Ekonomikos abėcėlė: pasaulio ūkio atsigavimas primins raidę „K“, o Baltijos šalių – „V“

Ekonomikos abėcėlė: pasaulio ūkio atsigavimas primins raidę „K“, o Baltijos šalių – „V“


Prasidėjus COVID-19 pandemijai, daugelis ekonomistų prognozavo, kad pasaulio ekonomika panirs į Didžiosios Depresijos laikus primenančią krizę. Tačiau naujausi duomenys rodo, kad pasaulio ekonomikos nuosmukis bus mažesnis bei trumpesnis nei baimintasi.


Naujausioje „Luminor“ analitikų parengtoje ekonomikos apžvalgoje konstatuojama, kad pasaulio ekonomika iš krizės kapstysis skirtingomis trajektorijomis, todėl, taikant populiarų palyginimą, atsigavimas labiau primins raidę „K“ – kai kurie regionai judės žemyn, kai kurie – aukštyn.


Europoje atsigavimas taip pat bus skirtingų greičių: Skandinavijos ir Baltijos šalims prognozuojamas itin spartus „V“ formos atsigavimas, Vakarų ir Centrinei Europai – kiek lėtesnis „U“ formos atsigavimas, Pietų Europos šalims – ilgas ir lėtas „L“ formos atsigavimas, o Rusijai – pasvirojo kairiojo brūkšnio „\“ formos „atsigavimas“.


Pavojus perkaisti


Ž. Mauricas teigė, kad pandemijos ateina ir praeina, bet ekonomikos skatinimo priemonės – (užsi)lieka. Didžiųjų pasaulio valstybių vyriausybės tarsi varžosi viena su kita, kas pasiūlys dosnesnį ekonomikos gelbėjimo paketą, visiškai nekreipdamos dėmesio į augančią skolų naštą. Europos Sąjunga (ES), priešingai nei 2009-ųjų metų krizės metu, pro pirštus žiūri į fiskalinės drausmės taisykles ir žada į jas lanksčiai žiūrėti bent iki 2022 metų, tad „diržų veržimosi“ laikotarpis yra nukeliamas į tolimą ateitį.


Be to, ES yra patvirtinusi masyvų 750 mlrd. eurų ekonomikos atsigavimo fondą, kurio pinigai taip pat netrukus įsilies į jos ekonomiką. Centriniai bankai taip pat įsisuko į ekonomikos skatinimo karuselės pasiutpolkę, tarsi lenktyniaudami vieni su kitais, kas „išspausdins“ daugiau pinigų ir pažadės ilgesnį laiką nekelti palūkanų. Todėl pinigų įliejimo į ekonomiką mastas išliks beprecedentis, nežiūrint menkstančios COVID-19 pandemijos baimės. Visa tai kelia ekonomikos perkaitimo ir pavienių turto klasių kainų burbulų pavojų – panaši situacija jau buvo 2003 metais Honkonge, kai šalis, įveikusi SARS pandemiją, pernelyg „užstimuliavo“ ekonomiką.

REKLAMA


„Tiesa, toli gražu ne visur situacija panaši. Pietų Europoje, Lotynų Amerikoje ir Indijoje pandemijos pasekmės itin skaudžios ir šių regionų ekonomikų dinamika kol kas primena raidę „L“. Kitoje pusėje – Šiaurės Europa, Rytų Azija ir Australija, kurių ūkiai juda raidės „V“ trajektorija. Vakarų Europa ir Šiaurės Amerika yra kažkur viduryje – jų BVP kreivės labiau primena raidę „U“.


Kitaip tariant, COVID-19 krizės poveikis labai skiriasi, priklausomai nuo šalies ūkio struktūros, pasitikėjimo valdžios institucijomis bei ekonomikos skatinimo programų dosnumo. Tad kuomet „V“ formos atsigavimą patiriančioms šalims didžiausias galvos skausmas 2021 metais bus ekonomikos perkaitimas, „L“ formos atsigavimą patiriančios šalys vis dar kovos su COVID-19 krizės pasekmėmis. Egzistuoja grėsmė, kad netolygus pasaulio ekonomikos atsigavimas gali padidinti geopolitines įtampas“, – pažymėjo Ž. Mauricas.


Jis taip pat teigė, kad du kartus į tą pačią upę neįbrisi, tad kai kurie sektoriai net ir krizei pasibaigus nebegrįš į prieš-krizinį lygį dėl struktūrinių ir vartotojų įpročių pokyčių. Didžiausi pokyčiai bus sparčiai populiarėjantis nuotolinis darbas ar el. komercija, tačiau šių veiklų suklestėjimas turės įtakos tokių sektorių kaip IT, nekilnojamasis turtas, prekyba, turizmas ar pramonė veiklos pokyčiams.

