Jūrų muziejus kviečia į kelionę jūros dugnu

Jūrų muziejus kviečia į kelionę jūros dugnu

Tunelyje po didžiuoju akvariumu gali stebėti žuvis taip pat betarpiškai, kaip ir pasinėręs į jūros gelmę.


Po rekonstrukcijos atvėrusio duris Lietuvos jūrų muziejaus lankytojų laukia daug staigmenų, tačiau viena jų unikali – tai galimybė, nusileidus į stiklo tunelį po didžiuoju akvariumu, atsidurti ant jūros dugno tarp nepaliaujamai gelmėje sklendžiančių žuvų tuntų, kurių vaizdas įkvepia nesvarumo pojūtį.


Viktoras ARMALIS


Redutas atstatytas nuo pamatų


Kad ir kokia didelė prie Lietuvos jūrų muziejaus veikiančio delfinariumo trauka, tačiau kiekvienam, lankančiam Kopgalį, pastaraisiais metais stigo galimybės užkopti ant pagrindinės muziejaus ekspozicijų būstinės – Kopgalio forto pylimų, nuo kurių atsiveria iki horizonto plytinti jūros erdvė, uosto vartai, Klaipėdos miesto ir Kuršių nerijos panoramos.


Kopgalio tvirtovės, kurioje įsikūrusios pagrindinės Lietuvos jūrų muziejaus ekspozicijos, kontūrai po penkerius metus trukusių atnaujinimo ir statybos darbų nepasikeitė.


Į muziejų, kaip ir anksčiau, patenkama per gynybinį griovį nutiestu tiltu, kuris remiasi į tunelio vartus. Iš pastarojo sukama stačiai į tvirtovės sargybinę. Joje pasitinka Prūsijos epochos uniforma vilkinčio kariškio figūra, o čia esanti ekspozicija glaustai atpasakoja Kopgalio tvirtovės istoriją. Pasak Lietuvos jūrų muziejaus Viešųjų ryšių ir rinkodaros skyriaus vadovės Ninos Puteikienės, sargybinėje specialiai atkurta XIX a. gynybinio objekto atmosfera, kad lankytojai pajustų istorinį tvirtovės, kurioje įsikūręs muziejus, koloritą. Na, o tada žengiama į forto kiemą.

REKLAMA


Jame taip pat nepamatysite didelių pokyčių, o ir centre kūpsantis apvalus reduto pastatas neprarado ankstesnės istorinės išvaizdos. Gal tik apdailos plytų spalva kiek tamsesnė – tai vienintelis liudijimas, kad lankytojus pasitinka absoliučiai naujas statinys.


Pasak muziejaus direktorės Olgos Žalienės, jūrų muziejaus akvariumas rekosntrukcijai buvo uždarytas pačiu laiku – pradėjus darbus paaiškėjo, jog statinys – avarinės būklės. Per daugiau kaip tris dešimtmečius paprasčiausiai suiro betonas, anais laikais gera kokybe niekada nepasižymėjęs.


Tad planus teko keisti – iš pradžių nugriauti ankstesnį, o paskui statyti naują centrinį pastatą, kuriame įkurdinti akvariumai. Kaip ir iki atnaujinimo, lauko baseiną greta įėjimo į ekspozicijų ir akvariumų erdvę okupavo pingvinai, kurie dabar mėgaujasi vėsiu oru ir noriai pozuoja prieš kameras, o ypač patikusiems lankytojams ir giesmę sutraukia.


Jūrų muziejus kviečia į kelionę jūros dugnu

Kopgalio tvirtovės vartai vėl svetingai atverti jūrų muziejaus lankytojams.


Dugno peizažas


Kai praveri pagrindinės ekspozicijos duris, atrodo, kad iš dienos be jokios pauzės pakliuvai į naktį. Viduje tvyro prieblanda, išryškinanti vos vos apšviestą didžiojo akvariumo gelmę. Kad ir kone dvigubai akvariumo erdvę praplečia ant sienos-ekrano eksponuojamų jūros gyvūnų vaizdai, bet iš „prieangio“ jis neatrodo taip įspūdingai, kaip pakilus į apžvalgos balkoną antrajame reduto aukšte.


