Lietuvos bankas numato, kad kitų šalių ekonominis lėtėjimas netrukus pasieks ir Lietuvą, o ūkio plėtra kitąmet turėtų būti gerokai lėtesnė nei šiemet.

Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorius Gediminas Šimkus teigė, kad pasaulyje didėja nerimas dėl tolesnės ekonomikos raidos, o tai darys įtaką ir Lietuvos ūkiui.

„Lietuva yra maža, atvira ekonomika, tai, kas vyksta pasaulio ūkyje, tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai paveikia Lietuvą. (...) Optimizmo stoką jaučia tiek ekonomikos ekspertai, tiek finansų rinkos. Optimizmas slopo nuo 2018 metų, šiek tiek atsigavo šių metų pavasarį ir vėl krito žemyn. Tai siejasi su įtampa tarptautinės prekybos srityje. Nuotaikų blogėjimas yra platus, stebimas įvairiose šalyse.

Lietuvoje pasitikėjimo rodikliai kol kas aukšti, ekonomikos plėtra pirmą pusmetį buvo įspūdinga. Pasitikėjimo rodiklis Lietuvoje pasisukęs žemyn, bet lygiai skirtingi (nei kitose šalyse. – ELTA). Lietuvoje rodiklis yra gerokai aukštesnis. Pirmą šių metų pusmetį Lietuvos ūkis augo 4 proc., tai daugiau nei praėjusiais metais. Augimą lėmė vidaus veiksniai“, – sakė G. Šimkus.

Lietuvos banko prognozėmis, šalies ekonomika šiemet augs 3,7 proc., o kitąmet – 2,5 proc. Ūkio aktyvumas Lietuvoje kol kas nuosekliai auga veikiamas vidaus rinkos – investicijų ir gyventojams palankios darbo rinkos. Šiemet ES paramos lėšų investicijoms į Lietuvą atkeliavo 68 proc. daugiau nei pernai.

„Tiek šiais, tiek kitais metais tikimės ekonomikos augimo“, – pridūrė Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorius.

Pasak G. Šimkaus, darbo rinkos sąlygos vis dar palankios gyventojams – trūksta darbuotojų, o tai lemia gana spartų darbo užmokesčio augimą. Lietuvos bankas numato, kad šiemet atlyginimų augimas turėtų siekti 8,5 proc., tačiau kitais metais sulėtės iki 6,7 proc.

„Darbo užmokestis sparčiai auga. Anksčiau namų ūkių pajamų padidėjimą namų ūkiai nukreipdavo daugiausiai į vartojimą ar jį suvalgydavo infliacija, šiuo metu disponuojamos pajamos auga taip sparčiai, kad dalis lėšų skiriama taupymui“, – sakė G. Šimkus.

„Verslas, tikėtina, mažiau arba konservatyviau planuos savo investicijas. (...) Eksporto augimo tempai turėtų lėtėti, (...) užsienio paklausa turėtų sumenkti“, – pridūrė G. Šimkus.

Infliacija, Lietuvos banko prognozėmis, kitais metais turėtų siekti 2,2 proc. Labiausiai turėtų brangti paslaugos – jų kainos auga apie 5 proc. per metus.

„Apie pusę infliacijos lėmė paslaugų kainų didėjimas. Maisto kainos šiais metais ūgtelėjusios ir taip pat vaidina svarbesnį vaidmenį bendroje infliacijoje. Daržovės pabrango kone 40 proc. per metus. Tai susiję su prastu derliumi“, – teigė G. Šimkus.

Lietuvos banko atstovo teigimu, stipriausiais poveikis Lietuvos ūkiui gali pasireikšti „Brexitui“ įvykus be susitarimo.

„Jungtinė Karalystė yra viena populiariausių migracijos krypčių. Tai, ką žinome, du trečdaliai jos žemės ūkio produkcijos eksporto yra ES kryptimi. 90 proc. dirbančiųjų Jungtinės Karalystės žemės ūkio sektoriuje yra Rytų Europos žmonės, tarp jų ir lietuviai. Visi neapibrėžtumai neigiamai veikia svaro kursą, eurų prasme ten gyvenantys žmonės uždirba mažiau, o būtent 20 proc. perlaidų yra iš Jungtinės Karalystės. Poveikis ekonomikai yra tiesioginis ir netiesioginis. Tiesioginis – per naujus muitus, tarifus, ribotą ekonomikos aktyvumą. (...) Netiesioginis poveikis atsiranda per neapibrėžtumą, mažėjantį rinkos pasitikėjimą“, – sakė G. Šimkus.

Lietuvos banko manymu, Lietuvos realusis BVP, įvykus „Brexitui“ be susitarimo, kristų 0,8 proc. punkto per trejus metus.