Prancūzija siūlo iniciatyvą dėl nepilnamečių apsaugos internete, kuriai ketina pritarti ir Ispanija, Graikija bei Airija. Siekiama Europos Sąjungos mastu įvesti naujus įstatymus, draudžiančius jaunesniems nei 15 metų asmenims naudotis socialiniais tinklais. Šie teisės aktai platformoms įvestų pareigą tikrinti vartotojų amžių, o už šio reikalavimo nesilaikymą grėstų griežtos finansinės sankcijos. Nors siekis apsaugoti vaikus yra pagrįstas, kyla klausimas, ar vien reguliavimas be papildomų priemonių gali užtikrinti ilgalaikį poveikį.

„Pasaulyje stebime naują tendenciją – vis daugiau šalių pripažįsta, kad socialiniai tinklai kelia rimtą pavojų vaikų psichologinei gerovei, ir ryžtasi priimti drastiškus jų draudimus. Nors technologijų milžinai pateikia įvairius argumentus, kodėl amžiaus ribojimas yra sudėtingas, ES narės galvoja, kad be griežto reguliavimo ir koordinuoto požiūrio negalėsime tinkamai apsaugoti jauniausių visuomenės narių nuo socialinių tinklų keliamų pavojų. Šis Prancūzijos inicijuotas judėjimas gali paskatinti daugelio lauktas permainas visoje skaitmeninėje erdvėje, bet jo įgyvendinimas ir galimos pasekmės kelia daug neatsakytų klausimų“, – teigia skaitmeninės įtraukties ekspertė Julija Markeliūnė.

Socialiniai tinklai – tik vėlyvoje paauglystėje

Prancūzijos skaitmeninių reikalų ir dirbtinio intelekto ministrė Clara Chappaz, inicijuodama šį judėjimą, aiškiai pareiškė, kad socialiniai tinklai yra paprasčiausiai netinkami jaunesniems nei 15 m. asmenims. Ministrė nusiteikusi ryžtingai ir optimistiškai – per artimiausius tris mėnesius ji tikisi suburti pakankamą ES partnerių skaičių, kad iniciatyva būtų sėkmingai įgyvendinta. Šiam siekiui jau pritarė trys Europos valstybės: Ispanija, Graikija ir Airija, kurios taip pat pasiryžusios imtis veiksmų siekiant apsaugoti savo jaunuosius piliečius.

Siūlomas įstatymas įpareigotų socialinius tinklus užtikrinti, kad jaunesni nei 15 m. asmenys negalėtų sukurti paskyrų ar naudotis jų paslaugomis. Nesilaikant šio reikalavimo, kompanijoms grėstų didelės finansinės baudos, kurios galėtų siekti milijonus eurų arba net procentinę dalį nuo jų metinių pajamų. Tokios sankcijos būtų pernelyg reikšmingos, kad didžiausios technologijų bendrovės drįstų ignoruoti įstatymą ar jį įgyvendinti formaliai.

„Didžiausias iššūkis bus ne tik įstatymų priėmimas, bet ir praktinis jų įgyvendinimas. Nors socialinių tinklų keliamos grėsmės paaugliams yra akivaizdžios – nuo priklausomybės iki negatyvaus poveikio savęs ir patyčių – kol kas nė viena šalis neturi visiškai patikimos ir veiksmingos sistemos vartotojo amžiui patikrinti. Todėl galime atsidurti situacijoje, kurioje turime griežtus įstatymus, bet labai ribotus įrankius juos efektyviai įgyvendinti ir pasiekti net menkiausią rezultatą“, – įspėja J. Markeliūnė.

Kita vertus, Prancūzijos iniciatyva nėra unikali. Ją galimai paskatino 2024 m. lapkritį Australijoje priimtas panašus įstatymą, draudžiantis jaunesniems nei 16 m. asmenims naudotis socialiniais tinklais be tėvų sutikimo. Australijos teisės aktai reikalauja, kad platformos imtųsi veiksmingų priemonių vartotojų amžiui patikrinti, o už šio reikalavimo nesilaikymą numatytos maždaug 30 milijonų eurų baudos. Nors įstatymas įsigalios tik 2025 m. gruodžio mėnesį, konkrečios amžiaus patikrinimo įgyvendinimo detalės iki šiol nėra patvirtintos.

Socialiniai tinklai kratosi atsakomybės

Socialinių tinklų kompanijos greitai sureagavo į naująją iniciatyvą, bandydamos perkelti atsakomybę ir kitiems rinkos dalyviams. „Instagram“ jau paragino Europos Sąjungą imtis bendro reglamentavimo dėl amžiaus patikrinimo ir tėvų sutikimo. Šio socialinio tinklo atstovai pabrėžia, kad efektyviam sprendimui būtina įtraukti ir programėlių parduotuves – „App Store“ ir „Google Play“, kurios, jų manymu, būtent ir turėtų vykdyti amžiaus patikrinimo ir tėvų kontrolės procesus.