Nors dabartinio akvariumo tūris toks pat kaip ir ankstesnio, buvusio iki muziejaus atnaujinimo ir talpinusio tas pačias 750 tonų vandens, tačiau dabartinio vaizdas absoliučiai kitoks: prancūzų specialistai suformavo jame jūros dugno peizažą, kurio centre – nuskendęs laivas. Šiame fone pirmieji naujojo akvariumo gyventojai – eršketai – atrodo ypač įspūdingai.


N.Puteikienės žodžiais, apgyvendinti naujajame akvariume didieji ir rusiškieji eršketai – gyvosios muziejaus ekspozicijos pasididžiavimas. Prieš du dešimtmečius šios žuvys, vadinamos „gyvosiomis iškasenomis“, atvežtos iš Astrachanės. Eršketai puikiai akvariume prigijo, paaugo visu... metru ir dabar siekia 2 m ilgį. Kai ilgašnipiai didžiajame akvariume galutinai apsipras, žuvų įvairovė bus pildoma toliau.

REKLAMA


Jūrų muziejus kviečia į kelionę jūros dugnu

Kriauklių kolekcija, eksponuojama jūrų muziejuje, viena didžiausių Europoje.


Po eršketų, vandens temperatūrai pasiekus reikiamą, jame apsigyvens rajos. Ne tik pagrindinis, bet ir kiti jūrų muziejaus akvariumai nė iš tolo neprimena ankstesnių. Pirma, jie erdvesni – anksčiau didžiausi talpino 5 t, o dabar – net 60 t vandens. Antra, prancūzų specialistai kiekvienam sukūrė savitą interjerą, pritaikytą prie akvariume apgyvendintų žuvų ar vandens gyvūnų elgsenos ypatumų.


Formuojant dabartinę akvariumų galeriją buvo pasitelktas didžiausias Baltijos šalyse keliamasis kranas, kuris atsargiai, kaip kiaušinius į lizdą, sukėlė vidun ir patupdė į paruoštas vietas visiškai sumontuotus akvariumus. Tik po šios operacijos buvo uždengtas jūrų muziejaus centrinio pastato stogas. Dabar šiuose akvariumuose pristatomos 4 ekosistemos – gėlavandenė, Baltijos jūros, Šiaurės jūros ir tropinių jūrų. Pasak Lietuvos jūrų muziejaus Akvariumo ir jūrų gamtos skyriaus vedėjo Sauliaus Karaliaus, tokia ekspozicijų apimtimi gali pasigirti retas akvariumas – dažniausiai juose pristatomos vienos ekosistemos skyrius.


Tokias galimybes atvėrė muziejuje įdiegtos naujos gyvybės palaikymo sistemos. Ir dar – kas kelintas akvariumas sukonstruotas taip, kad lankytojas, tikrąja to žodžio prasme, gali atsidurti jo viduje – tereikia kiek pritūpti ir įkišti galvą į akvariumo dugne įrengtą stiklinį gaubtą – atsiduri nosis nosin su šapalu ar plekšne. Šie akvariumų stebėjimo „postai“ ypač patinka vaikams.


Jūrų muziejus kviečia į kelionę jūros dugnu

Langustai mielai pozuoja prieš kameras.


Lietuviškos kriauklės


Prie akvariumų galima praleisti valandų valandas, ypač stebint Baltijos jūroje aptinkamas medūzas ar ilgaūsius langustus, atkeliavusius iš šiltųjų jūrų. Tačiau atsinaujinęs jūrų muziejus traukia ne tik beveik tūkstančiu gyvųjų eksponatų, o ir unikaliomis jūrų gyvūnų preparatų kolekcijomis.


Neišdildomą įspūdį palieka nuo pirmųjų muziejaus dienų kaupiama kriauklių kolekcija. Kriauklės sudaro didelę dalį iš daugiau kaip 60 tūkst. Lietuvos jūrų muziejaus fonduose sukauptų eksponatų, todėl neatsitiktinai muziejaus kolekcija – viena didžiausių Europoje ir turi ne tik pažintinę, bet ir mokslinę reikšmę.


Suprantama, jog lankytojams, ypač moksleiviams, įdomiausi gigantiški moliuskai – jūrų muziejuje eksponuojama net 75 kg sverianti tridaknos kriauklė, tačiau tikriausiai kiekvienam bus įdomu sužinoti, jog didžiulėje moliuskų įvairovėje yra ir lietuviškais vardais pavadintų rūšių – tai Adamkaus marginalė, Landsbergio afrikinukė, Každailio verpstė, Danilos mureksas ir Henriko marginalė.


