Lietuvoje atsirado daugiau vienybės ir laimės

Lietuvoje atsirado daugiau vienybės ir laimės

Laimingais ar gana laimingais 2017 m. pabaigoje jautėsi 69 proc. Lietuvos gyventojų.


Prieš pat atkurtos valstybės šimtmetį buvo paskelbta, kad Lietuva jį pasitinka pagerėjusiomis visuomenės nuotaikomis. Tai rodo Žmogaus studijų centro psichologinio klimato ir žmonių jausenos tyrimai, kasmet atliekami nuo 2008-ųjų.


Teodora RAŠIMAITĖ


Pasak Žmogaus studijų centro vadovo dr. Gintaro Chomentausko, šiemet matomi šiek tiek aukštesni visuomenės sutelktumo rodikliai. Anomijos, arba visuomenės susvetimėjimo, indeksas – mažiausias nuo 2008 m. „Susvetimėjimo rodiklis yra svarbiausias vertinant ir prognozuojant visuomenės emocinę būseną. Kuo mažiau susvetimėjimo, kuo daugiau bendrumo pojūčio, socialinių santykių, tuo stipresnis visuomenės laimės pojūtis, didesnis bendras pasitenkinimas gyvenimu, prisirišimas prie savo šalies“, – tvirtina G. Chomentauskas.


Centro vadovo teigimu, didėjantį visuomenės sutelktumą rodo didėjantis pasitikėjimas valdžios institucijomis: į klausimą, ar valdžia esant reikalui padės, teigiamai atsakė dukart daugiau respondentų negu prieš devynerius metus. Pagerėjo ir Lietuvos gyventojų požiūris į savo gyvenimą: laimingais ar gana laimingais 2017 m. pabaigoje jautėsi 69 proc. apklaustųjų (2016 m. tokių atsakymų buvo 65 proc.).

REKLAMA


Turėjo įtakos pakili būsena


Apklausą atlikusios bendrovės „Baltijos tyrimai“ vadovė dr. Rasa Ališauskienė šiuos teigiamus pokyčius iš dalies sieja su pakilia emocine Lietuvos piliečių būsena pasitinkant svarbų Lietuvos valstybės gimtadienį. Tiesa, nacionalinę reprezentatyvią apklausą „Baltijos tyrimai“ atliko ne prieš pat valstybės jubiliejų, o 2017 m. lapkričio 20–gruodžio 4 d., kai euforija dėl atkurtos valstybės sukakties atsakymų itin smarkiai paveikti negalėjo.


Vis dėlto besididžiuojančiųjų, kad yra Lietuvos piliečiai, skaičius per metus išaugo nuo 69 iki 82 proc. „Tai rodo, kad po truputį ropščiamės iš tapatybės krizės, o stipresnis emocinis susitapatinimas su Lietuva leidžia tikėtis mažesnio emigracijos srauto. Aišku, jei valstybėje neįvyks kokių nors didesnių nesusipratimų“, – teigia G. Chomentauskas.


Tyrimo partnerės – draudimo bendrovės „Gjensidige“ – vadovo Mariaus Jundulo nuomone, tikėjimas savo valstybe ir noras būti jos dalimi – stipri motyvacija kurti savo gyvenimą čia, Lietuvoje. „Visuomenės vienybės pojūtis sustiprina norą investuoti savo lėšas, laiką ir pastangas į geresnį gyvenimą savo šalyje“, – įsitikinęs M. Jundulas.

REKLAMA


Mažėja ir savižudybių


G. Chomentauskas atkreipia dėmesį, kad suicidinių ketinimų rodiklis, nors ir išlieka aukštas, yra žemesnis nei pernai ir žemiausias nuo 2010-ųjų. Tai leidžia tikėtis mažesnio savižudybių skaičiaus ir 2018 m.


Išties neseniai buvo pranešta, kad savižudybių skaičius Lietuvoje nuosekliai mažėja, taip pat per kelerius metus triskart padaugėjo apsilankymų pas psichologus poliklinikose. Higienos instituto duomenimis, pernai šalyje nusižudė 749 žmonės, 2016 m. – 823, 2015 m. – 891, 2014 m. – 935. 2013-aisiais savo noru pasitraukusių iš gyvenimo žmonių buvo net 1 085.


Mažėja ir santykinis savižudybių skaičius – gyventojų mirtingumo dėl savižudybių rodiklis 2015-aisiais Lietuvoje siekė 30,41 atvejo 100 tūkst. gyventojų, 2016 m. – 28,3 atvejo, o pernai šis rodiklis sumažėjo iki maždaug 26 atvejų 100 tūkst. gyventojų.


Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos vadovas konservatorius Mykolas Majauskas sako, kad, nors savižudybių skaičius po truputį mažėja, skubėti džiaugtis nereikėtų – bendras savižudybių skaičius vis dar yra itin didelis ir problemų psichikos sveikatos priežiūros sistemoje – dar labai daug. Parlamentaras taip pat pabrėžia, kad nuosekliai auga vizitų pas poliklinikų psichologus skaičius.


Valstybinės ligonių kasos duomenimis, apsilankymų pas medicinos psichologus poliklinikose per trejus metus padaugėjo daugiau kaip 3 kartus – nuo 20 959 (2014 m.) iki 65 734 (2017 m.). „Tai rodo, kad žmonės mažiau bijo kreiptis į specialistus ir kalbėti apie savo emocijas. Todėl labai svarbu užtikrinti, kad ta pagalba, kurią jie gauna, būtų kokybiška. Nors poliklinikose padėtis po truputį gerėja, ligoninėse vis dar dominuoja psichotropiniai vaistai. Nemedikamentinio gydymo finansavimas toks mažas, kad tik labai reta sveikatos priežiūros įstaiga teikia psichoterapinę pagalbą“, – teigia M. Majauskas.



Seimo komisijos vadovas atkreipia dėmesį, kad Pasaulio sveikatos organizacija teikia konkrečias rekomendacijas, kaip sumažinti savižudybių skaičių. Vienas iš pagrindinių siūlymų – organizuoti specialistų mokymus, kaip atpažinti savižudybės riziką ir tinkamai reaguoti. Pasak parlamentaro, tokius mokymus jau vykdo Vilniaus, Kauno, Kupiškio, Kelmės, Pakruojo savivaldybės.


„Kiekvienas galime padėti ketinančiajam nusižudyti ar net sustabdyti jį nuo pavojingų veiksmų tą minutę, tačiau kad jis gautų tęstinę pagalbą, svarbu nukreipti asmenį pas specialistus. Šiais metais didinamas finansavimas psichikos sveikatos centrams. Tai – geras žingsnis, tačiau tikrai nepakankamas“, – sako M. Majauskas.


Lietuvos sveikatos strategijoje yra iškeltas tikslas iki 2025 m. sumažinti savižudybių skaičių iki Europos Sąjungos vidurkio, siekiančio 11 atvejų 100 tūkst. gyventojų. Lietuvos savižudybių rodiklis – didžiausias visoje Europos Sąjungoje.


Nuotaiką pagerino prezidentas


„Net stebina, kaip šalies nuotaiką gali pakeisti naujas lyderis“, – taip savo straipsnį „Forbes“ pradeda žurnalistė, rašydama apie visuomenės nuotaikos pokyčius Prancūzijoje, praėjusią vasarą prie šalies vairo stojus naujam prezidentui Emanueliui Makronui.


Prancūzai, kaip rašoma straipsnyje, yra sunkiai sujaudinami ir kritiški beveik viskam. Ne be ironijos pabrėžiama, kad naujausiame pasaulio šalių laimingumo reitinge jie yra didesni pesimistai negu Irako, Albanijos gyventojai ir labiau depresyvūs nei ugandiečiai ar uzbekai. Kitaip sakant, prancūzai yra nelaimingi neproporcingai savo materialinės ir socialinės gerovės lygiui. Kaltas tikriausiai buvęs prezidentas Fransua Olandas, bandęs vesti šalį pirmyn, bet pelnęs žemiausius reitingus nuo Antrojo pasaulinio karo pradžios, arba įgimtas prancūzų cinizmas.

REKLAMA


Pradėjus dirbti E. Makronui, įvyko didžiulis nuotaikų pokytis, nepaisant net tokios, kaip daugelis svajotų, ekonominės padėties, terorizmo grėsmės ir pabėgėlių problemos,
nes prancūzai pamatė perspektyvą, atgavo pusiausvyrą ir tarsi įkvėpė gryno oro. Vis dėlto faktas, kad prasta nuotaika kamuoja ne mus vienus – žmonės visuomet randa, dėl ko būti nepatenkintiems.


Daugiau svarbių, įdomių ir naudingų temų - žurnale SAVAITĖ







  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 15 (2024)

    Savaitė - Nr.: 15 (2024)