Kas trečias darbuotojas svarstytų darbo užsienyje galimybę: kur jie trauktų ir ką norėtų dirbti?

Kas trečias darbuotojas svarstytų darbo užsienyje galimybę: kur jie trauktų ir ką norėtų dirbti?


Persikelti ir dirbti užsienyje labiau norėtų darbuotojai, turintys didesnes pajamas ir aukštesnį išsilavinimą (29%). Jie užsienyje norėtų dirbti pagal savo profesiją (55%). Didesnis finansinės naudos potencialas (60%) bei galimybė išvykti į užsienį kartu su šeima (39%) yra pagrindiniai darbo užsienyje motyvai.


Tarptautinė įdarbinimo paslaugų teikėja “Alma Career” atliko apklausą 13-oje šalių — Suomijoje, Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Bulgarijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Kroatijoje, Šiaurės Makedonijoje, Serbijoje ir Slovėnijoje — siekdama nustatyti žmonių norą persikelti į užsienį dėl geresnių darbo galimybių. Apklausa atlikta per „Alma Career“ sukurtą tarptautinę atlyginimų tyrimų platformą „Paylab“.


“Viena iš mūsų prielaidų buvo ta, kad mažesnes pajamas gaunantys žmonės, turintys žemesnio lygio išsilavinimą, būtų labiausiai suinteresuoti persikelti į kitą šalį siekiant geresnių įsidarbinimo galimybių. Apklausa atskleidė, kad yra priešingai, kuo aukštesnis išsilavinimas ir kuo didesnis atlyginimas, tuo didesnė tikimybė, kad šie aukščiausio lygio darbuotojai yra suinteresuoti darbo užsienyje galimybėmis“, — komentuoja Alma Career verslo vadovas Vesa-Pekka Kirsi.

REKLAMA


Jis dalinasi kitomis stebinančiomis tyrimo išvadomis:

„Paaiškėjo, kad labiausiai išsilavinę ir geriausiai apmokami darbuotojai, svarstantys dirbti užsienyje, nenori to daryti bet kokia kaina, dirbti užsienyje jie nori tik palyginti trumpą laikotarpį – kelias savaites ar mėnesius, ir norėtų turėti galimybę vykti kartu su savo šeimomis”.


Didesnį atlyginimą gaunantys respondentai labiau nusiteikę keliauti į užsienį dėl geresnių perspektyvų (29 proc.). Palyginimui, tik 16 proc. mažesnių pajamų grupės darbuotojai teigia, kad svarstytų galimybę dirbti užsienyje.


Kas trečias darbuotojas svarstytų darbo užsienyje galimybę: kur jie trauktų ir ką norėtų dirbti?

Aukštąjį išsilavinimą turintys nenorėtų užsienyje užimti žemesnes, nei dabar turi, pareigas


Pradinį ir vidurinį išsilavinimą turintys respondentai palankiau (53 proc.) vertina galimybę užsienyje užimti žemesnės kvalifikacijos pareigas, nei užima šiuo metu. Ir atvirkščiai, asmenys, turintys antrosios pakopos kvalifikacijas - magistro laipsnį (55%) ir daktaro laipsnį (57%) – mažiausiai linkę užsienyje priimti žemesnio lygio pozicijas.


Kokie veiksniai atgraso ar įtikina persikelti?

Centrinėje Europoje, Balkanuose, Baltijos ir Suomijos regionuose geresnio atlyginimo perspektyva yra įtikinamiausia priežastis apsvarstyti galimybę įsidarbinti užsienyje — maždaug 59% — 61% asmenų nurodo ją kaip pagrindinį motyvatorių. Antras pagal svarbumą aspektas yra galimybė vykti kartu su šeimos nariais, ypač Baltijos ir Suomijos regionuose, kur 42% mano, kad tai itin svarbu. Nors užsienio kalba ir politinės ar ekonominės sąlygos daro mažesnį poveikį, karjeros perspektyvos ir profesinis tobulėjimas yra dėmesio verti motyvai.


Didžiausia darbo užsienyje kliūtis —ilgesniam laikui būti atskirtam nuo draugų ir šeimos narių. Šis klausimas labiausiai rūpi Centrinės Europos gyventojams, 60 proc. jų mano, kad tai yra reikšminga kliūtis. Maždaug penktadalis šio regiono gyventojų kalbos barjerą vertina kaip kliūtį. Kiti dėmesio verti klausimai yra rūpesčiai dėl diskriminacijos darbe ir nerimas dėl prisitaikymo prie naujos aplinkos. Net jei su sveikata ir kelionėmis susiję rūpesčiai yra mažiau paplitę, jie vis dėlto papildo bendrą nenorą ieškoti darbo užsienyje.

Šie pastebėjimai reiškia, kad pagrindiniai dalykai, kurie gali trukdyti žmonėms pasinaudoti užsienyje užimtumo galimybėmis, yra emociniai ryšiai ir bendravimo trikdžiai.

REKLAMA


Kas trečias darbuotojas svarstytų darbo užsienyje galimybę: kur jie trauktų ir ką norėtų dirbti?


Populiariausios persikėlimui šalys

13-oje šalių vykdytos apklausos duomenimis, 3 pagrindinės Europos šalys, į kurias svarstytų persikelti respondentai, yra Vokietija, Austrija ir Šveicarija.


Įdomu tai, kad Ispanija buvo populiariausia persikėlimo šalis tarp Baltijos šalių.


Konkrečiai Lietuvos darbuotojai pirmenybę teikia šioms kryptims:


1. Ispanijai
2. Vokietijai
3. Norvegijai


Norvegijai ir Vokietijai respondentai prioritetą teikia dėl finansinių priežasčių, o Ispanijai – dėl šilto klimato.