Jūrų muziejus kviečia į kelionę jūros dugnu

Pirmieji jūrų muziejaus lankytojus pasitinka simpatiškiausi iš visų gyvųjų eksponatų – pingvinai.


Pažinimo erdvės


Atsinaujinęs Lietuvos jūrų muziejus tapo labai modernus – didelę dalį ekspozicijų sudaro edukacinės instaliacijos, tad kol kas neaišku, kur jaunieji lankytojai praleidžia daugiau laiko – prie gyvųjų eksponatų ar interaktyviųjų pažintinių programų pultų.


Jau muziejaus ekspozicijos pradžioje nedaug kas atsispiria pagundai stabtelti prie modernių terminalų ir pasitikrinti žinias apie gyvosios gamtos evoliuciją, jūrų atsiradimą. Ne visos instaliacijos nuspėjamos – apžiūrinėjant pietų jūrų gelmių panoramą, po kojomis gali nušvisti grindyse įmontuotas iliuminatorius, pro kurį išvysite geltonają gyvatę – vieną pavojingiausių šiltųjų platumų gyvūnų, o gal jūrų ežį, kurį užmynus realioje jo gyvenamojoje aplinkoje teks ieškoti medicininės pagalbos.


Tokia originalia forma muziejaus lankytojai supažindinami su nuodingomis žuvimis, vėžiagyvais ir kitais pavojingais jūrų gyvūnais. Na, o jei, praėję pro jūrų ekspozicijas ir akvariumų galeriją ir nusileidę į Baltijos jūros ekspozicijai skirtą salę, pamatysite ties sienoje įmontuotais ekranais susibūrusį pulkelį lankytojų, galite neabejoti, kad atsidūrėte prie populiariausios moderniosios jūrų muziejaus instaliacijos, pasakojančios apie Baltijos jūros kilmę.



Jūrų muziejus kviečia į kelionę jūros dugnu

Šis Melnragės gelbėjimo stotyje naudotas vežimas – autentiškas eksponatas. Autoriaus nuotraukos


Greta jos – jaunajai kartai skirta pažintinė programa, atskleidžianti ekologines grėsmes, iškylančias Baltijai. Ši programa, be kita ko, pasakoja, kaip buvo šalinami „Globe Asimi“ tanklaivio katastrofos padariniai, ir modeliuoja, kas atsitiktų, jei tokia grėsmė pasikartotų. Atsinaujinusiame jūrų muziejuje pažinimo erdvės, pasak N. Puteikienės, prasiplėtė ir nauja parodų erdve, kurioje dabar pristatoma specialiai Lietuvos jūrų muziejui Ritos Mačiliūnaitės ir Justo Tertelio sukurta meninė instaliacija „Vandens gyvenimo linija“.


Ši instaliacija – garsinis ir tekstinis pasakojimas, kurio centre – Baltijos ruoniai. Pažintine prasme ši instaliacija – tikrai unikali. Užsidėjus ausines galima klausyti povandeninio pasaulio garsų tokių, kokius juos girdi gyvūnai – žinduoliai, paukščiai, žuvys.


Po tokios perklausos, įžengęs į tunelį, kaip ir akvariumai pagamintą iš didžiulį slėgį atlaikančio akrilo ir nutiestą po pagrindiniu akvariumu palei pat gulinčio ant dugno laivo liekanas, regis, ne tik pajunti nesvarumo būseną ir jautiesi sklendžiąs kartu su virš galvos praplaukiančiais žmogaus ūgio eršketais, bet ir girdi, ką tau kužda jūros gelmės.


Jūrų muziejus kviečia į kelionę jūros dugnu

Viena naujovių – apdovanojimų už gelbėjimo darbus jūroje kolekcija.


Piratai ir gelbėtojai


Žengiant paskutinius žingsnius po atnaujinto Kopgalio reduto skliautais, nepavyks aplenkti jaukios įdomybių parduotuvėlės, tapusios vienu iš atsinaujinusio Lietuvos jūrų muziejaus akcentų: čia nerasite atsitiktinių suvenyrų – kiekvienas simbolika puoštas puodelis ar taurė, jauniesiems lankytojams skirtas šokoladas ar žaislas, iš jūrų gyvūnus vaizduojančios serijos, žuvų liejiniai iš tauriųjų metalų, atvirukai ir istoriniai leidiniai sukurti pagal vieningą dizainą, suteikiantį jiems ypatingą atmintinę vertę.


