Antano Kučinsko opera vaikams „Bulvinė pasaka“ Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre švenčia jubiliejų: spalio 13 d. Žvejų rūmuose buvo pristatytas 50-asis šios operos spektaklis.

Pelių ir Bulvių karalysčių „karas dėl maisto“ teatro scenoje vyksta nuo 2007 m. Išbadėjusios Pelės puola sočiai gyvenančią Bulvių karalystę ir pagrobia į nelaisvę vienturtę Karaliaus Bulvės dukterį – aikštingąją Princesę Bulvytę (Ritą Petrauskaitę). Tai regi ją įsimylėjęs jaunas ir naivus poetas Ridikėlis (Mindaugas Rojus). Žūtbūtiniame Pelių ir Bulvių mūšyje princesę bando išvaduoti Generolas Runkelis (Artūras Kozlovskis) iš Ukrainos, kuriam Karalius Bulvė (Šarūnas Juškevičius) už išlaisvinimą pažada Princesės ranką. Bet herojumi-išvaduotoju netikėtai sau pačiam tampa jaunasis Ridikėlis...

Scenoje pasirodė visas būrys Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistų: Virginijų Pupšį (Karalius Kapliadantis), Valdą Kazlauską (Ministras Beuodegis), Vytautą Virganavičių (Patarėjas Bedantis). Iki ašarų juoktis priverčia Viačeslavo Tarasovo Astrologą ir Živilės Subačiūtės vaidinamą nelaimėlį Mažąjį Peliuką. Budeliu „Bulvinėje pasakoje“ tapo Aurelija Dovydaitienė, Traškučiu su paprika – Rosana Štemanetian, Muzikantu Morka – Kęstutis Nevulis, Burokėliu – choristė Reda Jucevičienė, o Kancleriu Beūsiu – pats teatro vyriausiasis choreografas Aurelijus Liškauskas. Mūšin įsijungė ir Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestras su dirigentu Dmitrijumi Zlotniku.

Pasak kompozitoriaus A. Kučinsko, žaisminga, šmaikšti, dinamiška pasaka yra socialinio konflikto parafrazė: Bulvės joje – tai apsnūdęs elitas, o Pelės – nerimstančios masės. Tačiau perskaitomas ir kartų konfliktas (Princesė Bulvytė – Karalius Bulvė) ar net amžinojo dramos ir muzikos pradų konfliktas. Peles operoje charakterizuoja aštrus roko skambesys: girdime solinę ir bosinę gitaras, mušamuosius – tai išreiškia plačiųjų masių, o ne operinę estetiką. Bulvių muzika – tai pseudobarokas, kuriam būdinga muzikinė puošyba, tačiau ir čia apgalvotai įmetama klaidų, suardomas metras ir stiliaus harmonija. Kompozitorius neslepia, kad „Bulvinė pasaka“ buvo kuriama naudojant įvairiausias „muzikines lupenas“: kažkur girdėtas muzikines nuotrupas ir parafrazes. „Idealizuojantį pasakos santykį keičia ironija ir satyra, kuri skatina atviriau ir nuoširdžiau pažvelgti į žmogiškosios prigimties žavumą ir kvailumą“, – teigia A. Kučinskas.

„Mane labiausiai domina ne konkreti tema ar problema (beje, temos kūriniuose vaikams yra tos pačios kaip ir suaugusiųjų), bet susikalbėjimo su vaiku momentas, ieškojimas būdų, kaip patekti į prarastą vaikystės žemę, kaip kalbėti, kad liktum suprastas ir nebūtum ten svetimas. Kažkada turėjau parašyti pjesę vaikams, o galvoje nebuvo jokios aiškios idėjos ar siužeto. Skutau bulves ir pykau ant savęs už visišką tuštumą galvoj. Pasakiau sau: nežinai, apie ką rašyti, tai rašyk apie bulves. Ir parašiau“, – prisipažįsta „Bulvinės pasakos“ libreto autorė Daiva Čepauskaitė.

Klaipėdos darželio-mokyklos „Saulutė“ mokytojai Daivai Draganovai, su savo auklėtiniais dažnai apsilankančiai Muzikinio teatro spektakliuose vaikams, patiko visos A. Kučinsko operų trilogijos dalys: „„Bulvinė pasaka“ tiesiog įkrito vaikams į širdį: mažieji nuolat minėdavo matytus personažus bei jų ištartas frazes. Norime padėkoti teatro solistams, choristams ir orkestrui už profesionalumą bei nuostabų atlikimą. Intriguojanti gėrio ir blogio kova spektaklyje suteikė vaikams daug neblėstančių įspūdžių. Tai, ką išvydome, vėliau pamokose aptarinėjome dar ne vieną mėnesį. Su nekantrumu laukiame naujų apsilankymų teatre ir, aišku, naujų spektaklių“.

Partnerių informacija.