Socialiniai tinklai argumentuoja, kad atsakomybė turėtų būti padalinta tarp visų suinteresuotų šalių: tėvų, kurie suteikia vaikams prieigą prie išmaniųjų įrenginių, programėlių parduotuvių, kurios galėtų kontroliuoti, kokias programėles gali atsisiųsti nepilnamečiai, ir pačių socialinių tinklų. Jie taip pat pabrėžia, kad jau dabar kai kuriose platformose egzistuoja amžiaus apribojimai ir tėvų kontrolės priemonės, bet kritikai atkreipia dėmesį, kad šie mechanizmai yra formalūs ir lengvai apeinami.

„Socialinių tinklų argumentai pakankamai racionalūs – kuo daugiau subjektų vykdo kontrolę, tuo sunkiau ją apeiti. Tačiau realybėje matome kitą vaizdą – platformos aktyviai investuoja į algoritmus, kurie stengiasi kuo ilgiau išlaikyti žmogaus dėmesį, o nepilnamečių auditorija dar ir yra ypač patraukli reklamos užsakovams. Tai akivaizdus interesų konfliktas – viena ranka socialiniai tinklai ketina diegti amžiaus ribojimo priemones, o kita – toliau optimizuoja savo sistemas priklausomybei formuoti. Kyla klausimas, ar įstatymų kūrėjai taikosi į teisingą problemą“, – svarsto ekspertė.

Kai kurie ekspertai taip pat reiškia susirūpinimą, kad griežti draudimai gali turėti nenumatytų pasekmių. Paaugliai gali pradėti kurti paskyras savo tėvų ar vyresnių draugų vardu, o tai sumažintų jų veiklos skaidrumą ir apsunkintų tėvų galimybes stebėti bei kontroliuoti jų elgesį internete. Be to, tokia politika potencialiai galėtų paskatinti naujų, mažiau reguliuojamų pogrindinių platformų atsiradimą, kurios būtų dar sunkiau kontroliuojamos.

Nepilnamečių amžiaus patvirtinimas – sunki užduotis

Didžiausias iššūkis įgyvendinant amžiaus ribojimus yra sukurti patikimą amžiaus patikrinimo sistemą. Šiuo metu dauguma platformų naudoja paprastą savideklaravimo metodą, kai vartotojai tiesiog nurodo savo gimimo datą registracijos metu. Toks metodas yra visiškai neefektyvus, nes nepilnamečiai gali lengvai meluoti apie savo amžių. Deja, kitaip patvirtinti jų amžių nėra daug variantų.

Nepilnamečiai paprastai dar neturi banko sąskaitos, mobiliojo parašo ar kitų elektroninio tapatybės patvirtinimo instrumentų, o alternatyvūs metodai, pavyzdžiui, reikalaujantys valstybės išduoto asmens dokumento nuotraukos ar kitų asmeninių duomenų, kelia rimtų privatumo ir duomenų apsaugos rizikų.

Ispanija bandė spręsti šią problemą sukurdama amžiaus patikrinimo sistemą, kuri patvirtintų vartotojo amžių be papildomų asmens duomenų. Ši sistema, apie kurią paskelbta 2023 m. gruodžio mėnesį, turėjo veikti panašiai kaip elektroninis sertifikatas, išduodamas Nacionalinės monetų ir pašto ženklų gamyklos, patikrinus asmens dokumentą. Nors ji turėjo tapti prieinama 2024 m. vasarą, iki šiol trūksta informacijos apie jos įgyvendinimą, kas rodo, koks sudėtingas tai yra šis iššūkis.

Vienas iš draudimą jau įvedusios Australijos siūlomų sprendimų yra decentralizuotas amžiaus patikrinimas, pagrįstas blokų grandinės technologija. Tai sistema, kurioje informacija saugoma ne vienoje vietoje, o paskirstoma tinkle – tarsi skaitmeninė knyga, kurios kopijas turi daugybė žmonių vienu metu. Tokiu būdu vartotojas gautų skaitmeninį sertifikatą, patvirtinantį jo amžių, bet nereikalaujantį dalintis asmens kodu ar kitais duomenimis.

„Kad ir kaip norėtume jaunąją kartą apsaugoti nuo neigiamų socialinių tinklų aspektų, turime nepamiršti, kad tai taip pat yra svarbi saviraiškos erdvė, kurioje jaunuoliai dalijasi savo mintimis, kūryba ar pasiekimais. Griežti draudimai neišsprendžia problemos – jei neugdome kritinio mąstymo ir atsakingo naudojimosi skaitmenine erdve, rizikuojame tik formaliai „uždėti varnelę“, jog pasirūpinome vaikų ateitimi. Apie sąmoningo laiko prie ekranų svarbą kalbėjome ir kampanijoje, kurioje pristatėme simbolinę „Ryšio dėžę“, kaip raginimą bent trumpam padėti telefoną į šalį ir pasirinkti ryšį su šalia esančiu žmogumi. Tokie sprendimai primena, kad technologijos turi tarnauti žmogui. Net ir su griežtais ribojimais, be pasitikėjimu grįsto auklėjimo bei prasmingų alternatyvų jaunuoliai vis tiek ras būdų apeiti taisykles – kad ir kiek virtualių „tvorų“ jiems tektų įveikti“, – įspėja Julija Markeliūnė.

Pranešimas spaudai.