Visgi, kad ir kokia įdomi suvenyrų erdvė, pasilikite laiko apžiūrėti naująją Kopgalio tvirtovės tuneliuose pristatomos laivybos istorijos ekspozicijos dalį, pasakojančią apie iki šiol mažai žinomą vadinamąją kranto teisę ir su ja susijusį piratavimo laikotarpį. Nemanykite, kad įsivėlė klaida – piratai Lietuvos pakrantėse nuolat veikė XII–XVII a. Ties Palanga ir Šventaja, Nida ir Juodkrante nuolat buvo apiplėšiami pirklių laivai, plaukiantys į Klaipėdą, nes pakrančių gyventojai tais laikais vertėsi laivų grobimu.


Ypač tų, kuriuos audros užplukdydavo ant seklumų. Vėliau piratų palikuonys pakeitė profesiją ir tapo žvejais verslininkais bei už apdovanojimą dirbančiais gelbėtojais – apie tai liudija vienas įdomiausių naujosios ekspozicijos dalies eksponatų – vežimas gelbėjimo valčiai gabenti. Tai originalus eksponatas iš Melnragės gelbėjimo stoties. Tokios stotys praėjusio amžiaus pradžioje veikė Nidoje, Juodkrantėje, Kopgalyje, Karklininkuose, Nemirsetoje, Palangoje ir Šventojoje.


Vien Kopgalio stotis 1923 m. išgelbėjo 136 skendusius žmones. Koks pavojingas ir gerbiamas buvo gelbėtojų darbas liudija unikali Didžiosios Britanijos, Lietuvos, Lenkijos ir netgi Peru apdovanojimų už gelbėjimo darbus jūroje kolekcija, pristatoma naujojoje ekspozicijoje. Kai išeisite iš tunelio, kur eksponuojama minėta ekspozicija, nebepastebėsite didelio skirtumo tarp požemių prietemos ir sutemų lauke, nes diena tarp įdomybių prabėgo nepastebėta ir danguje virš Kopgalio jau įsižiebia žvaigždės.

REKLAMA


Jūrų muziejus kviečia į kelionę jūros dugnu

Forto redutą, kuriame įkurdinti muziejaus akvariumai, restauratoriai atstatė iš naujo.


Kopgalio tvirtovė


Nerijos fortas arba Kopgalio tvirtovė – vienintelis toks Lietuvoje išlikęs XIX a. Prūsijos karinio paveldo objektas. Pirmieji kariniai įtvirtinimai Kopgalyje pastatyti 1809–1811 m., bet po metų šis artilerijos redutas buvo apleistas ir sunyko. Kariškiai į Kopgalį sugrįžo 1865 m. ir per aštuonerius metus čia pastatė apvalų mūrinį redutą, kuriame įsikūrė kareivinės, aplink iškastas apsauginis griovys, o jo perimetru pastatyti kaponieriai, poteromis (tuneliais) sujungti su „centru“.


Virš jų buvo supiltas didelis pylimas, ant kurio buvo pastatyti 8 toliašaudžiai pabūklai. Pašonėje įrengtas nedidelis uostelis. 1897 m. netekęs gynybinės reikšmės fortas perduodamas uostui – redute apsigyvena tarnautojai ir darbininkai. 1934 m. gynybinis griovys sujungiamas su Kuršių mariomis – atsiranda uostelis policijos kateriams, jachtoms, žvejų valtims. 1939 m., hitlerinei Vokietijai atplėšus nuo Lietuvos Klaipėdos kraštą, forte įkurdinamas vermachto priešlėktuvinės gynybos dalinys.


1945 m. vokiečių kariškiai fortą užminuoja, tačiau susprogdinti jo nepavyko. 1945–1975 m. Kopgalis – uždara pasienio teritorija. 1973–1979 m. tvirtovė rekonstruojama: nukenksminus gausybę sprogmenų, atstatomas redutas, sutvarkomi tuneliai ir kaponieriai ir 1979 m. forte atidaromas Klaipėdos jūrų muziejus bei akvariumas.


Daugiau svarbių, įdomių ir naudingų temų - žurnale SAVAITĖ