REKLAMA


Tos šalys, kurios sugebės greičiau adaptuotis prie pasikeitusios verslo aplinkos, turės kur kas geresnes augimo galimybes. Tikėtina, kad būtent Šiaurės Europa, Šiaurės Amerika ir Rytų Azija bus tie regionai, kurie lengviausiai adaptuosis prie pasikeitusių aplinkybių, o Pietų Europai, Lotynų Amerikai ir Indijai šiuos pokyčius įgyvendinti bus sunkiau. Tad Lietuvai tai yra didelė galimybė, nes menkai nukentėję nuo krizės, mes galime visą dėmesį sutelkti neišvengiamai ekonomikos transformacijai.


Lietuva įstojo į Šiaurės Europos šalių lygą


Jungtinės Tautos Lietuvą dar 2017 metais priskyrė Šiaurės Europos šalių regionui ir toks klasifikavimas atrodo labai vykęs COVID-19 krizės kontekste. Lietuva, kaip ir kitos Šiaurės Europos šalys, patiria spartų „V“ formos atsigavimą. Pirmąjį pusmetį Lietuvos ekonomika susitraukė vos 0,8 proc. (geresnį rezultatą visoje ES parodė tik Airija), kai ES vidurkis siekė 8,3 proc.. Tad, priešingai nei per 2009-ųjų metų krizę, Lietuva bus viena mažiausiai nukentėsiančių nuo krizės šalių ir žymiai sumažins atotrūkį nuo Vakarų Europos. Prognozuojame, kad 2020 metais Lietuvos ekonomika augs 0,2 proc., tad Lietuva bus viena iš nedaugelio ES šalių, kurios išvengs ekonomikos susitraukimo 2020 metais. Mūsų optimizmą pagrindžia naujausi mažmeninės prekybos, pramonės bei bankų kortelių atsiskaitymo duomenys, sufleruojantys apie tebesitęsiantį „V“ formos atsigavimą.


„Luminor“ analitikai prognozuoja, kad šiemet Baltijos šalyse BVP nuosmukis bus trumpalaikis, o kitąmet bus fiksuojamas spartus ekonomikos augimas, sieksiantis 4–5 proc. „Nesinori visko nurausvinti ir atrodyti pernelyg optimistiškiems, tačiau prognozės kol kas tokios. Žinoma, antroji COVID-19 banga yra reali ir situacija šiuo metu prastėjo visose trijose Baltijos šalyse, tačiau mes manome, kad antroji banga būtų valdoma subtiliau ir išmaniau nei pirmoji, paliekant kur kas daugiau deguonies verslui. Deja, tai nedidelė paguoda kai kuriems itin nukentėjusiems ūkio sektoriams, kuriems atsigauti prireiks ne vienerių metų, o ir nedarbas kurį laiką išliks palyginti didelis. Kita vertus, Baltijos šalių ūkiams atsiveria ir iki šiol neregėtų galimybių langas, kai į šalis paplūs ES pagalbos pinigai. Jei jie bus investuoti protingai, Baltijos šalys gali labai greitai tapti skaitmeninės ir žaliosios ekonomikos flagmanais“, – konstatavo Ž. Mauricas.


Didžiausios išorės grėsmės yra susijusios su kelių greičių „K“ formos atsigavimu Europos Sąjungoje, kuris gali padidinti takoskyrą tarp Šiaurės ir Pietų Europos bei mažinti visos ES augimo potencialą. Didėjanti kietojo „Brexit“ tikimybė taip pat gali sujaukti ES ekonominio atsigavimo planus. Auganti politinė įtampa Baltarusijoje bei gilėjanti ekonominė krizė Rusijoje taip pat gali turėti neigiamą poveikį Lietuvos ekonomikai – ypač transporto paslaugų ir turizmo sektoriams. Galiausiai, augančios protekcionistinės nuotaikos pasaulyje gali sumažinti Lietuvos eksporto augimo potencialą. Didžiausia vidinė grėsmė bus per COVID-19 krizę išaugusio nedarbo lygio sumažinimas, nes sparčiai besikeičianti ekonomikos struktūra lems didelius pokyčius darbo rinkoje, prie kurių ne visi darbuotojai spės prisitaikyti. Efektyvus ir skaidrus Europos Sąjungos atsigavimo fondo bei ateities ekonomikos DNR plano lėšų investavimas taip pat bus didelis iššūkis, nulemsiantis Lietuvos ekonomikos raidą artimiausiais dešimtmečiais. Besipučiantis valdžios sektoriaus biudžeto deficitas taip pat gali tapti grėsme jei šios krizės metu bus įgyvendinti dosnūs, bet šalies fiskalinio tvarumo pamatus plaunantys sprendimai.