Kitos Lietuvos respondentų dažniau minimos šalys buvo – Švedija, JAV, Jungtinė Karalystė, Italija, Nyderlandai. Buvo ir gan egzotiškų pasirinkimų: Japonija, Kenija, Autralija, Pietų Korėja, Balis ir t.t. Kai kurie apklausos dalyviai apskritai neįvardino konkrečios šalies, tiesiog jiems buvo svarbu, kad tai būtų, pvz. Europos Sąjungos šalis, šalis, kurioje galima susikalbėti angliškai, kurioje šilčiau nei Lietuvoje arba kur yra palankesnė geopolitinė situacija ir t.t.


Kitų šalių respondentų prioritetai persikėlimui pasiskirstė taip:


• Bosnija ir Hercegovina: Vokietija, Austrija ir Slovėnija
• Bulgarija: Vokietija, Ispanija ir JK
• Čekija: Vokietija, ES ir Austrija
• Kroatija: Austrija, Vokietija ir Šveicarija
• Estija: Suomija, ES ir Ispanija
• Latvija: Ispanija, Vokietija ir Švedija
• Šiaurės Makedonija: Vokietija, Šveicarija ir Slovėnija
• Lenkija: Vokietija, Ispanija ir JAV
• Serbija: Vokietija, Austrija ir JAV
• Slovakija: Austrija, Čekija ir Vokietija
• Slovėnija: Austrija, Vokietija ir Šveicarija


Darbo užsienyje prioritetai

Remiantis tyrimo duomenimis, Čekijoje (CZ) ir Makedonijoje (MK) 48% respondentų yra atviri bet kokiam darbui užsienyje. Kita vertus, 52 proc. respondentų kiekvienoje iš šių šalių pareiškė, kad mieliau dirbtų tik pagal savo dabartines pareigas.


Bosnijoje ir Hercegovinoje (BA), pirmenybė darbui pagal užimamas pareigas siekia 61%, o 39% svarstytų bet kokio darbo galimybes. Panašias tendencijas galima stebėti Slovakijoje (SK) ir Serbijoje (RS), kur atitinkamai 63 proc. ir 64 proc. respondentų užsienyje rinktųsi pareigas pagal turimą profesiją.

Estijoje (EE) 66 proc. teikia pirmenybę darbui pagal savo profesiją, o Lenkijoje (PL) — 67 proc. Bulgarijoje (BG) ir Kroatijoje (HR) nurodė, kad 68% pirmenybę teikia konkrečiai profesijai būdingoms pareigoms, o tai rodo stiprų karjeros tęstinumo troškimą.



Kita vertus, Latvijoje (LV) šis skaičius padidėja iki 70 proc., o Lietuvoje (LT) dar labiau - 74 proc., o tai rodo didėjančią profesinio suderinimo tendenciją renkantis darbą užsienyje. Suomijoje (FI) net 80% asmenų nori dirbti tik pagal savo profesiją, ir pabrėžia, kad Suomijos darbuotojams, svarstantiems darbą užsienyje, yra svarbios karjeros galimybės.


Serbijos (RS) gyventojai yra labiausiai linkę apsvarstyti žemesnio lygio pareigas nei jų dabartinės, 59% respondentų šiam pasirinkimui sako “taip”. Tai reiškia, kad didelė dalis serbų gali sumažinti karjeros kartelę, kai to reikia.


Priešingai, tik 17% respondentų Estijoje (EE) nurodė, kad jie ryžtųsi tokiam poslinkiui. Tai rodo, kad estai mieliau išlaikytų dabartinį užimtumo statusą arba žengtų į priekį, nei priimtų žemesnes pareigas. Palyginti mažesni procentai užfiksuoti tokiose šalyse kaip Slovėnija (SI) ir Suomija (FI), kur yra atitinkamai 33% ir 40% respondentų sutiktų su tokiu pokyčiu. Bulgarija (BG) ir Kroatija (HR) rodo šiek tiek didesnį norą — atitinkamai 44% ir 46 proc.


Kas trečias darbuotojas svarstytų darbo užsienyje galimybę: kur jie trauktų ir ką norėtų dirbti?


Noras persikelti į geresnį darbą įvairiose šalyse skiriasi

Šiaurės Makedonijos (28 proc.), Estijos (27 proc.), Bosnijos ir Hercegovinos (26 proc.) gyventojai labiau linkę persikelti nei Suomijos (20 proc.), Slovėnijos (16 proc.) ir Lenkijos (17 proc.), o tik labai nedidelė dalis respondentų Lietuvoje (12 proc.) ir Bulgarijoje (11 proc.) yra pasirengę persikelti į užsienį ieškodami darbo.

Apibendrinimas


Didesnį norą vykti dirbti užsienyje išreiškė didesnį atlyginimą gaunantys darbuotojai su aukštuoju išsilavinimu. Centrinėje Europoje, Balkanuose, Baltijos ir Suomijos regionuose geresnio atlyginimo perspektyva yra įtikinamiausia priežastis apsvarstyti galimybę įsidarbinti užsienyje. Tačiau didžiausia kliūtis dirbti užsienyje — būtinybė ilgesniam laikui būti atskirtam nuo draugų ir šeimos narių. Pagrindiniai dalykai, kurie gali trukdyti žmonėms vykti dirbti į užsienį, yra emociniai ryšiai ir bendravimo iššūkiai. Apskritai, kai kuriose šalyse asmenys labiau linkę persikelti nei kitose šalyse (Šiaurės Makedonija 28%, Estija 27%, Bosnija ir Hercegovina 26%), o Suomijoje 20%, Slovėnijoje 16 proc., Lenkijoje 17% žmonių mažiau linkę išvykti dėl darbo į užsienį.








  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 16 (2024)

    Savaitė - Nr.: 16 (2024)