Leidykla „Briedis“ pristato ukrainiečių kilmės amerikiečių istoriko Serhijaus Plokhyjaus knygą „Jalta. Taikos kaina“.

Besibaigiant Antrajam pasauliniam karui, 1945 m. vasarį Kryme buvo surengta Jaltos konferencija. Ši konferencija dažnai vertinama kaip padalijusi pasaulį – nuo Europos iki Azijos – į įtakos sferas tarp Sovietų Sąjungos ir Vakarų.

Konferencija, kurioje dalyvavo JAV prezidentas Franklinas Delanas Rooseveltas, Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Winstonas Churchillis ir Sovietų Sąjungos diktatorius Josifas Stalinas, organizuota hitlerinei Vokietijai ir vokiečių sąjungininkei Japonijai pralaimint karą, todėl Didžiuoju trejetu įvardyti politikai susirinko aptarti baigiamojo karo etapo ir pokario tvarkos, įskaitant Vokietijos bei Rytų Europos kraštų likimą.

Diena po dienos, pradedant Vakarų šalių lyderiu atvykimu į Krymą, autorius pasakoja apie nervingą derybų atmosferą, nušviečia skirtingų valstybių vadovų strategijas, lūkesčius bei prioritetus. JAV prezidentui labiausiai rūpėjo sovietų pagalba kare prieš Japoniją, britų premjerui – Lenkijos likimas, o J. Stalinas siekė įtvirtinti absoliučią įtaką visose teritorijose, kurias jau prarijo Raudonoji armija ir kurias dar galėtų praryti.

Vadovaudamiesi skirtingais prioritetais, Vakarų sąjungininkai sunkiai derino bendrą strategiją. Puikus manipuliatorius J. Stalinas sumaniai pasinaudojo tais prieštaravimais ir, kartais pritardamas tai F. D. Rooseveltui, tai W. Churchilliui, gilino jųdviejų nesutarimą, iš to išpešdamas nemažai naudos. Amerikiečiai gavo tai, ko norėjo: sovietų pažadą įsitraukti į karą prieš japonus, W. Churchilliui palikta visiška veiksmų laisvė Britanijos imperijai gyvybiškai svarbioje Graikijoje, taip pat išrūpintas J. Stalino sutikimas skirti Prancūzijai administruoti nemažą okupuotos Vokietijos dalį. Tačiau visa Rytų Europa, įskaitant sovietų pakartotinai užgrobtus Baltijos kraštus, liko po Maskvos padu.

Ypatingas derybinis mūšis užvirė dėl pokario Lenkijos likimo, šalies, dėl kurios Britanija stojo į karą prieš Adolfą Hitlerį. Tačiau Kremliaus šeimininkas liko nepalenkiamas. Lenkijos klausimu W. Churchillis tiesiog neturėjo įtakos svertų, o labai ligotas F. D. Rooseveltas laikėsi gana pasyviai. Anot J. Stalino, būtent pro Lenkijos teritoriją priešas visada „užpuldavo Rusiją“, todėl ši šalis turinti tapti „draugiška valstybe“. Lenkijoje, kaip ir daugelyje Rytų Europos valstybių, turėjo būti įtvirtinta „liaudies demokratija“. Žinoma, tai reiškė sovietizavimą, besitęsiančias represijas prieš kitaminčius bei siautėjantį terorą. Nugalėtą Vokietiją galutinai sutarta padalyti į okupacines zonas, išsprendžiant jos likimą ateityje. Aptarti rimti teritoriniai pokyčiai Rytų Europoje, lenkams „kompensuojant“ vakaruose praradimų rytuose sąskaita, sovietams pasiglemžiant Karaliaučiaus kraštą, koreguojant kitų būsimojo socialistinio bloko valstybių sienas.

Nors Jaltos konferencija dažnai įvardijama kaip klastingo sovietų diktatoriaus absoliuti pergalė prieš ryžto stokojusius F. D. Rooseveltą ir W. Churchillį, vis dėlto, knygos autoriaus tvirtinimu, tai tik iš dalies tiesa. Vakarų atstovai taip pat išpešė tam tikrų geopolitinių nuolaidų. Deja, jos nebuvo susijusios nei su Baltijos kraštais, nei su Lenkija.

Kryme vykusi konferencija dažnai pateikiama kaip lemiama Antrojo pasaulinio karo laikotarpio konferencija, tačiau iš tiesų ji buvo tarpinė tarp 1943 m. vykusios Teherano konferencijos ir 1945 m. Potsdamo konferencijos. Nemažai Jaltoje aptariamų klausimų jau buvo aptarti Teherane ir galutinai įtvirtinti Potsdame, todėl Jaltos konferencija negali būti išplėšta iš bendro konteksto. Būtent kartu visos šios trys konferencijos ir nulėmė pokario pasaulio tvarką, tačiau apsimestines šypsenas netrukus pakeitė nusivylimas. Bendras šalių nepasitenkinimas, susierzinimas dėl rezultatų ir skirtingas pasiektų susitarimų traktavimas nulėmė Šaltąjį karą.

Mūsų dienomis knyga apie Jaltos konferenciją kaip niekad aktuali. Daugiau nei ketvirtį amžiaus Rusijoje įsigalėjęs ir grobiamąjį karą Ukrainoje pradėjęs Vladimiro Putino režimas siekia „naujos Jaltos“, naujo pasaulio padalijimo į įtakos sferas. Užsitikrinusi visišką Kinijos paramą, Maskva manipuliuoja JAV prezidentu Donaldu Trumpu, naudojasi Vakarų pasaulio lyderių tarpusavio prieštaravimais ir atvirai prokremlinėmis jėgomis, trokšdama užsitikrinti įtaką visoje postsovietinėje erdvėje, įskaitant buvusio socialistinio lagerio valstybes. Ar bus „naujoji Jalta“, priklauso nuo laisvojo pasaulio vienybės ir ryžto pagaliau suduoti agresoriui tinkamą atkirtį.

Kitos lietuviškai išleistos S. Plokhijaus knygos: „Černobylis. Branduolinės katastrofos istorija“, „Paskutinė imperija. Finalinės Sovietų Sąjungos dienos“, „Europos vartai. Ukrainos istorija“, „Branduolinė kvailystė. Naujoji Kubos raketų krizės istorija“, „Rusijos ir Ukrainos karas. Istorija kartojasi“, „Žmogus, šaudantis nuodais. Šaltojo karo šnipo istorija“.

Pranešimas spaudai.