė sulėtėja. Tikiuosi, kad kuo greičiau tose kitose valdžios institucijose susitars, susilygins tuos neaiškumus ir toliau bus galima siekti Vyriausybės programinių tikslų“, – teigė M. Matijošaitis.

„Tai bus galimai jau kitą mėnesį“, – patikslino jis.

Politikas pažymi, kad parlamente sutarti dėl tam tikrų klausimų įstatymų leidybos lygiu yra lengviau negu tarp vykdomųjų institucijų suderinti proceso įgyvendinimą. Jis neatmeta, kad ir Taivano atstovybės klausimu buvo sustota dėl tam tikrų galimų trinčių tarp Vyriausybės ir Prezidentūros.

„Manau, kad tai yra pagrindinė priežastis (išsiskyrusi ministerijos ir Prezidentūros nuomonė – ELTA). Tuose vidiniuose pokalbiuose aš nedalyvavau ir dėl to turbūt negalėčiau nei objektyviai komentuoti, nei pristatyti tai kaip faktą, bet mano teorija tokia, kad prezidentas mato procesų tėkmę šiek tiek kitaip“, – svarstė M. Matijošaitis.

G. Landsbergis: ieškoma geriausio laiko ir formos

Užsienio reikalų ministras G. Landsbergis praėjusią savaitę interviu naujienų agentūrai ELTA užsiminė, kad su partneriais diskutuojama tiek dėl Taivano atstovybės atidarymo, tiek dėl šios institucijos pavadinimo pasirinkimo.

„Mes kruopščiai ir atidžiai deriname veiksmus su savo transatlantiniais partneriais. Ir tiek (Taivano – ELTA) atstovybė, tiek jos pavadinimas, tiek atidarymo laikas yra derinamas su pagrindiniais strateginiais partneriais. JAV yra bene pagrindinė Taivano žmonių palaikytoja, ir mes stipriai konsultuojamės. Sprendimai bus priimti, vyksta daugiašalės konsultacijos. Tikiuosi, kad greitu metu galėsime informuoti tiksliai apie kitus būsimus žingsnius“, – interviu Eltai teigė G. Landsbergis.

„Partneriai yra ir kitoje pusėje Atlanto, taip pat partneriai Indijos ir Ramiajame vandenynuose. Mes tikrai labai atsakingai, labai rimtai žiūrime į šį klausimą, suprasdami visą jo svarbą ir implikacijas ne tik Lietuvai, bet ir pasauliui“, – aiškino jis.

Pasak Lietuvos diplomatijos vadovo, negalima teigti, kad Taivano atstovybės klausimas yra nukeltas.

„Aš nekalbėčiau apie klausimo dėl atstovybės nukėlimą. Ieškoma geriausio laiko ir formos“, – tikino ministras.

Lietuvai pradėjus palaikyti glaudesnius ryšius su Taivanu, ėmė blogėti santykiai su Kinija

Kinija šią vasarą konsultacijų atšaukė savo ambasadorių Vilniuje ir paragino atšaukti Lietuvos ambasadorių Pekine. Lietuvos ambasadorė Kinijoje Diana Mickevičienė į Vilnių konsultacijų grįžo rugsėjį. Kinijos užsienio reikalų ministerija tokį sprendimą argumentavo Vilniaus ketinimais Lietuvoje atidaryti Taivano prekybos atstovybę. Kinijos atstovų teigimu, toks Lietuvos ketinimas „įžūliai pažeidžia Lietuvos ir Kinijos komunikatą dėl diplomatinių santykių užmezgimo“.

Pekinas Taivaną laiko dar viena savo provincija, todėl bet kokius kitų valstybių santykius su Taivanu vertina kaip prieštaraujančius pačios propaguojamam „vienos Kinijos principui“. Todėl Pekinas stengiasi, kad Taivanas būtų izoliuotas pasaulio arenoje ir trukdo bet kokiam oficialiam žodžio „Taivanas“ vartojimui, kad tai nesuteiktų salai tarptautinio teisėtumo jausmo.

Pekinas: Taivanas neturi jokios teisės prisijungti prie JT

Taivanas neturi jokios teisės prisijungti prie Jungtinių Tautų (JT), trečiadienį pareiškė vienas Pekino pareigūnas, kai JAV valstybės sekretorius Antony'is Blinkenas paragino labiau įtraukti šią salą į JT institucijų veiklą.

Kinija savo atsaką paskelbė po to, kai A. Blinkenas pareiškime, skirtame pažymėti 50-ąsias JT Generalinės Asamblėjos sprendimo priimti Kiniją kaip narę ir išstumti Taivaną metines, išreiškė apgailestavimą, kad Taivanas pasaulinėje arenoje yra vis labiau atskiriamas.

„Jungtinės Tautos yra tarptautinė vyriausybinė organizacija, kurią sudaro suverenios valstybės, – per reguliarią spaudos konferenciją teigė Taivano reikalų biuro Pekine atstovas Ma Xiaoguang. – Taivanas yra Kinijos dalis.“

Pekinas laiko Taivaną nuosava teritorija ir yra pažadėjęs ją kada nors užimti, prireikus, jėga.

Atstovas nurodė, kad Kinijos Liaudies Respublika yra „vienintelė visai Kinijai atstovaujanti teisėta vyriausybė“, ir paragino Taivano politikus atsisakyti minties kliautis Vašingtonu siekiant nepriklausomybės.

Antradienį A. Blinkenas teigė, kad „prasmingas Taivano dalyvavimas JT sistemoje yra ne politinis, o pragmatinis klausimas“.

JAV valstybės sekretorius pridūrė, kad tarptautinei bendruomenei susiduriant su precedento neturinčiu sudėtingų klausimų kiekiu, svarbu, kad visos suinteresuotos šalys padėtų spręsti problemas, kurios apima 24 mln. Taivano gyventojų.